Rytas Alicantėje.
Nusimaudom, papusryčiaujam, susipakuojam daiktus. Į kambarį užeina Mila pasakyti, kad jau laikas išsikraustyt 😉
Patraukiam į MARQ, Alicante archeologijos muziejų. Muziejus giriasi, kad yra gavęs ne vieną apdovanojimą už inovatyvumą, interaktyvumą, ir t.t. Tikrai, įdomus, gražiai padarytas muziejus. Tik gerai būtų daugiau informacijos anglų kalba…
Geriau su anglų kalba – laikinoje ekspozicijoje iš Hallstatt (Austrija). Pasirodo, druskos persotintuose kalnuose viskas labai gerai išsilaikė net 7000 metų.
Įdomu, kad mokslininkai dar iki šiol nesupranta kai kurių daiktų paskirties, kaip jie buvo naudojami. Eksperimentinė archeologija nagrinėja įvairias hipotezes ir nesuranda atsakymų.
Eidama pro eksponatus mąstau, kad kiekvienas iš tų daiktų kažkada priklausė konkretiems žmonėms… Toks jausmas, kad lyg įsibrauni į tų žmonių privačią erdvę.
Ko gero labiausiai kontraversiškas eksponatas – žmogaus ekskrementai. Pagal juos mokslininkai gali nemažai pasakyti apie tų žmonių mitybą… Štai ir vieno iš patiekalų receptas.
Įdomi pasirodo ekspozicija apie naudotas spalvas. Manoma, kad Austrijos kalnakasiai tuo metu (prieš 7000 m.) rengėsi gana spalvotai. Aprašoma kaip jie natūraliom priemonėm išgaudavo tokias tekstilės spalvas.
MARQ galėčiau sėdėt ilgai, tačiau ateina siesta, išvaro mus iš muziejaus.
Papietaujam ir patraukiam į traukinių stotį. Čia kelioms dienoms išsiskiria mano ir draugės keliai. Ji išvažiuoja savo reikalais į šalies gilumą, o aš važiuoju link Cartagenos. Traukinys į Cartagena vėluoja beveik valandą. Traukiny vėl pasigailiu, kad per mažai moku ispanų kalbą. Suprantu tik, kad šalia manęs sėdinti mergina pradeda panikuoti, nes traukinys važiuoja ne į tą miestą, kurio jai reikia (Murcia arba Cartagena). Atrodo, kad Alicantėje kelis vagonus nukabino ir jie nuvažiavo kita kryptimi. Beveik užsikrečiu jos nerimu ir suabejoju, ar traukinys vis dar važiuoja į Cartageną. Tačiau daug nepergyvenu, pavartau Lonely planet, atrodo, kad Murcia man irgi tiktų 🙂 Nusprendžiu, kad kur nuveš traukinys, ten ir lipsiu…
Visgi pagal aplinkinių kalbas (visas vagonas stengiasi padėti merginai patarimais) ir telefono GPS suprantu, kad vakarą praleisiu, kaip ir planuota, “Naujame Naujajame Mieste”, ką reiškia romėnų duotas šio miesto pavadinimas – Cartagena Nova.
Išlipus iš traukinio, lekiu į viešbutį, nes jau temsta. Šį kartą – Los Hobaneros, 3 žv. viešbutis netoli stoties – “atsigavimui po Versalio”. Tvarkingas viešbutis su visais priedais. Pagirtinas istorijos propagavimas koridoriuose, tačiau man viešbutis pasirodo šaltas ir nejaukus. Greit pasiilgstu tos chaotiškos šilumos ir žaismingumo iš prieš tai buvusio bežvaigždžio pensiono…
Lekiu ieškot valgyt į senamiestį. Kažkaip sugebu dar pasiklyst ir ne iškart randu centrą su restoranais.
Po vakarienes dar šiek tiek pasišlaistau ir patraukiu link viešbučio. Ir visai netiktėtai aptinku naktinį romėnų teatrą 🙂
Įspūdingas reginys vidury miesto!!
Kelionių užrašai 