Eilinis lietingas vėjuotas šeštadienis Airijoj. Didžiojoj salos daly geltonas lietaus alertas… Patraukiu į rytinę pakrantę, kur žada šiek tiek sausesnį orą… New Ross miestukas save reklamuoja, kaip tinkantį visokiam orui 🙂
Iš kelionės į Waterfordą prisimenu, kad tai konkuruojantis kaimynystėj esantis miestas-uostas, pastatytas Strongbow žento William Marshal.
Važiuoju į Waterfordą, ten persėdu į kitą autobusą, po 20 min išlipu Naujajame Rose, krantinėje.
Iš čia XIX a. per Airijos badmetį išplaukė tūkstančiai airių, su viltimi surasti geresnį gyvenimą. Atkurtas vienas iš to meto coffin (liet: karstinių) laivų, XIX a. gabenęs emigrantus į kitą Atlanto pusę. Laivas Dunbrody yra lygiai toks pats koks buvo 1849 m. Karstiniais buvo vadinami todėl, kad daug žmonių neišgyvendavo kelionės per Atlantą… Vienu metu plaukdavo apie 150-300 žmonių, 90 % antra klase. Kaip jie čia sutilpdavo?? Viskas vienoj patalpoj, tualetai tame tarpe… Antros klasės keleiviams buvo leidžiama išeiti ant denio, gauti gryno oro, tik vieną kartą per dieną, ne ilgiau kaip valandai. Vienos kelionės, kuri trukdavo apie 8 savaites, metu vidutiniškai mirdavo apie 20 % keleivių… Dunbrody laivas garsėjo tuo, kad čia išgyvendavo daugiausiai žmonių, dėka laivo kapitonų, kurie rūpinosi sergančiais keleiviais.
Kairėje – antra klasė, dešinėje – pirma.
Gana smagi laivo ekskursija, gidas įtraukiantis visus keliautojus, kurie čia “plaukia” antra klase. Gerai įsijautę į savo rolę aktoriai, vaidinantys keleivius. Pirmos klasės keleivė ponia Bryan priejusi pria manęs sako, fu, smirdi. Kitai turistei sako, kur aš tave mačiau, ogi skolinga tu man esi… Ir taip toliau 🙂
Laivo virtuvė
Patraukiu link Ros kilimų. Pietauja, sugrįšiu vėliau. Tuose mažuose muziejuose daug kur dirba tik vienas zmogus, neturi oficialaus pietų laiko, tiesiog užsidaro, palieka lapelį kada griš.
Slankioju po miestuką…
Prezidento John F. Kennedy memorialas. Kennedy proprosenelis kilęs iš New Ross aplylinkių, iškeliavo į Ameriką panašiu laivu. Po JFK apsilankymo New Ross 1963 metais, atsirado ne vienas monumentas.
Pavyzdžiui, štai čia kalbėjo JFK:
Lipu į kalną, kažkur turi būti pora bažnyčių…
St. Mary’s bažnyčios, statytos miesto įkūrėjų William ir Isabelos, likučiai.
Viskas uždaryta. Prie vienų vartų randu įdomų užrašą. Parodyta, kur butų galima surasti rakta 😉
Užsuku trumpam į Augustinian bažnyčią, nes atrodo prasideda audra… Po 5 min išlendu, saulė šviečia. Ir taip visą dieną… Kaip vietiniai sako, keturi metų laikai per viena dieną 🙂
Pėdinu atgal į krantinę, link Ros kilimų.
Ros Tapestry projektas prasidėjo 1998 m. Virš 100 savanorių siuvinėja 15 paveikslų-kilimų pagal dailininkės Ann Griffin Bernstorff sukurtus paveikslus. Dar pora panelių yra nepadarytos. Kilimai pasakoja miesto ir Airijos istoriją. Muziejaus darbuotoja sako, kad kartais išsiuvinėti vieną kvadratinį inch (2.54 cm) užtrunka apie 5 val.
Puslapyje yra nemažai informacijos apie kiekvieną panelę. Pirmame paveiksle “Keltai: salos prieglobstis” vaizduojamos keltų sagos, priešistoriniai Airijos laikai.
Antras paveikslas apie normanų atėjimo į Airiją priešistorę – “Dervorgilos pagrobimas”. Lensterio karalius Dermot Mac Murrough pagrobia priešo žmoną Dervorgilą (sakoma, kad jie jau buvo meilužiai, ir Dergovila tiesiog nusprendė palikti vyrą). Pagal to meto Brehon įstatymus (kurie buvo gana liberalūs, bet pakankamai apibrėžti), Dermot turėjo už tai sumokėti 100 uncijų aukso. Ir tai, kad Dermotas to nepadarė, greičiausiai stirpiai pakeitė Airijos istoriją…
Paveiksle vaizduojamas paskui porą iškeliaujantis Dervorgilos kraitis (pagal Brehon skyrybų atveju žmona atsiimdavo viską, ką atsinešė į šeimą).
Nemaža paveikslų dalis dedikuota William Marshal ir Isabelei (Strongbow ir Eve Mac Murrough duktė), kurie ir pastatė New Ross. St. Mary bažnyčios statyba. Sakoma, kad Isabelė turejo nemažai įtakos priimant architektūrinius sprendimus.
Eve (Aiofe) Mac Murrough ir jos anūkės
Grįžtu vėl prie laivo, į kavinę antrame aukšte. Pietūs su nuostabiais vaizdais.
Kavinėje yra amerikiečių airių emigrantų garbės lenta. Sakoma, kad Amerikoje dabar gyvena apie 35 mln. airių kilmės žmonių. Tikrai, Airija turi daug garsių išeivių: prezidentai JFK, B. Clinton, dailininkė G. O’Keeffe, animatorius Walt Disney, aktoriai Grace Kelly, H. Ford ir kiti.
Šių dienų amerikiečiai-airiai:
Prie laivo yra dar viena garbės-atminimo lenta, kur už 100 eurų galima iškalti savo protėvių, emigavusio iš Airijos, vardus. Muziejaus puslapyje yra atskira skiltis su emigrantų duomenų baze.
Visų emigravusiųjų atminimui skirta skulptūra “Emigrantų Ugnis”. Ugnis uždegta 2013 m. minint 50 JFK mirties metines, nuo JFK kapo “Amžinosios ugnies” Amerikoje.
Šiandien dauguma sutiktų turistų buvo airiai. Atrodo, kad čia žmonės nori suprasti, kodėl žmonės iškeliavo į kitus kraštus ir kaip tai nebuvo lengva. Toks jausmas, kad airiai vertina ir didžiuojasi savo išeiviais… Yra ko pasimokyti lietuviams 🙂
Miestukas, gana pilkas, anot turistiniu gidų, bet išvažiuoju su kažkokiu šviesiu jausmu.
Autobusas nustebina. Atvažiavo 15 min anksčiau grafiko, pastovėjo kelias min ir išvažiavo 15:35 (o ne 15:45). Gerai, kad spėjau… Aišku, man tai tik į gerą, nes taip Waterforde sugebėjau suspėti į 4 valandos autobusą 🙂
Pravažiuojant Youghal pakrantę
Kelionių užrašai 