Eilinis šeštadienis Airijoj. Orų prognozė pataria šiandien važiuoti prie Kilarnio ežerų. 1,5 valandos 40u ir išlipu Kilarnio autobusų stoty. Patraukiu link Mucross namo. 5 km už miesto. Pirmi 3 km pro restoranus, viešbučius… Vėliau, įėjus į Kilarnio nacionalinį parką, kelias smagesnis – šalia ežero, miško takeliais.
Katilėliais (angl. bluebells) mėlynuojantis miškelis
Pagaliau…
Lendu į namą, galima apžiūrėti tik su gidu. Mucross namą pastatė Herbert šeima 1843 metais. Negalima nieko liesti, fotografuoti, nes anot gidės, 70 procentų eksponatų autentiški. Vedžioja po kambarius
Koridorius su varpeliais ir virtuve labai primena gyvenimą, vaizduojamą gerai žinomam seriale Dawnton Abbey.
Garbingiausias pilies svečias – Anglijos karalienė Viktorija. Pasiruošimai vizitui 1861 m. rugpjūtį užtruko 6 metus, vizitas – 2 naktys, 100 žmonių svita…
Patraukiu link sodų. O jau rododendrų kiek čia…
Gunnera lapai-skėčiai, čia esu palindus po vienu.
Aptinku ir pora magnolijų medžių.
Pasidžiaugiu vaizdais, einu į Mucross namo kavinę užkąsti. Oho, kiek žmonių… Kaži kaip čia būna vasarą?… Mano turistinės biblijos jau perspėjo, kad geriau keliauti čia pavasarį, kai mažesnės turistų minios.
Slampinėdama parke mačiau nuorodas į Torc krioklį, 2 km., patraukiu į tą pusę.
Medžiai, neišgyvenę žiemos audrų…
Pasėdžiu prie krioklių…
Šalia, matau, laiptai link kalno viršaus. Nežinau, nei kur veda, nei ką, bet norisi užlipti 🙂
Užsiropščiu iki vaizdelių į ežerus. Dar kiek palipu aukštyn, paskui nusprendžiu grįžt atgal, kažkaip be žemėlapio nesinori toli blūdyt, o mano telefonas nieko čia nepadeda… Na ir dar laukia 7 km atgal iki Kilarnio centro…
Tapnoju tuo pačiu keliuku, kaip ir atėjau, mąstau, gal jau reiks paimti kokią karietą kažkuriai atkarpai… Ir kažkaip netyčia mašinų stovėjimo aištelėj akys užmato autobusiuką su Kilarnio užrašais. Klausiu vairuotojo, ar važiuoja į Kilarnį. Taip, autobusiukas kursuoja tarp turistinių vietų. Kažkaip nebuvau apie jį nieko išskaičius savo turistinėse biblijose. Pasirodo, pradėjo važinėti tik nuo šių metų gegužės 🙂
Apsidžiaugiu, kad sutaupiau 7 km ėjimo tuo pačiu keliu. Bet netoli miesto suprantu, kad visai aš į jį nenoriu… Iššoku iš autobusiuko prie posūkio į Ross kelią. Dar 2,5 km iki Ross pilies…
Nelendu į pilies ekskursiją, nes nelabai daug laiko likę, reikia spėt į paskutinį Korko autobusą pusėj septynių. Beje, Airijoj reikia neapsigauti su laiku. Vietiniai sako half six nes praleidžia žodelį past (half past six), gi lietuviškai paraidžiui išvertus gaunasi pusė šešių…
Paslankioju aplink pilį šiek tiek ir pėdinu atgal, į miestą…
Pakeliui dar sustoja kemperis paklausti kelio, pagyvenusi pora ir juodas ciucikas keliauja su popieriniu žemėlapiu-knyga, ieško kempingo. Bandau padėti su savo telefono žemėlapiu… Pasirodo, yra dar tokių keliautojų ir šiais gps’iniais laikais 🙂
Na štai ir miesto centras… Negaliu ramiai praeiti pro skulptūrą 😉 Dedikuota akordeonistui Johnny O’Leary.
Centre praeinu pagrindine gatve. Labai jau turistams orientuotas miestukas… Jau kelis šimtmečius Kilarnis yra turistų traukos centras.
Šian sukoriau ne taip jau ir mažai, kokie 12-14 km tikrai bus 🙂
Į autobusą ir namo…
Kelionių užrašai 