Ši savaitė Airijoje man pasitaikė labai lietuviška 🙂 Savaitės vidury užsukau į naują grožio saloną prie pat namų, pasirodo, tai nauja latvių ir lietuvių firma 🙂 Penktadienį sumąsčiau susipažinti su Korko lietuvių bendruomene, jaukus ir šiltas Poezijos pavasario vakaras. Na ir aišku, visa savaitę laukiau rinkimų biuletenių paštu… Negavau 😦 Tai nusprendžiau, kad sekmadienį, rinkimų dieną, bus gera proga aplankyt Dubliną 🙂
Trys valandos autobusu ir as jau sostinej 🙂 Visų pirma patraukiu link Lietuvos ambasados. Šiandien noriu išbandyti DART traukinius. Patogiai ir gana greitai atsiduriu ambasadų rajonely, Arlington gatvėj. Ieškau trispalvės. Ambasadą surandu pamačius lietuviškus veidus… Nežinau, kuo lietuviai skiriasi nuo kitu, bet kažkodėl daugumą galima atpažint iš tolo 🙂
Na štai, balsas priduotas, pilietinė pareiga atlikta 🙂
Neturiu šiandien jokių planų Dubline, tik pasivaikščiot. Autobusu važiuodama nagrinėjau Lonely planet Dublin žemėlapį, ieškojau kokių gražių vietų netoli ambasados. Aptikau Helen Dillon sodą. Pėdinu ta linkme, apžiūrinėju namus, gaudau kvapus iš namų sodelių, kai kur net sustoju 🙂
Dillon sodas atidarytas tik nuo 2 val, tai slampinėju aplinkui, užsuku į vieną kavinukę papietaut.
Grįžtu prie sodo. Anot Lonely planet, tai privatus žinomos sodininkės Helen Dillon, parašiusios ne vieną knygą, namas. Duris atidaro Helen vyras ir linksmas taksiukas. Sako, turim dar vieną – drovesnį ciuciką.
Sodas!..
Anot Helen Dillon, sodininkystė turi būti intuityvus procesas. “Creative things happen when you’re not thinking about something; you’re just playing”.
Česnakas (angl. alliums):
Kvapioji vakarutė (hesperis matronalis)
Spalvos, formos, kvapai…
Kiek širdies ir meilės čia įdėta! Neturiu žodžių kaip man čia gerai…
Neįtikėtinai įdomus sodas! Kuo ilgiau čia esu, tuo daugiau atrandu visokių nuostabiausių augaliukų.
Nedrąsiai kišu nosį į šiltnamį, girdžiu, šeimininkė šaukia, galima eit į vidų! Sako, kiekvieną dieną tokiu metu, maitinu augalus 🙂 Klausiu, kiek laiko reikia užauginti tokį sodą. Sodas pasodintas prieš 42 metus! Išsiduodu, kad ypatingai idomūs yra kvepiantys augalai. Helen vardina, kas dabar kvepiančio žydi – keletas rožių, irisų rūšių, jazminaičiai. Net nuraško man kelis nuostabių jazminaičių žiedelius!! Sako, atvažiuok liepą, viskas čia atrodys ir kvepės dar kitaip.
Drovusis taksiukas Ruby įsidrąsina, išlenda į lauką:)
Smagi ištrauka iš vienos H. Dillon knygos Sodo puslapio skiltyje Dog in garden 🙂
Ruby ir Helen:
Žmonių ne taip mažai prisirenka, tačiau kažkaip niekas čia neskuba. Ir aš niekaip negaliu išeiti iš čia… Visiškai sustoja laikas… Pasižiūriu į laikrodį, pasirodo jau 2 valandos kaip aš čia…
Šeimininkas dar rekomenduoja užsukti i tualetą. Nelabai suprantu, kodėl… Užeinu, na viskas aišku, kriauklės 🙂
Prie durų dar kartą atsisveikinu su šeimininke. Sakau, turiu svajonę – užauginti kvepiantį sodą, bet pradžiai reikia nusipirkti namą… Gaunu Helen patarimą – kiemas su sodu turi būti pietinėje pusėje 🙂 Džiaugiuosi nerealiai, kad aptikau Sodą ir kad yra tokių nuostabių žmonių kaip Helen. Viena iš tų vietų, kur išeidinėdama žinau, kad čia dar sugrįšiu…
Patraukiu link centro, iki Korko autobuso ne taip jau daug laiko. Užsuku dar į Iveagh sodus.
St Stephen’s Green praeinu šį kartą pro šalį. Skulptūra dedikuota vienam iš Guinness’ų – baronui Ardilaun, kuris žinomas ir dėl to, kad atidavė St Stephen’s Green parką liaudžiai.
Prie Grafton gatvės randu tą patį gatvės artistą brazilą, kaip ir prieš mėnesį 🙂 Gaila, šį kartą neturiu laiko…
Geras oras, Graftonas pilnas žmonių, ir ne tik 🙂 Gyvūnų prieglaudos savanoriai ir ciucikai:
Gyvos skulptūros. Gėriuosi žmonių fantazija užsidirbti pinigų…
Pralėkdama viena gatvele dar pastebiu Ulysses žymeklį 🙂
Vis dar turiu vilties perskaityti iki galo ypatingąją airių rašytojo J. Joyce knygą. Ir tikiuosi, kad pavyks sutikti bent vieną airį, įveikusį Ulysses 🙂
Į autobusą ir namo…
Kelionių užrašai 