Pora dienų Dubline prieš skrydį į Vilnių. Antrą dieną, šeštadienio ryte, turiu kelias valandas iki skrydžio. Patraukiu į St Patrick katedrą – aukščiausią Airijos bažnyčią.
Kelių šimtų metų senumo karų vėliavos kaip memorialas žuvusiems karuose.
Katedros dekanas rašytojas J. Swift (žymiausia jo knyga – Guliverio kelionės). Nemažai informacijos apie spalvingą rašytojo gyvenimą, dvi jo moteris.
Paslankioju dar katedros parkelyje…
Po vakarykštės kelionės į Boinės slėnį šiandien norisi užsukti į Archeologijos muziejų, kur saugoma dauguma slėnio radinių. Jau esu šiek tiek skaičius A History of Ireland in 100 objects. Apsidžiaugiu, kad knygoje aprašomi objektai yra muziejuje pažymėti knygos ženkliuku, telefone turiu visą knygą kaip apps‘ą 🙂
5000 metų senumo akmeninis radinys iš Boinės slėnio (Knowth kapavietėje), greičiausiai buvo naudojamas ritualų metu. Archeologai nelabai žino, kaip buvo padarytas, kai kurių detalių išpjaustymui turėjo būti naudojami sudėtingas įrenginys, panašus į naudojamus šiandien Waterford krištolo gamykloje!
Vienoj iš salių eksponuojami keli gerai išsilaikę žmonių, gyvenusių prieš 2000 metų, kūnai. Kažkaip gana makabriškai atrodo ta žmonių palaikų ekspozicija, juo labiau jų fotografavimas… Gali būti, kad kai kurie iš surastų žmonių buvo nužudyti ritualinių aukojimų metu. Nemažai informacijos apie karalių išventinimus ir kitas senųjų pagonių šventes.
Ypatingai gražios 8 amžiaus segės, kai kurios inkrustuotos gintaru iš pabaltijo. Taros segė:
Pora valčių 🙂 Kairėje 4500 m. senumo medinė valtis. Dešinėje auksinis laivelis, pagamintas apie 100 m. pr. m. e.
Triveidė galva (apie 100 m.e.m.), simbolizuojanti keltų trilypes deives, trejeto svarbą.
Na čia tikrai muziejus ne vienai valandai… Negalima tiesiog prabėgti pro eksponatus, kurie pasakoja ištisas žmonijos istorijas… Nusprendžiu, kad čia dar sugrįšiu ir į kai kurias sales net nekišu nosies…
Užeinu dar į proginę, Clontarf mūšiui, lygiai prieš 1000 metų vykusiam netoliese, dedikuotą ekspoziciją. Dauguma Airijos istorijos vadovėlių rašo, kad Clontarf mūšis buvo didžiojo Airijos karaliaus Brian Boru pergalė prieš vikingus ir laikomas vikingų eros Airijoje (trukusios apie 200 m.) pabaiga. Paroda tai kvestionuoja. Vikingai tuo metu jau buvo gerokai susiintegravę su vietiniais. Clontarf mūšyje ‘vikingams’ vadovavo Dublino karalius vikingas Sitric, gimęs ir augęs Airijoje, motina airė, žmona – Brian Boru duktė. Tai tada kyla klausimas – ar čia buvo mūšis prieš vikingus ar tiesiog eilinis mūšis tarp kunigaikščių, siekiant užvaldyti žemes, laivyną?.. Kuo tolyn, tuo labiau atrodo, kad istorija ypatingai netikslus mokslas…
Vikingų laikų skrynutė knygai:
Vakar laukdama turistinio autobuso, nužiūrėjau reklamą apie parodą The Art of the brick, kuri įeina į CNN rekomenduojamų pasaulio parodų TOP 10. Nesu LEGO mėgėja, kažkaip gana skeptiškai žiūriu aš į tą parodą… Visgi nusprendžiu užsukti…
Paroda – vieno menininko šou. Amerikietis Nathan Sawaya vieną dieną nusprendė mesti teisininko darbą ir pradėjo daryti tai, kas jam artimausia – siurrelistines skulptūras, paveikslus iš LEGO kaladėlių.
Kuo tolyn, tuo labiau man čia patinka. Meninininko kūriniai, ir ypač tekstai, man labai rezonuoja…
Apie tai, kaip kompiuteriai vis labiau valdo mūsų gyvenimą:
Geltonas – geriausiai žinomas meninko darbas, apie ‘savo sielos atvėrimą pasauliui’.
Laiptai – apie tai, kad dažniausiai ieškome galimybių išorėje, o jos yra mūsų viduje…
Kairėje – Incomplete. “Ever have those days where you’ve given so much of yourself that it feels like a hole has been left in you? Or those days where no matter how much you do, you feel like you’ll never get everything done? ‘Incomplete’ represents the hypothetical physical manifestation of those feelings.”
Dešinėje – Man disapearing.
Self. “Taking a leap is hard. I used to be a lawyer. There was nothing wrong with being a lawyer, but I always knew, there was another me, the Artist Me, lurking inside. Then one day I decided to let the Artist Me out, and I never looked back.”
Labai inspiruojantys ir artimi darbai. Išeinu su jausmu, kad tai viena geriausių parodų, kuriose teko lankytis 🙂
Netoliese dar vieno menininko fotografo Eamonn Doyle projektas O’Connell gatvėse:
Užsuku į viešbutį lagamino ir į oro uostą…