Šį šeštadienį susiruošiau į Golvėjų (angl: Galway). Internete suradau expresą Citylink. Ryte lekiu į autobusų stotį, noriu spėti į 8:15 autobusą. Deja, nei švieslentėj, nei kur kitur nėr jokių užuominų apie Citylink… Lendu į internetą, randu adresą St Patric’s Quay, kuris yra kitoj upės pusėj. Ne iškart pamatau autobusus… Turiu tik kelias min, gaunu pabėgioti rytinį krosiuką 🙂
Po 3 valandų išlipu Golvėjuj. Šliaužiu kartu su minia spalvingom senamiesčio gatvelėm. Ieškau kokios kavinukės. Didikų Lynch pilis, statyta apie 15 a., dabar AIB bankas.
Rašytojų Oscar Wilde ir Eduard Vilde skulptūra – estų dovana miestui.
Kvapai nuveda į turgelį. Gėlės, daržovės, kavinukės ir rankdarbiai. Užstringu čia poroj krautuvėlių…
Taip atsiduriu prie Collegiate St Nicholas bažnyčios. Pravėrus duris, suprantu, kad dabar vyksta choro “kavos koncertas”. Įėjimo kaina 10 eur ir tai kartu su kava ir pyragais! Klausiu bilietų pardavėjo, ar dar nesibaigia. Gaunu bilietą už pusę kainos 🙂 Muzika ir pyragai nerealūs! Laikas sustoja… Jau pradedu suprasti The Rough gido perspėjimą, kad tai miestas, kuriame žmonės užsibūna ilgiau nei planavo…
Išlindus iš bažnyčios ieškau Lynčo lango. Legendos sako, kad 15 a. pab. miesto mero Lynčo sūnus Walteris nudūrė svečią ispaną, kuris rodė dėmesį jo merginai. Pagal įstatymus vaikinui grėsė mirtis. Miestiečiai prašė suteikti jaunuoliui malonę, nė vienas budelis nenorėjo vykdyti bausmės. Meras, norėdamas parodyti, kad teisingumas yra svarbiausia, užmetė kilpą sūnui ant kaklo ir išmetė pro langą… Golvėjiečiai teigia, kad iš to ir kilo pavadinimas – lyncho teismas.
Patraukiu link krantinės, kur į jūrą įteka upė Coribb. Nusėdu čia kuriam laikui. Kartu su žuvėdrom ir gulbėm džiaugiuosi saule, nuostabiais vaizdais, jūros kvapais…
Pavasarinis žvarbokas vėjas… Einu pasišildyt į netoliese esantį miesto muziejų. Miestas buvo gana lojalus Anglijos karūnai. Golvėjų valdė 14 šeimų, kaip jas vadino, Gentimis. Reguliariai buvo renkamas meras, kuris buvo ir miesto teisėjas. Viduramžiais buvo klestintis uostas. Kaip ir dauguma Airijos miestų, pradėjo smukti po Cromwell atėjimo… Dabar ketvirtas pagal dydį Airijoje.
Viduramžių laikų vyno buteliai. Apžiūriu studentų autoportretus parodoje Making Faces.
Filmukas Hands Rushworks apie nendrių pynėjus.
Ispanų arka
Linksmai šurmuliuojantis miestukas. Pilnas gatvės muzikos.
Susirandu staliuką lauke Neachtains kavinukėj. Pietauju, spoksau į praeinančią spalvotą minią, aplinkinius namukus. Kavinė-baras name kažkada gyveno Richard Martin (Humanity Dick), labiausiai žinomas kaip kovotojas prieš žiaurų elgesį su gyvūnais. Pieštukai atsirado čia po 2012 Cuirt (kasmetinis literatūros festivalis).
Sakoma, kad tai airiškiausias Airijos miestas, nes čia dar galima išgirsti kalbant airiškai.
Užeinu į Claddagh žiedų muziejų. Žiedų dizainas buvo sukurtas 17 a., kai golvėjietis pakliuvo į maurų auksakalių nelaisvę. Aišku, įdomiausias jų gamybos procesas – daromos vaško formelės, liejamas žiedas, šlifuojama. Dabar Claddagh žiedai laikomi draugystės (rankos), meilės (širdis) ir ištikimybės (karūna) simboliais.
Vėl patraukiu link krantinės… Einu į kitą Coribb upės pusę. The Claddagh, žvejų kaimelis, kur anglo-normanams užėmus miestą, persikėlė dauguma vietinių airių. Vaizdai, vaizdeliai…
Dar pasidžiaugiu jūra ir patraukiu link autobusų stoties.
Didikų šeimos Browne namo įėjimas perkeltas čia iš kitos gatvės. Fontanas, vaizduojantis senovines airių valtis hookers. Turiu šiek tiek laiko, prisėdu paklausyti džiazuojančio klavišininko.
Genčių vėliavos Eyre aikštėje
Sakoma, kad Golvėjus yra lietingiausias Airijos miestas. Man tikriausiai labai pasisekė, nes negavau nė lašo lietaus tik daug pajūrio vėjų…
Kelionių užrašai 