Šiandien ryte važiuoju į Andalūziją, Cordobą, laukia dar viena kelionė į praeitį. Traukiny turiu pakankamai laiko perskaityti viską, ką turiu atsispausdinus iš interneto, telefono programėlėse Lonely Planet, Triposo.
Kaip The Guardian rašo, tai miestas pakeitęs pasaulį. Jau Romos imperijos metu Cordoba buvo vienas turtingiausių regionų. X a., kai čia valdė maurai, Cordoba buvo didžiausias ir turtingiausias miestas Europoje. Čia mokslas klestėjo tuo metu, kai visa likusi Europos dalis skendėjo tamsoje. Kai Paryžiaus vienintelėje bibliotekoje buvo vos 900 knygų, Cordoboje buvo 70 bibliotekų, kai kuriose jų net po pusę milijono knygų.
Čia yra išsamus dokumentinis filmukas, pasakojantis apie to meto Andalūziją, kokią didžiulę įtaką arabai padarė tolimesniam Europos vystymuisi, išlikusius statinius:
Apsigyvenu viešbutyje ir aišku, visų pirma, einu link Mezquita – mečetė statyta VIII – X a., vėliau pavirtusi į katalikų bažnyčią. Įspūdingo dydžio mečetė galėjo talpinti iki 40 tūkst. maldininkų. XVI a. buvo sugriauta centrinė mečetės dalis ir pastatyta gotikinė katedra. Tas gana vandališkas veiksmas išgelbėjo ir išsaugojo Mezquitą iki šių dienų…
Vėliau islamo kultūros muziejuje radau sukurtą modelį, kaip galėjo atrodyti Mezquita, jei nebūtų dalis paversta į bažnyčią. Kolonos nueinančios į begalybę, primenančios palmes oazėje…
Šiuo metu Mezquita priklauso katalikų bažnyčiai ir vadinama ne Mezquita, o Catedral. Man prisikaičiusiai informacijos iš įvairių šaltinių, čia pateikta informacija pasirodė šiek tiek tendencinga… Musulmonai jau kuris laikas nesėkmingai prašo Vatikano leidimo melstis šioje mečetėje. 2010 m. čia net buvo su tuo susijęs incidentas. Kaip būtų nuostabu, jei vieną dieną neliktų nesantaikos religijų pagrindu…
Praėjus pro romėnų arką, tiltą, atsiduriu Calahorra bokšte, Al-Andalus kultūros muziejuje. Čia akcentai sudėti ant to, kad Al-Andalus laikais (VIII-XV a.) visi (musulmonai, krikščionys, žydai) sugyveno gana draugiškai kartu, kad Mezquitoje-Katedroje per visus amžius buvo meldžiamasi tam pačiam dievui… Muziejus pasakoja apie arabų gyvenusių Al Andalus, mokslo pasiekimus, atneštas Europai naujoves, įžymius to laiko žmones. Pavyzdžiui, chirurginiai Albucasio instrumentai. Europa tokius pradėjo naudoti tik praėjus keliems šimtams metų… Dar vienas žymus to laiko mokslininkas ir filosofas Averroes, propagavęs Aristotelio mokymus.
Dar braidžioju jaukiom Cordobos senamiesčio gatvelėm.
Vakarieniauju kavinukėje, kur padavėja labai mažai kalba angliškai. Tai užsisakau visai neaišku ką, tai, kas turi gražiausius pavadinimus – Salmorejo, Flamenquin 🙂 Sėdžiu kiemelyje, pradeda šiek tiek lynoti… Girdžiu, kaip padavėja vietinių perklausia, ar nenorėtų persėsti į kavinės vidų. Prieina prie manęs, išraiškingai rodo pirštu į viršų, sako “uups” 🙂 Aš atsakau angliškai – ne, nieko tokio. Taip ir susikalbi čia su dauguma 🙂
Po vakarienės einu į Flamenco (Tablao Cardenal) šou, labai prirekomenduotą tripadvisor. Nežinau, ar čia šiandien nuotaika ne flamenkiška, ar kaip… Šou lyg ir smagus, bet gana vidutinis (adaptuotas turistams), nepagaunu aš čia to duende… Net prisimenu Liucijos Puidokaitės flamenco mokyklos koncertą Vilniuj, kur tikrai galėjai pajausti šokį iš širdies…
Trumpa ištrauka:
Dar braidžioju jaukiom naktinėm Cordobos gatvelėm.
Netoli viešbučio nosį patraukia dieviškas nakties žiedų – jazminaičių kvapas…
Atrodo, kad jau po pirmos dienos mane pakerėjo mistinė Andalūzijos magija…
Kelionių užrašai 