Eilinis lietingas Airijos šeštadienis. Važiuoju link miestuko Adare, kuris kartais vadinamas gražiausiu Airijos kaimu. Kaip rašo DK gidas, cinikai Adare vadina “anglišku” gražiausiu kaimu, nes manikiūrinis kaimo tobulumas nesiderina su normaliu airiško grožio supratimu…
Limericke perlipu į autobusą 14, ir po 20 min esu Adare. Namukai šiaudiniais stogais, pastatyti 19 amžiaus pradžioje. Dabar daugumoje įsikūrę kavinės, parduotuvės.
Ne visi namukai “nupudruoti”, prie šito pabendrauju su vienu gyventoju 🙂
Čia kažkada buvo miestelio drabužių plovykla.
Turizmo informacijos centre pasiimu miestelio žemėlapį. Miestas labiausiai klestėjo viduramžiais, tuo metu čia buvo pilis ir net 3 vienuolynai. Pačiame miesto centre – Trinitarų vienuolynas, įkurtas 1230 m., dabar katalikų bažnyčia ir vienuolynas. Užeinu į vidų. Bažnyčia pilna šviežių lelijų kvapo.
Patraukiu prie Augustiniečių vienuolyno (nuo 1316 m.), kuris yra miestuko pakrašty. Vienuolynas dabar restauruojamas. Gerai, kad ne viskas uždaryta. Nė gyvos dvasios aplinkui, galiu ramiai pasivaikščiot.
Netoliese 13 a. Desmond pilies likučiai. Deja, galima pasigrožėti tik iš toli, nes tai Adare Manor viešbučio ir golf klubo teritorija.
Grįžtu į kaimo centrą, užeinu į istorijos muziejų. Senutė bilietų pardavėja yra ir muziejaus gidė, papasakoja šiek tiek apie kaimo istoriją. Klausia, iš kur esu. Pasirodo, lietuvė Zita dirba centro kavinukėje.
Miestukas klestėjo nuo 13 a. iki Tudorių karaliaus Henry VIII vienuolynų uždarymo vajaus.
Negali ginčytis, miestuke yra tikrai gražių namų, tačiau trūksta man čia kažkokio jaukumo… Gal ir dėl to, kad tai linijinis miestukas (kaip dauguma Airijoje) ir pagrindinė gatvė yra labai itin judri, sutampa su vienu iš magistralinių regiono kelių…
Dar paslampinėju šiek tiek Adare gatvėm ir grįžtu į Limerick, noriu aplankyti Hunt muziejų. Limericke, pakeliui į muziejų, išgirstu gana garsią muziką. Pasirodo, muzikantai susitempę visą aparatūrą, vidury miesto pasidarė koncertą 🙂
Juokinga skraidanti kiaulė prie vieno iš barų 🙂
John ir Gertrudos Hunt’ų muziejus, turi vieną geriausių meno kolekcijų Airijoje. Tame tarpe, P. Picasso, P. Gaugen, Renoir piešinius. Anot Hunt, meno dirbiniai leidžia pažvelgti į praeitį, pažinti tų laikų menininkus. John Hunt – žymus airių archeologas. Hunt kolekcijos dalis yra Bunratty pilyje, taip pat jis įkūrė Craggaunowen ir Lough Gur muziejus po atviru dangumi.
Šalia Hunt kolekcijos, laikina Chester Beatty paveikslų paroda. Man kažkodėl pasirodė įdomiausi orientalistų darbai. Vieno paveikslo fragmentas (nuotrauka iš interneto):
Šiandienai žadėjo lietų, bet tik pakrapnojo ir viskas, jau tikėjausi išsisukti… Visgi išlindus iš muziejaus patenku į merkiančią liūtį. Ko gero, per visus tuos Airijos šeštadienius, gal tik kokį pora kartų negavau lietaus 🙂 Ne veltui, matyt, airiai turi daugybę žodžių aprašyti lietui…