Nesimiega man šiandien, keliuose dar prieš saulėtekį… Vaizdas pro kambario langą:
Lekiu i Benidorm pusę, gal pavyks nuvažiuot i Guadalest. Kažkokia mistiska man Benidorm autobusų sistema… Jei spėsiu išnarpliot per valandą, tai pateksiu į Guadalest.
Traukiniu stoty apiplyšusi aut. stotelė, yra 16 nr tvarkaraštis. Laikai surašyti tik prie kelių stotelių, maršrutas eina per daugybę gatvių. Aišku tik viena, kad 16 tikrai važiuoja per Benidorm centrą. Pėsčiom lyg ir tolokai iki to neaiškaus centro… Nusprendžiu pritaikyti minios taisyklę, juk išlipus iš traukinio miesto pakrasty logiška, kad dauguma patrauks link centro. Atvažiuoja autobusas Nr. 1, visi sulipa. Aš dar dvejoju, bet ta apiplyšusi stotelė man nepatinka. Įlipu ir aš.
Po keliu min GPS pagalba atpažįstu vieną iš 16 aut. pravažiuojamų gatvių. Iššoku iš autobuso. Stotelė atodo labai panašiai. 16-ojo tvarkaraštis yra. Laukiu. Dar ateina mintis, gal dar verta lėkt į centrą. Tik bėda, kad žemėlapis nesako, kuri vieta yra tas “centras”. Nusprendžiu nesiblaškyt, palaukt kokį pusvalandį… Ir koks džiaugsmas, kai atvažiuoja tas 16-as! Aš, aišku, mosikuoju abiem rankom, kad tik pastebėtų ir sustotų… Pasirodo,16as yra pusiau turistinis autobusas, kol nuvažuojam iki Guadalest, kelis kartus eina įrašai 4 kalbom apie Guadalest ir kitus pakelės kaimus… Guadaleste turiu 2 valandas. Tai vienintelis autobusas per dieną, reikia spėti…
Ridenuosi paskui minią į kalno viršų… Vaizdai kalno viršuje nerealūs!
Kaip sako šis užrašas: keliautojau, sustok!
Dar užsuku į Casa Orduna, XVII a. statytus aristokratų šeimynos namus, etnologijos muziejų. Leidžiuosi žemyn pro turistines parduotuvėles.
Belaukdama autobuso atrandu levandinius šalavijus (arba laukines levandas?)… Uostau, uostau… prisidedu į kišenes.
Benidorm’e pietauju triukšmingoje paplūdimio kavinėje. Žiūriu į pilną žmonių paplūdimį ir mąstau, kokie žmonės renkasi tokias atostogas?.. Ar viskas priklauso tik nuo mūsų lūkesčių? Fantazijos? Ir jei nėr didelio išrankumo, tai gal tuomet daug lengviau?..
Nusibosta man greit Benidormo triukšmas, patraukiu atgal į savo ramų paplūdimį.
Ilgokai laukiu autobuso į traukinių stotį, pastudijuoju autobusų naudojimosi taisykles 🙂 Kažkur skaičiau, kad po Franko diktatūros Ispanijoje vis dar pilna taisyklių. Nors dauguma jų nesilaiko. Pvz., visuose traukiniuose keistas užrašas, ir aišku, mačiau pilna tokių, kurie susikrauna kojas ant sėdynių.
Benidormo stoty pagaliau dešifruoju autobusu tvarkaraščius. Pasirodo, reikejo aptikti toki viena skaičiuką – autobusų stotelės numerį 🙂 Galėjau niekur į miesto centrą nevažiuot, 16-as turėjo pravažiuot ir pro stotį… Kaip dažnai būna, tiesa slėpėsi čia pat, tik reikėjo neskubėt ir atidžiau paanalizuot 🙂
Grįžtu į savo kaimą, mirkstu jūroj…
Po to vakarienė viešbučio kavinėj. Iškart prisistato vakarykštis katulis. Šiandien mums žuvies diena. Katukas gana baikštus, matyt kas yra nuskriaudęs… Vel gauna nemažą dalį vakarienės.
Įdomiai čia ispanų vaikučiai kviečia katinukus – megdžioja katinus, miaukia visai kaip kačiukai 🙂
Šiandien vakare pagaliau atsirado tas atostoginis jausmas, kai pradedi sau leisti neskubėti…
Kelionių užrašai 