Po poros dienų Šarkijos regione traukiam į Dachilijos kraštą, link Vakarų Hadžaro kalnų.

Šiandien važinėjam nuo vienos apžvalgos aikštelės prie kitos.
IMG_3268_.jpg

Visų pirma užvažiuojam į šį statų kalnelį, atsiveria nereali panorama į Birkat al Mavze, kas išvertus reiškia bananų baseinas (Pool of banana). Čia, oazėje iki šiol auginami bananai.
IMG_3349.jpg

IMG_3284_.jpg

DSC_0334_.jpg

DSC_0338_.jpg

Leidžiamės žemyn, važiuojam toliau link Birkat Al Mavze. Sustojam apžiūrėti faladžo (falaj). Tai senoji drėkinimo sistema, naudojama ir dabar. Anot kai kurių teorijų, persai atnešė į šiuos kraštus apie 6 a. pr. m. e., tačiau yra įrodymų ir apie anksčiau buvusius faladžus. Dabar vis dar veikia apie 4 tūkstančius Omane. UNESCO saugo 5 šalies faladžus.

Faladžai priklauso bendruomenėms, gyvenančioms aplink juos. Vanduo paskirstomas pagal tai kiek akcijų priklauso šeimai. Didesniuose kaimuose pilnu etatu dirba žmogus, prižiūrintis faladžą.

Vanduo eina iš šaltinių, kai kurie net iš 50 metrų iš po žemių. Faladžas dažnai teka šalia mečetės. Kaip ir šis Al-Khatmeen, kurį apžiūrinėjam. Ilgis – 2450 m., šaltinio gylis – 17.5 m.

 

IMG_3290_.jpg

DSC_0342_.jpg

IMG_3293_.jpg

Kita apžvalgos aikštelė atsiveria į Bahlą, jos fortą, didžiausią Omane. Tai UNESCO saugomas fortas, daug metų buvo uždarytas renovacijai, kad net pradėjo vietiniai sakyti, kad gal džinai nenori, kad tas fortas susitvarkytų… Renovacija užtruko 25 metus.

Miestą juosia 12 km siena, menanti priešislaminius laikus.

Bahla garsėja tradicine keramika ir džinais… Kartais miestas vadinamas Magijos miestu, kuriame išlikę pasakojimai apie žmones, paverčiamus į avis ar karves arba dingstančius po to, kai pabuvojo užkerėtoje vietoje…

Anot vienos legendos, prieš 1400 metų, vietiniai nužudė vieną burtininką. Fortas buvo pastatytas ant jo kapo, kad burtininko pasekėjai tos vietos nepaverstų šventykla. Nuo to laiko, burtininko dvasia pradėjo vaidentis, vis grįžta į miestą pamokyti savo amato jaunosios burtininkų kartos…

Dar Bahloje buvo tikima, kad džinai gali pasiimti pastatus ir medžius. Vienas medis miesto centre buvo prirakintas grandinėm, kad džinai jo neišneštų… To medžio jau neliko, dabar vietoj jo yra kitas medis, irgi prirakintas simbolinėm grandinėm… Sakoma, kad jei supykdysi džinus, tai jie gali apsėsti žmogų, tada gali prireikti net egzorcizmo seansų… Tokią vieną istoriją pasakoja Omane gyvenęs Rory Patrick Allen, savo knygoje „Oman. Under Arabian skies“.

Nesinori užpykdyti džinų, mes čia neužsibūnam, net neužsukam į Bahlos centrą 🙂
DSC_0350_

DSC_0353.jpg

Važiuojam apžiūrėti Džabrino forto. Pastatytas 17 amžiuje, jame gyveno vienas iš šalį valdžiusių Imamų (islamo dvasinis vadovas). Taip pat čia buvo ir mokykla, kur studijavo islamą, mediciną, astrologiją.

Apžiūrinėjam pilį su audio gidais.
IMG_3304

DSC_0381.jpg

DSC_0373_.jpg

IMG_3328_.jpg

DSC_0376_.jpg

IMG_3332.jpg

IMG_3319_.jpg

Svetainė, kur priiminėjo svečius. Po maisto, svečiams sočiai pavalgius, užkurdavo frankinsenco smilkalų, iškart po to svečiai atsisveikindavo ir palikdavo pilį kartu su frankinsenco debesim… Įdomi tradicija, kai kuriuose namuose išlikusi iki šių dienų…
IMG_3322 (1)_.jpg

Džabrino faladžas čia tiesiog prateka pro pilį, t.y., virtuvė čia turėjo pastoviai tekantį vandenį 🙂
IMG_3312 (1).jpg

DSC_0375.jpg

DSC_0374_.jpg

Datulių saugykla. Datulės buvo naudojamos ne tik maistui. Sultys atsirasdavo tiesiog nuo jų pačių svorio, nutekėdavo kanalais į indus. Paprastai datulių sirupas naudojamas maistui, o verdantis sirupas buvo pilamas ant priešų galvų…
DSC_0378_.jpg

Arklys gyveno viename iš viršutinių kambarių, netoli Imamo miegamojo…
DSC_0371.jpg

DSC_0359.jpg

DSC_0361_.jpg

DSC_0369_.jpg

DSC_0366

DSC_0368_.jpg

Vakarėja, važiuojam į Nizvą. Surašiau atskirai: https://travellogvita.com/2018/02/11/omanas-nizva/

Kitas sustojimas Dachilijoje – Misfat Al Abriyeen, apie tai sudėjau taip pat atskirai: https://travellogvita.com/2018/02/11/omanas-misfat-al-abriyeen/

Užsukam apžiūrėti Al Hamros apleistos dalies. Namai šmėklos… o kažkada visai klestėjo… Nesutikom čia nė vieno žmogaus, tik avis…
IMG_3534_.jpg

IMG_3543_.jpg

IMG_3536_.jpg

Dar viena apžvalgos aikštelė. Ir kalniečių kilimai!
IMG_3558_.jpg

IMG_4580.jpg

DSC_0482_.jpg

Valgom pietus turkų restoranėly. Šviežiai kepta duona čia nerealaus skonio! Spoksom pro langus į kepyklos krosnį…

 

Keliamės aukštyn į kalnus. Link Jebel Shams, kas išvertus pažodžiui reiškia Saulės kalnas. Shams kalnas aukščiausias Omane, 3005 m.

Galiausiai baigiasi asfaltas…
DSC_0491_.jpg

IMG_3577_.jpg

Dauguma čia traukia apžiūrėti Didžiojo Kanjono, kuris laikomas antru pagal dydį pasaulyje. Vaizdai įspūdingi, nuotraukom to jausmo neperteiksi…
IMG_3591_.jpg

IMG_3592_.jpg

DSC_0501_.jpg

DSC_0508_.jpg

Kylant į viršų šaltėja smarkiai… Ryte Nizvoje buvo apie 25C, o kanjoną apžiūrint jau nesinori ilgai stypsot lauke…

Įsiregistruojam viešbuty, apsirengus visus šilčiausius rūbus – saulės palydėt… Kartu su vietiniais, savaitgalis gi. Yra ir su palapinėm, ir grilininačių, ir avinukų.
DSC_0524_.jpg

DSC_0518_.jpg

Medžiai…
IMG_3618_.jpg

IMG_3628_

IMG_3653_.jpg

DSC_0527_.jpg

Saulėlydis vienas nuostabiausių!
DSC_0534_.jpg

IMG_3685.jpg

DSC_0548_.jpg

DSC_0543 (1).jpg

DSC_0564.jpg

IMG_3726.jpg

Ir, ko gero, viena šalčiausių naktų. Neturi jie čia rimtos šildymo sistemos. O lauke buvo apie 4C…

Ryte dar kartą pravažiuojam pro kanjoną, išlipam trumpam. Ir po to leidžiamės ten, kur šilta, traukiam link Maskato. Iš kur kitą dieną laukia kelionė į Omano pietus, Dhofaro slėnį.
IMG_3743_.jpg

IMG_3739_.jpg

 

 

 

 

 

Važiuojam į Nizvą, Dakchilijos sostinę. Vienas seniausių Omano miestų, 6-7 amžiuje buvo šalies sostinė. Taip pat šimtus metų buvo Imamų (dvasinis islamo lyderis) buveinė. Turi konservatyvaus miesto reputaciją, laikomas Omano religiniu centru.

Atvažiavę registruojamės viešbuty. Pasirodo, tai artimiausias viešbutis prie centro – 2,5 km… Kiti kur kas toliau už miesto. Matyt ir tokiu būdu bandoma išsaugoti senojo miesto autentiškumą.

Šiandien vakare nieko nėra suplanuota. Viešbuty pilna knygų ir laiko, skaitau…. Aptinku vieną labai įdomią knygą apie tradicinį Omano maistą. Pora straispnių apie kvapus! Rašo apie iki šių dienų gyvą tradiciją, kai po maisto svečiams pasiūloma pasimėgauti kvapais. Vakarienės pabaigoje atnešamas padėklas su kvepalais, eteriniais aliejais. Galiausiai ant angliuko dedamas lubanas (frankinsenco derva) arba bokhuras.

Bokhuras (arabiškas žodis reiškiantis smilkalus) kuriamas maišant keletą aromatinių medžiagų – dervas, medieną, eterinius aliejus ir kvepalus. Tikslūs receptai laikomi paslapty, perduodami iš kartos į kartą. Šeimos moterys verda bokhurą didesnių švenčių proga.

Kiek džiaugsmo, kai knygoje surandu bokhuro receptą 🙂
Nuotrauka iš knygos:
Endofmeal.jpg

Kitą rytą važiuojam į Nizvos turgų. Šiandien penktadienis, tai čia yra gyvūnų turgaus diena…
DSC_0387_.jpg

IMG_3360.jpg

IMG_3362_.jpg

DSC_0386_.jpg

DSC_0383_.jpg

Gyvūnai, jaučiasi, sustresavę, mašinoje nesijaučia gerai… O dar ta visa pardavimo-pirkimo procedūra. Iki šiol dar vyksta kaip daug šimtų metų. Savinininkas vedžioja gyvūną ratu, kol gauna gerą pasiūlymą, toks tarsi aukcionas. Kvapai, aišku, atitinkami čia…
IMG_3369 (1).jpg

Nizva garsėja ir halva, tradiciniu Omano saldumynu. Turguje ją pirkti geriausia.

Ingredientai.
IMG_3375_

Galima paragauti. Indai labai dideli, skirti vietiniams, niekaip neišsirenkam ką pirkti..
IMG_3380 (1).jpg

Datulių parduotuvė. Nesu mačius vienoj vietoj tiek daug rūšių…
IMG_3372_.jpg

Kava ir datulės – kasdieninis užkandis kiekvieno omaniečio namuose kiekvieną dieną. Viešbučiuose galima gauti daug kur visa diena nemokamai.

Daržovės ir vaisiai.

IMG_3377.jpg

Sidabro parduotuvė.
IMG_3386_.jpg

IMG_3393.jpg

IMG_3388_.jpg

IMG_3399.jpg

IMG_3382.jpg

IMG_3400_.jpg

IMG_3381_

Pardavėjas.

IMG_3401.jpg

Prieskonių parduotuvėje perku prieskonių mišinį ir pirmuosius bokhuro ingredientus – dhufran ir jawi. Dhufranu čia vadinami kriauklių operkulai, kurie čia Omane ir renkami. Jau iš seniau žinau iš šių kriauklių distiliuojamą aliejų Choya Nakh, kuris naudojamas parfumerijoje.

Jawi dar vadinamas Javos lubanu, benjamino derva, benzoinu, smirna. Aišku, kai perki turguje, tai negali žinot, ar čia tikrai ta medžiaga ir iš kurios šalies ji atvežta…
IMG_3402

Išgeriam kavinėje avokadų sulčių. Čia kieme, prie turgaus, galima apžiūrėti amuniciją 🙂
IMG_3403.jpg

IMG_3404.jpg

IMG_3409_.jpg

DSC_0405_.jpg

IMG_3412_.jpg

Einam apžiūrėti Nizvos forto. Vos įėję pro vartus aptinkam gyvą muziką! Kiek džiaugsmo mums! Jau manėm, nerasim niekur Omane. Vos atvykę, klausinėjom, bet niekas negalėjo pasiūlyti vietos, kur galima būtų paklausyti gyvai tradicinės muzikos.
IMG_3431

IMG_3436.jpg

Nizvos fortas statytas panašiai kaip Džabrino fortas. Nizvos fortas matęs ir kulkas iš Kalnų karo (Jebel War) 6-ajame praeito šimtmečio dešimtmety… Karas įsiplieskė po naftos suradimo, tarp paskutinio Imamo (Nizva buvo Imamato sostine), palaikomo Saudo Arabijos ir iš kitos pusės – Sultono, palaikomo britų. Baigėsi 1959 m. Sultono pergale.
DSC_0421_

DSC_0412_.jpg

DSC_0416_.jpg

DSC_0425_.jpg

DSC_0434_.jpg

DSC_0432_.jpg

IMG_3463_.jpg

IMG_3460_.jpg

 

IMG_3450_.jpg

Kieme moterys pardavinėja aliejų
IMG_3434_.jpg

Apžiūrėję fortą vėl paklausom muzikos.

IMG_3752.jpg

Po to sėdim prie įėjimo, uostom praeinančius žmonės… Tikrai nenuobodžiai dauguma vietinių čia kvepia…

Sulaukiam gido su mašina ir keliaujam toliau, į Al Hamra provinciją.

Vienas gražiausių Omano miestukų – Misfat Al Abriyeen. Vakarų Hadžaro kalnuose, Ad Dachilijos regione, Al Hamra provincijoje. Keliaudami link Jebel Shams sustojam trumpam pasivaikščiojimui.

Tai kalnų miestas ant akmenų. Al Abriyeen miesto pavadinime nuo šiuose kraštuose gyvenančios Abri genties vardo.
DSC_0444_.jpg

DSC_0446_.jpg

Galima spėlioti, kurie namai gyvenami, o kurie apleisti…
DSC_0447_.jpg

DSC_0448_.jpg

DSC_0450_.jpg

DSC_0452_.jpg

DSC_0453_.jpg

IMG_3524 (1)_.jpg

DSC_0460_.jpg

IMG_3502_.jpg

IMG_3517_.jpg

IMG_3513_.jpg

DSC_0459_.jpg

IMG_3503_.jpg

IMG_3504_.jpg

IMG_3516_.jpg

Kaimo faladžas
DSC_0466_.jpg

DSC_0473_.jpg

DSC_0476_.jpg

DSC_0469_.jpg

Granatas
DSC_0464.jpg

DSC_0465.jpg

Net ir čia, parke, eidama užuodžiu smilkomo frankinsenco. Matyt, kažkur šalia esančiam name smilko…

Patinka man labai tie maži jaukūs miestukai 🙂 Geriausia būtų čia apsistoti bent vienai nakčiai, pajausti miestą. Aptinku, kad Misfah Old House būtų gera vieta apsistoti, iš dalies gyvenimas su vietiniais. Kitam kartui 🙂
DSC_0454_.jpg

IMG_3528_.jpg

Galima dar surasti įdomių pasivaikščiojimu miestuko apylinkėse. Čia aprašytas pasivaikščiojimas Al Mazare tarpeklyje.

Norėsiu čia dar sugrįžti…

IMG_3500.jpg

 

 

Iš Suro važiuojame gilyn į Šarkiją, į rytus.

DSC_0184_.jpg

Važiuodami bandom sutvarkyti mano omanietiško numerio problemas. Kažkaip keistai nustojo veikti, maniau, kad išnaudojau limitus, tai nusipirkau papildymą, o tas niekaip „neužsideda“… Vietiniai draugai padarė kelis skambučius į mobilaus operatorių, paaiškėjo, kad kažkaip ne pilnai įregistruota sim kortelė. Ogi pasirodo, čia Omane, visus numerius, tame tarpe ir prepaid, registruoja prie konkrečių žmonių… Kai įvedė tokią tvarką, neliko visokių sukčiavimų telefonu. O Lietuvoj kol kas dar tik diskutuojam apie tai…

DSC_0189_.jpg

DSC_0191_

DSC_0203_.jpg

DSC_0204 copy

Šiandien pirmas sustojimas – Bani Khalido vadis (Wadi Bani Khalid).

Anot Lonely planet, Bani Khalid vadis yra vienas lengviausiai pasiekiamų vadžių, matyt dėl to ir žmonių čia būna savaitgaliais nemažai. Šiandien irgi ne tuščia… Nuostabus pasivaikščiojimas!
DSC_0207_.jpg

IMG_2821_.jpg

DSC_0217_

DSC_0219_

IMG_2838_

IMG_2849_.jpg

DSC_0221_

IMG_2850_.jpg

IMG_2852_.jpg

IMG_2864_.jpg

IMG_2872_.jpg

IMG_2878_

IMG_2882_.jpg

IMG_2888_

IMG_2893_.jpg

IMG_2899_.jpg

DSC_0230_.jpg

Pietaujam šiandien Bidyah, įdomaus pavadinimo Al Saula’ee restoranėly. Aišku, prašom arabiško stiliaus patalpos. Šuva (shuwaa) aviena nereali! Patys skaniausi pietūs visoj kelionėj!

Išklausinėjam šeimininko recepto 🙂 Vardina mėsos marinato prieskonius – cinamonas, kardamonas, ciberžolė, pipirai, imbieras, česnakas.
Šuva yra tradicinis omaniečių patiekalas, daugiausiai gaminamas didesnėms šventėms, pavyzdžiui, pasibaigus ramadanui. Mėsai kepti iškasama duobė akmeningoje vietoje. Duobės apačioje padaroma ugnis. Aviena marinuojama datulių sirupe ar meduje kartu su prieskoniais. Tada įvyniojama į banano lapus, dedama į palmių maišus, užkasama. Kepama duobėje 24 valandas ar daugiau.
IMG_2914.jpg

IMG_2908_.jpg

IMG_2913_

Šiandien mūsų gidas apsirengęs vakarietiškais drabužius, klausinėjam kodėl ir kaip. O ir šitam miestely pastebim mažiau vyrų su dišdaša, tradiciniu baltuoju omaniečių apdaru. Sako, dažniau rengiasi kai važiuoja į miestus, ypač eidami į valstybines įstaigas. Rūbas kaip komunikacijos priemonė. Jei esi omanietis, kitaip pasitinka. Užsieniečiai ir imigrantai nenešioja dišdašos.

Servise nuleidžiam padangas ir raunam į dykumą… Prasideda mūsų “dakaras” 🙂

Vahibos smėlynai (Wahiba sands) užima nemažą Šarkijos regiono dalį, tęsiasi 180 km iš šiaurės į pietus, 80 km iš rytų į vakarus. Kai kur kopos siekia 100 m. aukštį. Ir aišku, nėra jokių kelių. Kai esi pačioj dykumoj, tai sunku suvokti visumą. Žiūrint į Vahibos smėlynus iš palydovo matosi kaip tvarkingai nusidriekę kopų linijos iš šiaurės į pietus… Nuotrauka iš Google Earth.
Wahiba

Įsiregistruojam į dykumos viešbutuką ir važiuojam palydėt saulės į dykumą. Pakeliui sutinkam besiganančius kupranugarius. Turistiniai…
DSC_0232_.jpg

IMG_2946

DSC_0234.jpg

DSC_0240.jpg

IMG_2956_.jpg

IMG_2958 (1).jpg

IMG_2965.jpg

IMG_2974_.jpg

IMG_3002_.jpg

IMG_2997_.jpg

IMG_2985_.jpg

DSC_0260_.jpg

DSC_0268_.jpg

IMG_3018.jpg

IMG_3027

IMG_3031 (1).jpg

Po vakarienės traukiam į kitą stovyklą (camp), nes šitame viskas uždaryta vakare… Savaitės vidurys, tai ne daug čia žmonių visai… Sako, groja gyva muzika, kai būna daugiau nei 30 svečių.

Kitame viešbuty randam daugiau gyvybės, kavinė pilna žmonių. Ir net gyva muzika 🙂

IMG_3032.jpg

Susipažįstam čia dar su vienu gidu. Bendraujam, nejučia randasi kitos kelionės planas, gal net įsigyvendintų sena svajonė – savaitė dykumoj…

Ryte pabundu anksti, tekant saulei. Tai lekiu pasigrožėt saulėtekiu. Nuostabu! Spalvos visai kitos ryte…
DSC_0270_.jpg

IMG_3110_.jpg

DSC_0281_.jpg

 

IMG_3101_.jpg

IMG_3103_.jpg

IMG_3118_.jpg

IMG_3125_.jpg

IMG_3132_.jpg

DSC_0277_.jpg

DSC_0278.jpg

Pabudo jau ir kupranugariai 🙂
DSC_0286_.jpg

IMG_3137_.jpg

IMG_3143_.jpg

IMG_3161.jpg

Po pusryčių pasnaudžiam kartu su katuku ant saulės, pasidžiaugiam rytu.
IMG_3169_.jpg

Aplankau pora čia gyvenančių oriksų. Tikriausiai patinas, nes bando parodyti, kad čia jo teritorija – strykteli link manęs… Jei ne tvora, tai nesijausčiau taip ramiai 🙂
IMG_3189_.jpg

Arabiniai oriksai yra antilopės, paprastai gyvenančios dykumoje. Kelias savaites gali išgyventi be vandens, sugeba aptikti lietų per atstumą. Oriksai yra iš principo ne agresyvūs gyvūnai, todėl vienoje bandoje sugeba gyventi gana ilgai. Tiesa, oriksai gyvena apie 20 metų.

Įdomi Arabijos pusiasalo oriksų istorija. Apie 1930 metus smarkiai išpopuliarėjo oriksų medžioklės. Ir 1970 m. buvo visai nelikę laukinių oriksų, tik zoologijos soduose ir privačiuose rezervatuose… Nuo 1982 metų Omane, Wusta regione, atsirado Arabinių Oriksų rezervatas, kuris pirmasis Arabijos pusiasaly pradėjo oriksus gražinti į laukinę gamtą. 1994 metais rezervate gyveno 450 oriksų, tačiau 2007 m. smarkiai sumažėjo oriksų populiacija dėl vietinių brakonierių.. Vyriausybė nusprendė sumažinti rezervato teritoriją 90 %, tam, kad lengviau būtų saugoti gyvūnus, o taip pat ir dėl naftos telkinių… Ko pasekoje UNESCO nusprendė oriksų parką pašalinti iš saugomų objektų sąrašo… Pasirodo, tai buvo pirmo objekto pašalinimas UNESCO saugomų objektų istorijoje…

Aplankyti rezervatą įmanoma, bet reikalingas specialus leidimas iš vyriausybės. Galbūt kitai kelionei ateity…

Arabiniai oriksai jau nelaikomi nykstančiais gyvūnais, nes skaičiuojama, kad dabar vėl laisvėje gyvena apie 1000.
DSC_0291_.jpg

Čia, žiūrint į baltąsias Arabijos antilopes, galima prisiminti ir vienaragio mitą 🙂 Anot vienos teorijos, oriksas ir yra vienaragio prototipas. Žiūrint iš šono gali atrodyti, kad yra tik vienas ragas J Be to, orikso ragai neatauga, jei juos praranda… Pirmieji vienaragiai buvo pavaizduoti Indo slėnio atspauduose (2300 m. pr. m. e.), ir visur jie buvo tik iš šono, tarsi su vienu ragu…
Vienaragis simbolizuoja tyrumą, drąsą ir taurią meilę. Buvo manoma, kad tik skaistuoliai gali jį sugauti, o jo ragas turi priešnuodžių…

Išvažinėjam. Prie viešbučio stovi tik vienas kupranugaris. Matyt kiti trys išvedė turistus pasivaikščiot į dykumą…

Prajuokina tas kupranugaris. Atrodo, kaip mobilaus operatoriaus reklama 🙂

IMG_3206

 

Paliekam viešbutį. Bet dar ne dykumą.

IMG_3214.jpg

DSC_0307_.jpg

DSC_0303_

Užsukam į vieną beduinų namą. Turistams. Išgeriam kavos, apžiūrim palapinę.
IMG_3236_.jpg

DSC_0319_

IMG_3249_.jpg

DSC_0322_.jpg

DSC_0323_.jpg

DSC_0311_.jpg

 

DSC_0315_.jpg

IMG_3226_.jpg

Dykumos keliais – pirmas mūsų “dakaro” etapas 🙂
Antras etapas bus The Empty Quarter dykumoj po kelių dienų. Tiesa, tai buvo nesuplanuota išvyka į dykumą, apie tai nežinojome palikdami Vahibos smėlynus…

 

Eilinis bio sustojimas pakeliui ir dozė lebano. Mėgstamiausias mūsų gėrimas šitoj šaly. Daromas iš jogurto, prideda dar kumino ar mėtų. Panašus kaip airanas Turkijoj ar dough Irane. Ir sveika, ir skanu 🙂
IMG_3264.jpg

Pravažiuojam Mudhaireb kaimą, čia yra išlikę įdomių senų namų-tvirtovių, priklausiusių verlininkams, praturtėjusiems iš prekybos su Afrika. Gidas rodo 400 metų senumo duris iš Zanzibaro.
IMG_3255.jpg

Toliau keliaujam dar labiau į rytus – Vakarų Hadžaro kalnus, į Dachilijos kraštą, į senąją Nizvą…

 

 

Praleidę pora dienų sostinėje Maskate, važiuojam į šalies regionus. Visų pirma traukiam į rytus – Šarkijos (Sharqiya) kraštą. Sakoma, kad Šarkija yra kaip miniatiūrinis Omanas – viskas čia yra šalia: jūra, dykuma, kalnai.

Šiandien važiuojam į rytinę Šarkiją, pakrantę.

Kelionė neprailgsta. Keliai čia nuostabūs! Beje, apšviesti beveik visur, net ir atokiose vietose.

IMG_2487.jpg

IMG_2643.jpg

Pirmas sustojimas – Bimaho įgriuva. Natūraliai susidariusi smegduobė, povandeninis tunelis iki pat jūros.

Vietovės pavadinimas – Hawaiyat Najm, kas reiškia krentanti žvaigždė. Vietiniai tikėjo, kad įgriuva susidarė dėl “mėnulio gabalo” (meteorito).
DSC_0090_.jpg

IMG_2519_.jpg

Sukultūrinta, stipriai turistinė vieta. Atvažiavom ryte, o jau pilna žmonių. Galima išsimaudyti. Drąsuoliai šokinėja nuo uolos.

IMG_2499_.jpg

Važiuojam dar piečiau – Rytiniai Hadžaro kalnai, Šabo vadis (Wadi Shab).
DSC_0102_.jpg

IMG_2539 (1)_.jpg

Plaukiam kelias minutes laiveliu, po to prasideda takas į kalnus. Puiku, kad dar ne ypatingai sukultūrintas pasivaikščiojimas, dalis tako per akmenis, kai kur išvis pametam taką. Vaizdai nerealūs!!
IMG_2558_.jpg

IMG_2546_.jpg

IMG_2557_.jpg

IMG_2559_.jpg

IMG_2548_.jpg

IMG_2588_

IMG_2593_.jpg

IMG_2561_

IMG_2562_.jpg

IMG_2569_.jpg

IMG_2571_.jpg

IMG_2581_.jpg

IMG_2585_.jpg

IMG_2671_.jpg

Neskubant apie vieną valandą kelio iki kalnų ežerėlių. Čia galima išsimaudyti arba plaukti iki urvo, į kurį galima patekti tik plaukiant per siaurą tarpeklį.
IMG_2672_.jpg

Vietinių daržai
IMG_2612_

Grįžinėjant iš vadžio staigmena – lietuviai! Mažas tas pasaulis 🙂 LRT žurnalistų komanda eina į vadį su kamera!

Kavinės lankytojai
IMG_2616_.jpg

Rodos, lietus kaupiasi… Čia tikra retenybė tokiu metu. Pravažiuojam į kitą vadį netoliese – Tivi vadis (Wadi Tiwi).
DSC_0121_.jpg

IMG_2633_.jpg

IMG_2636_.jpg

IMG_2639_.jpg

Sustojame Sure vėlyviems pietums. Štai kaip atrodo meniu, išsirinkti nėra lengva… 1 OMR apie 2 Eur. Imam žuvį, šviežia, tikrai gera čia.

Šiandien čia tik trumpam. Rytoj grįšime apžiūrėti daugiau miesto.
IMG_2653.jpg

IMG_2661_.jpg

Toliau traukiame link Ras al Jinzo.

Apsistojame Ras al Jinzo vėžliukų rezervate. Pagrindinė atrakcija turistams – naktinis vėžlių stebėjimas paplūdimy. Vieta, kur buvo dvejonių, ar verta važiuoti, zoologijos sodų jau seniai nelankau… Na bet, atvažiavau…

Taisyklės viešbuty
IMG_2669.jpg

Po vakarienės, sutemus, suskirsto į grupes, keliaujam su gidu tik pasišviesdami keliais žibintais link jūros. Kartu su TV komanda iš Lietuvos 🙂

Pagaliau paplūdimys. Gidas rodo kur eiti, svarbu netriukšmauti ir nelipti į duobes, kur gali būti padėti kiaušiniai. Einam prie vienos vėžlės, kaip tik dabar deda kiaušinius. Man jau darosi neramu, kaip ji jaučiasi, apsupta pulko turistų su kamerom… Nors taisyklės viešbuty teigė, kad negalima fotografuoti-filmuoti be leidimo…
IMG_2673.jpg

Gidas suranda mažą vėžliuką, ką tik išsiritusį iš kiaušinio. Paprastai pirmoji vėžliuko kelionė būna į jūrą, eina vedini mėnulio šviesos. Šitam vėžliukui kelią rodo gidas prožektorium. Palydim vėžliuką iki pat jūros, išplaukia… Tikiuosi, nesukėlėm jam per daug streso…
IMG_2686.jpg

Grįžtam į viešbutį su lietum…

Viešbučio kambary pilna informacijos apie vėžliukus. Gyvena vandeny, peri sausumoje. Vėžliai vyrai visą gyvenimą praleidžia jūroje. Tik moterys lenda į krantą perėti. Per vieną kartą vėžlė padeda apie 100 kiaušinėlių. Iš 1000 kiaušinių išsiperi tik 1-2 vėžliukai. Vėžliai gyvena apie 100 metų, subręsta būdami apie 37 metų. Girdi tik žemų dažnių garsus. Nejaučia skonio, bet turi gerą uoslę!

Gerai, kad viešbutis šiek tiek šviečia žmones. Labai jau norisi tikėti, kad čia visa ta turizmo industrija netrukdo per daug vėžliukams…

Kitą rytą po pusryčių turiu šiek tiek laiko, noriu pavartyti knygas apie vėžlius. Išskaičiau kambario lankstinuke, kad jie čia turi bibliotekėlę. Klausiu registratūroj, veda mane į susirinkimų kambary…. Ten nėr nė vienos knygos 🙂 Klausia kito darbuotojo… Veda ten pat… Galiausiai sako, aj tai gal viršuj, muziejuj…
Muziejus superinis! Gaila, neturiu tiek laiko, kiek norėčiau…
IMG_2693.jpg

Čia daugybė informacijos apie vėžliukus. Pasirodo, vėžliukai “verkia” – per ašaras pašalina druskos perteklių, susikaupiantį gyvenant jūroje, turi specialią druskos liauką… Plaukimo greitis – 35 km/h. Biologai vėžlių plaukimą kartais vadina povandeniniu skrydžiu, priekiniai kojos-pelekai-irklai veikia panašiai kaip sparnai, užpakaliniai padeda “vairuoti”. Nuplaukia didžiulius atstumus. Mokslininkai stebi vėžlių plaukimo trajektorijas, sako, tie, kurie čia Ras Al Jinz peri, plaukioja Indijos vandenyje, Raudonojoje Jūroje, kai kurie net pasiekia Maldyvus.

Vėžliai turi iškilti į paviršių, kad įkvėpti oro. O miega jūros dugne kelias valandas, tuo metu yra sulaikę kvėpavimą.

Įdomi muziejaus dalis apie vėžlius mitologijoje įvairiose kultūrose.

Anot vienos omaniečių legendos, žmonių, gyvenančių pakrantėse protėviai yra žuvys. Jūros dievas Nerdas visus žvejus, priartėjusius prie pakrantės, paversdavo žuvimis. Galiausiai įsikišo Saulės dievas, privertė atversti žuvis į žmones, kuriuos pavadino “žuvų valgytojais”… Omano pakrantėje kartu su žmonėmis laidojo vėžlius, manoma, kad tai buvo ritualo dalis, vėžlių kelionė iš sausumos į jūros gilumas simbolizuojanti protėvių virsmą iš jūros gyventojų į žmones.

Anot vienos kiniečių legendos, vėžlys pradeda kalbėti kaip žmogus, kai jis pasiekia išminties amžių, ty. 1000 m. senumo…

Dar viena muziejaus dalis skirta Ras Al Jinzo archeologiniams atradimams.

Ras Al Jinz – labiausiai į rytus nutolęs Arabijos pusiasalio iškyšulys. 1985 m. archeologai čia atkasė bronzos amžiaus (2000 m.pr.m.e.) uostą. Dalis radinių iš Indo slėnio civilizacijos. Vadinasi, jau tuo metu vietiniai plaukiojo ir prekiavo su Indijos žemyno kraštais.
IMG_2725.jpg

Čia atkasta ir seniausia Omane rasta frankinsenco smilkyklė, manoma, 4200 m. senumo.
IMG_2733

Pagal atrastas detales buvo rekonstruotas to meto nendrinis laivas, manoma, plaukiojęs vandenyne.
IMG_2740_.jpg

Rezervato ir viešbučio pastangos skleisti informaciją pagirtinos, apie vėžliukus sužinoti galima čia tikrai daug… Visgi norėtųsi, kad kažkaip apribotų lankytojų srautus paplūdimy… Sako, kartais būna 200 turistų per naktį. Vėžliukai jautrūs šviesai, kvapams, ir tikrai tokios minios žmonių kelia jiems stresą. Gerai, kad Ras al Jinz rezervatas yra tik viena iš ne daugelio vietų, kur vėžlės lipa į krantą…

IMG_2705.jpg
IMG_2756.jpg

IMG_2755.jpg

Biblioteka 🙂
IMG_2768.jpg

Išsiregistruojam iš viešbučio, važiuojam vėl į Surą, seną jūrininkų miestą. Įkurtas 6 amžiuje, daugybę amžių buvo klestintis uostas.
IMG_2772.jpg

Sustojam prie senų laivų. Fateh Al Khair pastatytas Sure 1951 m., plaukiojo iki 1993 m. Paskutinis tradicinis transkontinentinis Ghanja tipo laivas. Vietiniai tiki, kad tokio tipo laivu, pagamintu Sure, plaukiojo ir didysis arabų jūreivis Sindbadas 🙂
DSC_0124.jpg

DSC_0127

Tualetas
DSC_0128_.jpg

DSC_0131_.jpg

DSC_0136_.jpg

Po to važiuojam į vis dar veikiančią burlaivių statyklą, vienintelę išilikusią Omane. Šiuo metu čia statomi du laivai. Pastatyti laivą užtrunka 1,5 metų. Vėliau plukdo į Katarą, kur įdeda variklį. Sako, kad vienas laivas kainuoja apie 1 mln. USD.
DSC_0140_.jpg

IMG_2785_.jpg

IMG_2790.jpg

IMG_2802_.jpg

IMG_2792_.jpg

IMG_2793_.jpg

Dalis darbininkų ilsisi 🙂 Iš pradžių net nepastebėjom, kad čia tiek ciucikų, dauguma miegojo ramiai visą laiką!
DSC_0148_.jpg

DSC_0160.jpg

DSC_0159_.jpg

IMG_2787.jpg

DSC_0172.jpg

DSC_0173.jpg

Dar sustojam trumpam Suro krantinėje, išgeriam kavos. Ir traukiam į Šarkijos gilumą, link dykumos…

 

Atostogos prasideda sausio 6-ąją. Krikščionys švenčia Tris Karalius, kurie nešė aukso, miros ir frankinsenco dovanas, o aš keliauju į ilgai svajotą frankinsenco šalį – Omaną 🙂
2,5 valandos iki Stambulo, po to dar 5 valandos skrydžio iki Maskato, šalies sostinės. Daugybė laiko paskaityti apie šalį.

2010 m. gyventojų Omane buvo panašiai kaip Lietuvoj, apie 2.8 mln, šiuo metu – virš 4 mln. Tiesa, apie 2 mln sudaro imigrantai, daugiausiai iš Indijos, Bangladešo.
Tai seniausia nepriklausoma Arabijos pusiasalio šalis, nepriklausomybę turi nuo 1747 m. kai eilinį kartą išvarė persus.
Didžioji dalis vietinių yra ibadi krypties musulmonai. Laikoma, kad ibadi yra labiau tolerantiški, atviresni, nei kitos islamo kryptys. Omanas yra viena pirmųjų šalių priėmusi islamą, 630 m.

Nafta yra pagrindinis eksportas, dabar bando plėsti turizmą.

Absoliuti monarchija, valdoma Sultono Qaboos bin Said nuo 1970 m. kai su britų pagalba, po nekruvino perversmo perėmė valdymą iš tėvo. Per tuos metus šalį pavertė iš skurdžios atsilikusios į modernią ir turtingą. Valdymas prasidėjo nugesinant Dhofaro regione prokomunistinį sukilimą. Modernizacijos periodas, prasidėjęs 1970 m., vadinamas Omano Renesansu.

Sultonas Qaboos paveldėjo šalį be tv, radio, laikraščių, tik su 2 ligoninėm, 3 mokyklom ir viso 10 km asfaltuotų kelių… Vidutinis gyvenimo ilgis buvo 47 m. Omanas šiandien yra pasikeitęs neatpažįstamai. Anot JT studijos 2010 m, Omanas yra labiausiai augusi šalis pasaulyje per paskutinius 40 m. Tačiau šaliai pavyko išlaikyti balansą tarp modernizacijos ir tradicijų išlaikymo.
Arabų pavasaris 2011 Omane prasinešė labai švelniai, nepadaręs didesnės įtakos. Šalis toliau sparčiai juda į priekį, darosi atviresnė turistams. Tiesa, moterys kaip ir daugumoj musulmoniškų šalių, augina vaikus. Tiesa, vis daugiau jų dirba. Balsavimo teisė nuo 2003, dabar socialinių reikalų, turizmo ir edukacijos ministerijoms vadovauja moterys.
Įdomu, kad omaniečiai nemoka mokesčių, naftos pakanka padengti beveik viskam, ko reikia valstybei…

Anot Rough Guide, Omano istorija yra paradoksas. Nemaža dalis istorijos yra nežinoma, ypač atokesnėse teritorijose šalies viduje, iš kitos pusės – tai kelis tūkstančius metų siekianti istorija, kurią tik dabar atranda archeologai.
Šalis nevienalytė. Vidinė šalis laikoma mažiau draugiška atvykėliams, mažiau lankoma, labiau genčių grupė nei vientisa tauta. Kita šalies dalis yra kosmopolitiška pakrantė su ilgalaikiais prekybos ir kultūros ryšiais, nuo senosios Mesopotamijos, Persijos iki Portugalijos, Britanijos.
Žmonių gyvenimo įrodymai siekiantys 8 tūkstančius metų. Pirma karta Omanas paminėtas bronzos amžiuje, 2300 m.pr.m.e. kaip Magan, Šumerų raštuose. Jau tada buvo žinoma kaip vario šaltinis.
Pirmieji rimti užkariautojai – persai achamenidai su Kyru Didžiuoju, 530 m.pr.m.e. Persai atnešė kraštui žemdibystės suklestėjimą. Kita didelė invazija buvo po tūkstančio metų – arabai. Viena iš atvykusių arabų grupių buvo iš Marib regiono, laikomo legendinės karalienės Sabos namais.
1507 m. iki Maskato atkeliavo portugalai, šalyje užsibuvo apie 140 metų. Nuo 1747 m. daugiau mažiau nepriklausoma šalis.

Omaniečiai turi daugiau nei 4 tūkst. m. senumo laivų statybos ir prekybos tradicijas. Turėjo ir kolonijų, didžiausia – Zanzibaras. Kelis šimtus omaniečiai aktyviai užsiėmė vergų prekyba, net iki pat 1970 m…

Maskate nusileidžiam apie 2 nakties. Smagus sutapimas, tuo pačiu lėktuvu atskrenda dar keletas lietuvių, vėliau savo kelionėje dar juos sutiksime 🙂

Su viza viskas gana paprastai, Travelex kioske susimokam 20 OMR (omanietiški rialai), t.y. 55 eur, ten pat dar išsikeičiam šiek tiek pinigų (santykis visai ne blogas), po to įdeda į pasą vizą ir mes jau Omane!

Šį kartą keliauju su drauge. Atrodo, kelionės “namų darbai” padaryti puikiai. Omanui ruošėmės ne vieną mėnesį, užsakyti viešbučiai, turai. Dar rudenį susidraugavom su pora omaniečių. Išėjus pro atvykimo vartus, mūsų laukia šiluma, transportas ir gėlės :)! Nuostabi kelionės pradžia!!

Ryte po pusryčių dairomės aplinkui, pora minučių nuo viešbučio – paplūdimys.
IMG_2204_.jpg

Pirmai dienai nėra daug planų. Noriu aplankyti Enfleurage frankinsenco distileriją. Dar prieš kelionę susirašiau su Trygve Harris, apytiksliai žinau kaip rasti. Imu taxi, prasukam kelis ratus, bet taip ir nepavyksta surasti… Neprisiskambinu Trygve, nes mano lietuviškas telefonas totaliai be ryšio – neina nei žinutės, nei skambučiai.

Grįžtu į viešbutį, gal pavyks nuvykti kitą dieną… Maskate dar būsime po turo po šalies šiaurinę dalį, ir po Dhofaro slėnio, prieš išskrendant namo.
Vėl link jūros. Ant kranto kavinė. O kvapai čia! Kaljano dūmų apsuptos geriam mėtų arbatą.
IMG_2039

Po pietų sutarę susitikti su draugais omaniečiais. Važiuojam papietaut į prekybcentrį, keičiam pinigus. Gaunu omanietišką prepaid telefono numerį, nes lietuviškas vis dar neveikia, o ir interneto kainos būtų kosminės – 2 MB apie 1 EUR. Tik vėlai vakare gaunu Telia pasveikinimo žinutę, kad aš jau Omane 🙂

Grįžtam į viešbutį, sutarę susitikti su kelionių agentūros atstovu. O jis nepasirodo, susirašom, atidedam susitikimą. Atrodo, pirmą dieną Omane niekas nevyksta kaip planuota 😀

Važiuojam su draugais omaniečiais ten, kur neįtraukta į mūsų ekskursijų programą.
Dar vienas puikus paplūdimys
IMG_2205_

Kokia švara ir tvarka gatvėse! Net Europoj ne daug kur tokią surasi. Vėliau ne kartą matėm pravažiuodami žmones, renkančius šiukšles keliuose. Vairuoja visi čia taip ramiai, tikrai ne arabiškai…
IMG_2059.jpg

Važiuojam į priemiesčius. Nuo vieno naujai statomo miesto prie kito.
IMG_2133

Užsukam į nardytojų viešbutį, visai norėtųsi čia kada apsistoti. Muscat Hills Resort

IMG_2136.jpg
IMG_2151.jpg

Vakarėja…
IMG_2154.jpg

Grįžtam į Maskatą. Uoste palydim išplaukiantį kruizinį laivą.
IMG_2176.jpg

Vakarienei sustojam Al Qurm Complex, kur pilna kavinių. Sako, čia valgo vietiniai. Klausiam, ar yra kur tradicinio omanietiško maisto, pasirodo, čia tik international restoranėliai. Tik vėliau supratom, kad čia labiausiai įprastas ir lengviausiai surandamas maistas – indiškas 🙂 Tiesiog, daugumoje restoranų dirba indai…
Visgi mums suranda tradicinio omanietiško maisto, su tradiciniu valgymu ant kilimo.

Naktinis miestas atgijęs, pro atvirus mašinos langus mėgaujamės miesto kvapais – maistas, kaljanas dūmas, rytietiški kvepalai.
IMG_2181.jpg

Didžiausias šiandienos atradimas – vyrų tradicinio rūbo dišdašos (kurį čia kiekvieną dieną nešioja dauguma omaniečių) viršutinėje dalyje yra kutosas vadinamas tarbuša, specialiai skirtas kvepalams! Omaniečiai nesikuklina, siūlo pauostyti ką užsipurškę 🙂 Ne gana to, omaniečiai mėgsta maišyti kvepalus, t.y., deda vieną ant kito…

Grįžtam į viešbutį, baigiasi puiki pirma diena Omane.

Antrai dienai esame užsakę miesto turą. Į viešbutį atvyksta mūsų gidas Samih ir ekskursija prasideda. Visų pirma važiuojam į Grand Mosque. Viena iš nedaugelio Omane mečečių, kur leidžia lankytis turistams.
Prie įėjimo apvynioja mane skara, taip kaip turi būti… Po to indonezietės net pamanė, kad aš vietinė, prašė kartu fotografuotis 🙂

Įspūdinga! Surinkta viskas kas geriausia iš įvairių šalių. Sienos iš Indijos smiltainio. Liustra iš Austrijos virš 1000 lempučių, iki 2010 buvo didžiausia pasauly. Vieną didžiausių kilimų pasauly kūrė 400 Irano audėjų 4 metus. Mečetė pastatyta 2001 m., gali tilpti 20 tūkst. žmonių.
IMG_2233 (1).jpg

DSC_0017.jpg

DSC_0034_.jpg

DSC_0035_.jpg

DSC_0027_.jpg

DSC_0028_

IMG_2259_

DSC_0010_

IMG_2227 (1)_.jpg

DSC_0039_.jpg

Kitas sustojimas – apsilankymas Amouage gamykloje. Amouage žinomiausias Omano kvepalų brendas. Vietiniai didžiuojasi Amouage, sutikome ir tokių, kurie jais kvėpinasi. Nors dauguma naudoja pigesnius vietinius ir vakarietiškus kvepalus.
IMG_2283_
Amouage pasitinka “auksiniu” baseinu.

DSC_0046 (1)_

Pasirodo, dabar čia tik išpilstoma į buteliukus. Vietiniai ingredientai keliauja į Prancūziją, ten netgi daroma distiliacija. Į Omaną sugrįžta jau sumaišyti kvepalai. Čia išpilsto daugiausiai Rytų rinkai.
IMG_2306

IMG_2303 (1)

IMG_2300_

IMG_2337

Gražiai pristatomi ingredientai, galima pauostyti 🙂
IMG_2343 (1)_
Briedragė:
IMG_2328_.jpg

IMG_2327
Kvepalų piramidės
IMG_2339_
Perku pora rinkinių. Dosnūs jie čia, dovanomis prideda dar panašiai tiek pat mėginukų 🙂
IMG_2347 (1).jpg

Kitas sustojimas nosiai – žuvų turgus…
IMG_2358_.jpg

IMG_2360.jpg

IMG_2363_

Uostas, sultono laivai
IMG_2365_.jpg

DSC_0063_.jpg

DSC_0062_

Muttrah Souk. Sakoma, kad tai vienas iš ne daugelio pasaulio turgų, kur po vienu stogu galima nusipirkti aukso, miros ir frankinsenco. Dairomės, bet kol kas nieko neperkam. Dar grįšim čia vėliau. O ir frankinsencą geriausia pirkti Dhofaro slėnyje, ten, kur jis surenkamas…
IMG_2370_

IMG_2377 (1)_.jpg

IMG_2373_.jpg

IMG_2375_
Miestas pravažiuojant
IMG_2384.jpg

IMG_2355.jpg

Važiuojam į senąjį Maskatą

IMG_2389_.jpg

IMG_2390.jpg

IMG_2392.jpg

Užsukam į muziejų Bait al Zubair – istorija, buitis, rankdarbiai.
Prie įėjimo skulptūrų ekspozija – oryksai 🙂
IMG_2394_

IMG_2396_.jpg

IMG_2401_.jpg

Maskato regione gyvena apie ketvirtį omaniečių. Pirmieji gyventojų pėdsakai rodo, kad čia buvo gyvenama 6 tūkst. m. pr. m. e. Labiausiai miestas suklestėjo 18 a. vidury. Viena iš etimologinių reikšmių, muscat, senoje persų kalboje reiškia stipriai kvepiantis… Tikrai,  viešbuty, restoranuose, muziejuj, visur kur einam, smilkomas frankinsencas, bokhuras (smilkalų mišinys). O kur dar praeinantys žmonės!

Užsukam į muziejaus kavinukę išgerti omanietiškos kavos, čia ji tikrai labai gera. Barmenas smulkiai papasakoja, kaip ją teisingai padaryti – maltos kavos pupelės su kardamonu, dar galima dėti gvazdikėlių, šafrano. Pavirti kelias minutes, pabaigoje galima pridėti rožių vandens, palaukti kol nusės ir galima gerti 🙂
IMG_2406

Po to traukiam apžiūrėti Sultono rūmų. Tik iš tolo…
DSC_0072_.jpg

DSC_0077_.jpg

DSC_0078_.jpg

DSC_0073_

Dar vienas sustojimas pakrantėje ekskursijos pabaigai.
DSC_0082_.jpg

DSC_0085_.jpg

Po pietų vėl susitinkam su draugais omaniečiais. Vėl važiuojam į paplūdimius 🙂 Ratai 4WD, tai negi neprivažiuosim iki vandens 😀
IMG_2433_.jpg

Dar vienas uostas
IMG_2435_.jpg

Vakarienei Zanzibaro tradiciniai maistai – paimam maistą išsinešimui. Piknikas paplūdimy Al Seeb miestuke.
IMG_2454.jpg

IMG_2461_.jpg

Po to dar einam pasivaikščiot. Pats pikas, kamščiai didžiuliai nors 9 val. vakaro. Atrodo, miestas labiausiai atgimsta sutemus.
IMG_2479.jpg
Parduotuvės…
IMG_2468_.jpg

IMG_2474.jpg

Netyčia užeinam į kvepalų parduotuvėlę, užklausiam ar turi ūdo (agarmedžio). Sėdam čia ilgam, pardavėja deda ant angliuko, smilko visas ūdo rūšis. Rankos kvepia Kombodžos ir Indijos ūdais. Perkam medieną ir eterinį aliejų. Šalimais dar kelios tokios pat parduotuvės! Kiek laiko galima būtų čia praleisti! Tiesa, pardavėjos anglų kalba nelabai. Gerai, kad esam su vietiniais…
IMG_2472 (1)

Po to sustojimas prie sulčių kavinės. Sustojam su mašina, atbėga pardavėja, užsakom, pagamina, atneša viską į mašiną 🙂 Pasirodo, čia yra kai kur toks servisas. Jogurto kokteilis su granato sėklom labai skanus.
IMG_2478.jpg

Dienos pabaigai – dar viena kvapų parduotuvė, netoli viešbučio, čia jau pagaminti mišiniai, ūdo ir frankinsenco miksas visai įdomus. Puiki antra diena Maskate!

Kitą dieną išsiregistruojam iš viešbučio, prasideda kelionė į šalies provincijas.
Po kelių dienų grįžtam į Maskatą vienai nakčiai, prieš skrydį į Dhofaro slėnį. Skrydis vakare, tai ryte dar turim laiko. Imam taxi, važiuojam apžiūrėti Operhouse. Pastatytas 2011 m.
Panagrinėjam repertuarą, patys įvairiausi koncertai, operos ir baleto pastatymai iš viso pasaulio.

DSC_0596_

IMG_3818

DSC_0588_.jpg

DSC_0585_.jpg

IMG_3768_.jpg

IMG_3759_.jpg

DSC_0579_

DSC_0576_.jpg

IMG_3816_.jpg

IMG_3757_.jpg

Grįžtam į viešbutį. Pasivaikščiojimas paplūdimy šiandien kitoks, daug garsų ir kvapų. Atrodo, kad vyksta kažkas įdomaus 🙂 Žvejyba. Sardinės! Daug veiksmo čia šiandien…

IMG_3863.jpg

IMG_3888.jpg

IMG_3885.jpg

IMG_3887 (1)_.jpg

Skrendam į šalies pietus. Grįžtam po kelių dienų vėl į Maskatą.

Šiandien jau turiu tikslų Enfleurage distilerijos adresą, susisiekiu su Trygve prieš pat važiuodama. Labai smagus apsilankymas! Pasakoja apie distiliavimo procesą, kalbam apie Omaną ir Lietuvą, uostom eterinius (jie čia turi du – Black ir White, priklausomai nuo frankinsenco dervų), ragaujam frankinsenco ledus ir saldainius.
IMG_4568.jpg

IMG_4569.jpg

Po to važiuojam į Muttrah Souk – turgų. Čia dar prieš kelionę į Dhofarą, draugė atrado vietinio perfumerio krautuvėlę Oman Perfume Centre. Uostom grynus eterinius ir mišinius, perkam.

Vakare dar vienas piknikas su omaniečiais draugais – paplūdimy prie viešbučio. Tiesiog grilinam maistą pievoj, kaip dauguma vietinių aplinkui…

Kitą dieną – penktadienis, išeiginė Omane. Šiandien paplūdimys atrodo dar kitaip, oho kiek šurmulio čia! Visa pieva palei paplūdimy nusėta didžiuliais šeimų kilimais. Smalsiai apžiūrinėjam. Rami atmosfera, visi atsipalaidavę, džiaugiasi geru oru – šiandien šiek tiek apsiniaukę, nei karšta, nei šalta.
IMG_4582_.jpg
IMG_4583_.jpg
O mums laikas pakuotis lagaminus…

Magiška paskutinė vakarienė su gidu Samih prieš išskrendant namo. Visakas paskendę frankinsenco dūmuose. Ypatinga atmosfera, kurios nepavyks aprašyti žodžiais.
IMG_4603 (1)_.jpg

IMG_4632

Laukia naktinis skrydis namo, grįžimas į žiemą…

Pasiilgsime Omano kvapų kultūros, be galo šiltų ir svetingų žmonių, nuostabios gamtos, šviesos ir ramybės, kurią čia patyrėme.
Kelionė namo atrodo, kaip išvarymas iš rojaus…

 

 

 

 

 

Birželio mėnesį keliauju kelioms dienoms į Paryžių. Pagrindinis tikslas, kaip daugumos kelionių pastaruoju metu – kvapai. Šiais metais nusiteikus aplankyti visus didesnius renginius, kur traukia Europos perfumeriai.

Paryžiuj atsirandu pavakariais. Pirmą vakarą tik vakarienė su draugais perfumeriais.
IMG_8237_.jpg

IMG_8259_.jpg

Kitą dieną iš pat ryto traukiu link SIMPPAR – tarptautinė perfumerijos ingredientų paroda. Laikas čia praskrenda, praleidžiu dvi dienas uostydama, bendraudama…
IMG_8240_.jpg

 

IMG_8252_Tik rytais ir vakarais gaunu šiek tiek miesto…
IMG_8249_

 

IMG_8258_.jpg

IMG_8244_.jpg

IMG_8261 (1)_.jpg

Dar vieną pilną dieną turiu pasivaikščiojimams po Paryžių. Gerai, kad ne pirmą kartą čia esu – nereikia lėkti pagrindiniais turistų maršrutais 🙂

Pirmas sustojimas – naujasis perfumerijos muziejus. Jau girdėjau neseniai kelis ne labai kokius atsiliepimus, na bet vistiek noriu pati įsitikinti 🙂
IMG_8268_

Istorija gana paviršutiniškai. Lyginant su Graso muziejum. O gal kaip tik pats tas skubantiems miestiečiams…
IMG_8274.jpg

IMG_8293.jpg

Skyrelis apie anosmiją. Galima pasitestuoti, ar pavyzdžiui, neturi anosmijos sintetiniam muskusui Galaxolidui.
IMG_8297_

IMG_8298.jpg

IMG_8296_.jpg

IMG_8308_.jpg

IMG_8312_

Graži ingredientų instaliacija. Turiu laiko, tai klausau tekstų apie kiekvieną iš jų.
IMG_8333_.jpg

IMG_8336_.jpg

Po to perfumerių pasakojimai.
IMG_8337_.jpg

IMG_8376_.jpg

IMG_8379 (1)_.jpg

IMG_8338_.jpg

IMG_8339_

Dar viena instaliacija – vargonai pavaizduoti kaip muzikos simfonija.
IMG_8353_.jpg

IMG_8345_.jpg

IMG_8358.jpg

Ir aišku, prie muziejaus išėjimo – knygynas. Ko gero, čia praleidžiu daugiausiai laiko, prisiperku knygų…

Po to braidžioju Eliziejaus laukais. Ir aplinkui.
IMG_8381_
IMG_8382_.jpg

IMG_8383_.jpg

IMG_8385_.jpg

IMG_8389_

Po to prisimenu, kad pamečiau ipod pakrovėją, ieškau Apple, susirandu Luvro parduotuvių centrą.
IMG_8391_.jpg

Išvirkščia piramidė.
IMG_8395_.jpg

Ir likusi dienos dalis menams – Pompidou centras 🙂
IMG_8401_.jpg

Nuo Pompidou stogo.
IMG_8408_.jpg

IMG_8406_

Šį kartą užteks laiko tik laikinoms ekspozicijoms.

Visų pirma –3D spausdinimui dedikuota paroda – Mutations-Créations / Imprimer le monde
IMG_8419_

IMG_8421_.jpg

IMG_8424_

IMG_8425_.jpg

IMG_8431_.jpg

IMG_8428_.jpg

Heather Dewey-Hagborg Stranger Visions. Portretinės skulptūros iš genetinės informacijos, ištrauktos iš gatvėse rastų cigarečių, nuorūkų. DNR užkoduota kai kurios žmogaus fizinės charakteristikos.
IMG_8450_.jpg
IMG_8455_.jpg

Po to – britų dizainerio Ross Lovegrove paroda.

Cellular Automata sukurtas analizuojant žmogaus rankos kaulus.
IMG_8461_.jpg

Corolised kėdė
IMG_8463_.jpg

Gingko stalas
IMG_8496_.jpg

Megabioform stalas
IMG_8509_.jpg

Instinctive Override video instaliacija
IMG_8487_

Konceptinis auto Twin’Z
IMG_8468_.jpg

IMG_8469_.jpg

IMG_8566.jpg

Konceptinis auto Swarovski Crystal Aero
IMG_8527_.jpg

IMG_8515_.jpg

IMG_8521_.jpg

Performasas foje. Lee Mingwei, Our Labyrinth/Move
IMG_8538_.jpg

IMG_8542_.jpg

 

Kitą rytą kelionė namo… Ryte po pusryčių dar pasivaikštau netoliese – Respublikos aikštėj.
IMG_8555_.jpg

Vėl performasas. Tik ši kartą politinis. Siūlo kartu pamedituoti 1 minutę už taiką.
IMG_8564_.jpg

IMG_8559_.jpg

Namo…
IMG_8565_.jpg