Kelionių užrašai

Pirmas Airijos vasaros šeštadienis… Jei ką, vasara čia prasideda gegužės 1-ąją 😉
Ryte sėdu į 236 autobusą. Pora gerų valandų ir išlipu kurortiniame Vakarų Korko grafystės kaime. Į Glengarriff turistai traukia jau nuo 1700-ųjų.

Nereikia ilgai ieškot keltų į Garnish salą, visai netoli autobusų sustojimo kioskas Blue Pool Ferry gaudo turistus 🙂
Blue Pool prieplauka

Voratinklio mezginiai

Po 15 min išplaukiam link salos. Laivelis kelis kartus sustoja prie ruoniukų, gulinėjančių ant uolų, laukiančių saulės… Glengarriff apylinkėse gyvena apie 400 ruonių, ant uolų daugiausia galima pamatyti rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

Neužilgo išlaipina Garnish saloj-sode. Laivo vairuotojas sako, kai norėsit grįžti, skambinkit, atplauksim 🙂

Nerealu! Sunku žodžiais aprašyt kaip čia gražu… O jau kvapai kvapai… Kišu nosį į visus žiedus… Nuo daugybės narkotinių rododendrų rūšių iki įvairiausių magnolijų, osmantų ir daug kitų krūmų ir medžių… Norisi kiekvieną išragauti, išuostyti… Toks jausmas, kad patekau į pačių nuostabiausių kvepalų debesį. Žengi žingsnį ir vėl pagauni kažką naujo, ieškai aromato šaltinio… Kvepalininko rojus 🙂
Žmonių beveik nėra. Kai pradeda krapnot lietus, tai išvis viena. Gerai man čia, neskubėdama slankioju, net lietus nė motais…

Cinamonu kvepiantis krūmas

Daugybė rododendrų (Rhododendron falconeri)

Kvapnusis rododendras (rhododendron fragrantissimum)

Bereinutis (pieris formosa forrestii)

Nuostabiosios magnolijos…

Michelia doltsopa, kvepianti nuostabiais gėliškais prieskoniais –  gvazdikėliai, pipirai, cinamonai

Itališkas sodas

 

Daug kas dar nežydi, ko gero, vasarą ir rudenį čia viskas šiek tiek kitaip atrodo…
Sodai atsirado 20 a. pradžioj, kai salą nupirko A. Bryce. Sodus kūrė žinomas anglų architektas H. Peto.

Išalkstu, arbatinėje “pakviečia” man laivą. Laukdama kol išplauks, paplepu dar su laivininku, sako, dar neprasidėjo sezonas, o užsidaro kažkur rugsėjį-spalį.
Debesy paskendęs krantas… Salos prieplaukoje telpa tik vienas laivas, laukia eilės įplaukti…

Miestelio centre nusėdu kavinukėj Howthorne, lauke. Sakoma, kad šitas pubas visai nepasikeitęs jau 40 metų…

Papietavus patraukiu link bambukų parko. Kažkur apie 1 km nuo centro miškeliais, krantine.

Parke daug pačių įvairiausių bambukų, palmių…

Nuostabūs vaizdeliai į Bantry įlanką. Sėdžiu vienoj iš aikštelių. Matau, vandeny kažkas pliuškenasi… Praplaukdamas vis išlenda į viršų, ruoniukas!

Ramybė… Žmonių vos kelis sutikau visam parke.

Sugrįžus į miestelį dar pasivaikštau pirmyn-atgal. Keli viešbutukai pačiam centre, Casey’s viešbutis priklauso tai pačia šeimai nuo 1880 m. Dar vienas istorinis viešbutis Eccles, netoli bambukų parko, pastatytas 1745 m.

Šalia miestelio yra dar pora parkų (Glengarriff Nature Reserve, Ewe skulptūros), kuriuos pasilieku kitam kartui 🙂 Sulaukiu vienintelio šeštadienio vakarą autobuso į Cork ir namo…