Kelionių užrašai

Sekmadienio rytas, vėl keičiu viešbučius, pora lietingų valandų turiu praleisti kažkur mieste. Patraukiu į Sviesto muziejų, nes tokiam dar nesu buvus nė vienoj šaly…

XVIII-XIX a. airių gyvenimas buvo tampriai susijęs su bulvėmis. Pasirodo, sviestas yra ne mažiau svarbus Airijos istorijoje. Muziejuje galima sužinoti beveik viską apie sviestą – kas tai yra, kaip gaminamas, įvairiausi įrankiai ir t.t.

Pažiūriu trumpą dokumentinį filmuką, kaip Airijos kaime močiutė gamina sviestą. Viskas labai panašiai, kaip ir pas mus, Lietuvoj. Netgi sviestamušė labai panaši (vieną tokią turiu net pas save namie). Aišku, yra ir skirtumų. Kad ir šiame žemėlapyje matosi, kaip vien Airijoje pagal regionus skyrėsi sviestamušės.

Dabartiniais laikais galima nesunkiai pasidaryti naminio sviesto ir be sviestamušės, internete pilna informacijos: How to make butter, Naminis sviestas, Namuose gamintas sviestas.

Sakoma, kad nuo neatmenamų laikų sviestą Airijoje (tikriausiai ir Lietuvoje) išskirtinai gamindavo tik moterys. Galbūt dėl to, kad buvo manoma, jog reikia tam tikros magijos, kad įvyktų sėkminga grietinėlės transformacija į sviestą…

Apstu prietarų ir burtų, kurie buvo naudojami gaminant sviestą. Įvairiausiais būdais buvo saugomasi nuo raganų ir piktųjų fėjų įtakos. Pavyzdžiui, raudonai įkaitinta geležis dedama po sviestamuše, ant slenksčio barstomos raktažolės ir pan. Mayo grafystėje tikėjo, kad pieną sviestamušėje geriausia pamaišyti negyvo žmogaus ranka…

Muziejuje pasakojama sviesto istorija atbuline tvarka – pradžioj apie naujausius laikus (pieno pramonės suklestėjimas XX a.), tada XIX a., XVIII a., ir galiausiai seniausi laikai.
1961 m. Airijos vyriausybė įkūrė pieno tarybą, kuri sukūrė nacionalinį airiško sviesto prekinį ženklą Kerrygold. Tai buvo tikrai sėkmingas žingsnis, nes vos per kelis metus pieno eksportas išaugo daug kartų. Šiuo metu Airija pieno produktus eksportuoja į 90 šalių ir yra 10 vietoj pasaulyje pagal pieno eksportą. KerryGold yra numeris 1 sviesto rinkoje Vokietijoje, sviesto importuojas numeris 1 – JAV. Ištraukos iš KerryGold istorijos dokumentinio filmuko. Ir kelios šių dienų KerryGold reklamos. Labai graži šita reklama “Celebrating Rain”:

Einant toliau “atgal” aiškėja, kad Airija turi daug gilesnes sviesto tradicijas, nei daugumoj Europos šalių. XVIII a. Corke buvo didžiausiausi pasaulyje sviesto prekybos namai. Buvo naudojama unikali kokybės užtikrinimo sistema.

Cork sviestas turėjo gerą reputaciją pasaulyje ir buvo eksportuojamas į daugybę šalių.

Keliauju laike dar “toliau atgal”, kai Europoje buvo tik mažos tarpusavy pastoviai kariaujančios kunigaikštystės, Airijos teritorijoje puldinėjimai dažniausiai buvo susiję su galvijais. Tų laikų keltiškoje Airijoje galvijai, ypatingai melžiamos karvės, buvo kaip valiuta ir žmogaus statuso matavimo vienetas. Karaliams ir karžygiams galvijų reidai (grobimai) buvo pareigos ir garbės reikalas. Netgi vienuolynai palaikė galvijų reidus ir reikalaudavo grobio dalies…

Žinomiausia airių mitologijos saga – “The cattle raid of Cooley” (liet: Cooley galvijų puolimas). Vieną vakarą Connaught karalienė Medb ir karalius Ailill nusprendžia palyginti savo turtus. Tuo metu šeimos galva buvo laikomas tas, kuris turėjo didesnius turtus. Po ilgų diskusijų tapo aišku, kad Ailill turėjo tai, ko neturėjo Medb – jautį Finnbeannach. Airijoje buvo tik vienas jautis, kuris galėjo prilygti Finnbeannach, tai didysis Cooley jautis ‘Donn Cuailnge’, aišku, Medb nusprendžia jį gauti. Sagoje pasakojama epinė Cooley jaučio užkariavimo istorija.

Išeidinėjant iš muziejaus, smagi dainelė apie sviestą 🙂

Ko gero, nuo šiol į airišką sviestą žiūrėsiu visai kitom akim…