Kelių dienų komaniruotė Florencijoje. Pagaliau išsipildė sena svajonė nuvažiuoti į Italiją 🙂 Aišku, laisvo laiko tikrai per mažai tokiam miestui – kelios valandos dieną ir dar pora vakarų.
Pirmą vakarą senamiesty atsiradau jau tamsiai. Esu ne kartą girdėjus apie Italijos grožybes, ypatingai gerą maistą ir t.t. Tačiau vistiek buvo VAU! Neįtikėtino grožio Duomo katedra!
Vakarienei su kolegomis suradom mažą jaukų vietinių restoranėlį Mossacce. Maistas buvo nerealus! Neabejotinai tai buvo skaniausia vakarienė per tas kelias dienas.
Kitą dieną turiu kelias laisvas valandas iki darbinių susitikimų. Su kolege patraukiam link Duomo.
Praeiname bažnyčią Santa Maria Novella netoli stoties
Respublikos aikštė
Duomo katedra dieną:
Katedra pastatyta 15 a., fasadas baigtas 19 a.
10 val. atsidaro pagrindinis įėjimas. Keletas minučių eilėje, ir mes jau viduje. Tiesa, interjeras ne toks dekoratyvus. Įdomios lubos, tačiau ta dalis uždaryta, gali pasigrožėti tik iš toli.
Baptiserija restauruojama, tik bronzinės durys atidengtos.
Katedros viduje paaiškėja, kad įėjimas į Duomo kupolą yra atskirai. Pastoviu visiškai nejudančioj eilėj į Kupolą apie 15 min ir nusprendžiu atidėti kitam kartui…
Istorinė Signoria aikštė kaip skulptūrų galerija po atviru dangumi. Palazzo Vecchio (dabar savivaldybė) vienas iš svarbiausių istorinių Florencijos pastatų. Iš čia miestą valdė ir Medici šeimyna.
Įėjimas į Palazzo Vecchio:
Kairėje esanti Michelangelo skulptūra Dovydas čia stovėjo nuo pat sukūrimo 1504 m. Idėja sukurti Dovydo skulptūrą katedrai atsirado daug ankčiau, apie 1464 m., keli to meto skulptoriai bandė, tačiau daug nepasistūmėjo. Galiausiai Michelangelui (tuo metu tik 26 metų) buvo patikėtas tas darbas. Skulptūra buvo sukurta per 2 metus. Tuomet paaiškėjo, kad ji yra per didelė kelti ant katedros stogo. Po ilgų diskusijų nuspręsta skulptūrą pastatyti Signoria aikštėje. Tiesa, dabar originalas laikomas kitur. Michelangelo Dovydas yra viena žinomiausių renesanso skulptūrų, simbolizuojanti žmogaus kūno grožį ir stiprybę. Dešinėje esanti skulptūra Heraklis ir Kakas (B. Bandinelli) vaizduojanti Heraklio pergalę prieš ugnimi alsuojantį milžiną Kaką, simbolizuoja fizinę jėgą.
Neptūno fontanas (Ammanati) yra apie Florenciečių norą valdyti jūrą. Pastačius Neptūno statulą 16 a., miestiečiai kažkodėl nelabai ją priėmė, vadino baltuoju milžinu. Būtent ši skulptūra pritraukė ne vieną vandalizmo aktą nuo 16 a. iki šių dienų…
Bronzinė Cellini skulptūra Persėjas su Medūzos galva. Skulptūra vaizduoja mitologinę pergalę prieš Medūzą, kuri vietoj plaukų turėjo gyvates, o nuo jos žvilgsnio gyvieji pavirsdavo į akmenį. Simboliška, kad visai šalia stovi kelios marmurinės statulos – Dovydas, Heraklis, Neptūnas 🙂
Į daugumą skulptūrų galima žiūrėti kaip alegorijas to meto istoriniams įvykiams, Florencijai, Medici.
Marzocco liūtas:
Dominikonų pamokslininkas Girolamo Savonarola šioje aikštėje 1497 m. kartu su pasekėjais surengė Bonfire of vanities (tuštybių laužas), sudegindami knygas, meno kūrinius, kosmetiką, drabužius – viską, kas anot jų buvo nuodėmių šaltinis. Sakoma, kad vienu metu Savonarola buvo faktinis Florencijos vadovas. Šitoj pačioj aikštėj 1498 m. buvo įvykdyta Savoranolos egzekucija. Serialas The Borgias vaizdingai parodo kai kuriuos to meto įvykius (nors ir yra šiek tiek nukrypimų nuo istorinių faktų).
Dar viena aikštė – Santa Croce, daug ramesnė, mažiau apgulta turistų. Santa Croce bazilika žymi tuo, kad čia palaidota nemažai žymių italų – Michelangelas, Niccolò Machiavelli, Enrico Fermi, Galileo Galilei, Gioacchino Rossini ir t.t. Čia palaidotas ir LDK politinis veikėjas, kompozitorius Mykolas Oginskis.
Šalia bazilikos skulptūra dedikuota žymiausiam italų poetui Dantei, kuris kartais vadinamas italų kalbos tėvu.
Namų kampučiai 🙂 Miestas pilnas panašių grožybių…
Viduramžių laikų tiltas Veccio su krautuvėmis, kaip buvo įprasta tais laikais. Tiltas pirmą kartą paminėtas dokumentuose 996 m., po to daug kartų buvo perstatytas.
Didžiulės turistu hordos, ilgiausios eilės i muziejus… Aplankyti Uffizi galeriją išvis nėra šansų…
N. Macchiaveli skulptūra Uffizi skulptūrų galerijoje.
Sakyčiau, gana stipriai sužavėjo mane Florencija. Miestas, tiesiog alsuojantis istorija…
Norėsiu čia dar sugrįžti 🙂
Vakarėjanti Florencija:
Kelionių užrašai 