Kelionių užrašai

Šeštadienis, pajūry nurimo vėjai, važiuoju į žvejų kaimelį – Kinsale. 50 min 226 autobusu ir aš jau ten. Slampinėju po senamiestį.

Vienoj aikštėj pamatau gidą su 2 turistais, klausiu ar galiu prisijungti. Sako, aišku, tik mes jau įpusėjom, pradžią papasakos vėliau 🙂
6 amžiuje šv. Multose čia įkūrė vienuolyną. Vėliau vikingai čia turėjo prekybinį uostą. Miestas dar labiau suklestėjo atvykus anglo-normanams. Dar vienas airiškas Kinseilis yra Karibuose, Montserrat saloje, įkurtas airių emigrantų. Sakoma, kad ten dabar gyvena juodaodžiai airiai.

Gidas rekomenduoja aplankyti Charles fortą. Nesu didelė militaristinių pastatų mėgėja, bet visgi nusprendžiu nueiti iki tvirtovės. 3 km. nuo miesto centro, vaizdingas pakrantės takas.

Gynybinį žvaigždės formos Charles fortą pastatė britai 17 a. antroj pusėj, pagal žinomo karinių pastatų inžinieriaus Vauban principus. Ekspozicija pasakoja apie nelengvą kareivių gyvenimą.

Tragiška Baltosios Ledi istorija. Forto viršininko dukra Wilful ištekėjo už forto karininko Trevoro. Ką tik vedę jaunavedžiai išėjo pasivaikščioti. Jaunajai labai patiko ant uolų augančios gėlės. Trevoras paprašė vieno sargybinio atnešti tų gėlių. Sargybinis sutikto su sąlyga, kad Trevoras pastovės vietoj jo. Užtruko ilgiau nei tikėjosi, ir Trevoras užsnūdo. Naktinio patikrinimo metu viršininkas aptiko miegantį “sargybinį” ir tiesiog jį nušovė… Tai sužinojusi Wilful nušoko nuo tvirtovės sienų… Sakoma, kad vis dar pasirodo Baltosios Ledi šmėkla, vilkinti vestuvinę suknelę…

Paslapinėju dar po vaiduokliškus forto griuvėsius, pasidžiaugiu vaizdais į jūrą ir miestuką ir keliauju atgal link Kinseilio.

Šv. Multose bažnyčia, statyta 12 a. pab., seniausias Kinsale pastatas. Neskubėdama apžiūrinėju spalvingus vitražus. Bažnyčios viduje ir prieangy įdomus senovinių pastatų kvapas…

Aplinkui bažnyčią – senovinės kapinės, kuriose yra palaidoti ir keli Lusitania laivo (nuskandintas 1915 m. vokiečių torpedos) keleiviai. Laive buvo amerikiečių, tai nulėmė amerikiečių sprendimą įsijungti į pirmą pasaulinį karą. Ar Lusitania slapta transportavo sprogmenis? Britų valdžia visuomet neigė tokius kaltinimus, tačiau nardytojai, tyrinėjantys Lusitania liekanas randa vis daugiau įrodymų, kad buvo plukdomi sprogmenys…

Šliaužiu link pakrantės, nusėdu jaukioje Poet’s corner kavinukėje, mainų knygyne. Atnešus 2 senas knygas, gauni vieną knygą, arba gali įsigyti už 3,9 eur.

Vaištinėju pakrante. Vaizdelis kiek kitoks nei prieš pietus dėl kasdieninio atoslūgio-potvynio:

Monumentas, primenantis istorinį 1601 m. Kinsale mūšį. Po nesėkmingos Ispanų Armados ekspedicijos Bantry uoste, ispanai siunčia airių nepriklausomybės kovotojams pagalbą dar kartą. Vėl blogas oras sutrukdo išsilaipinti visai flotilei (dalis grįžta atgal). Prisijungia airių kunigaikščiai su savo kariuomenėm. Airių sukilėliai nepratę kovoti atvirai, bloga komunikacija tarp kunigaikščių ir mažesnės ispanų pajėgos lemia mūšio pralaimėjimą. Tai buvo žymus posūkis Airijos isorijoje, nes po to dauguma airių kunigaikščių buvo priversti palikti šalį, žemės atiteko britams… Jei iki 1601 m. britai kontroliavo tik Dubliną ir nedidelę teritoriją aplink (The Pale), tai po šio pralaimėjimo prasidėjo visos salos okupacija, trukusi 320 metų…

Dar vienas monumentas – broliams Timothy ir Mortimer McCarthy, kilusiems iš Kinsale. Broliai buvo XX a. pr. Antarktikos ekspedicijų dalyviai.

Krapnoja lietus, patraukiu link centro. Užeinu į Giles Norman fotografijos galeriją, juvelyrikos krautuvėlę-dirbtuves. Na tikrai linksmas miestukas 🙂 Viešbučiai – White House, Blue Haven.

Nuo lietaus slepiuosi knygyne kol jis užsidaro…

Esu sutarus susitikti su kolege ir jos šeimyna vakarienei, gyvena netoliese. Smagiai vakarieniaujam viename iš Kinsale restoranėlių – Aperitif. Kinseilis yra laikomas pietvakarių Airijos gurmanų sostine, rudenį čia vyksta gurmanų festivalis.
Po vakarienės sulaukiu autobuso ir namo…