Airijos Respublikoj ilgas savatgalis. Važiuoju į salos viršų, Šiaurės Airiją. Iš Korko išvažiuoju ketvirtadienį po darbo, pernakvoju Dubline ir iš pat ryto sėdu į Belfasto autobusą. Pora valandų greitkeliu, net nepastebiu kai kertam sieną tarp Airijos Respublikos ir UK. Vienintelis skirtumas – kelio ženklai: nėra airiškų pavadinimų, atstumai myliomis, o ne km.
Apie 12 val išlipu Belfaste, Š. Airijos sostinėj. Trumpam užsuku į viešbuty ir patraukiu link centro, einu pasivaikščiot vedama vieno Lonely planet maršruto. Žemėlapyje viskas lyg ir netoli, bet realybėj… Atrodo, Belfastas yra didmiestis 🙂
Viena iš miesto traukos vietų – politiniai sienų grafiti, pasakojantys dar visai neseną regiono istoriją. Prieš 20 m. Belfastas buvo vienas iš tų B miestų, į kuriuos nerekomenduojama važiuoti (Belgrad, Bagdad, Belfast). Šiaurės Airija atsirado po Airijos padalinimo 1922 m. Didžiausi neramumai buvo 1968-1998 m. Galutinai ginklai buvo sudėti tik 2006 m. Po rinkimų 2007 m., baigėsi tiesioginis Londono valdymas, atsirado vietinė bendra lojalistų (protestantai) ir nacionalistų (katalikai) vyriausybė.
Politinė sienų tapyba (angl: murals) gana plačiai paplitusi Šiaurės Airijoje, priskaičiuojama apie 2000 tokių kūrinių. Pora puslapių apie tai: wiki, Belfast murals. Dauguma sienų tapybos išlikę nuo karinių neramumų.
Bobby Sands, mirusiam 1981 m. bado streiko metu, dedikuota siena
Ballymurphy žudynių siena
Milltown kapinių atakos siena
Čia prisimenu, neseniai Lietuvoj teko girdėti tokių nuomonių, kad klesti baisi korupcija, vartotojiškumas, neliko pagarbos senai kartai ir taip toliau, ir dėl to reikia … karo, kad visus sukrėstų, kad įvyktų “atsinaujinimas” ir pan…
Ne! Niekada su tuo nesutiksiu!!..
Internacionalinė (solidarumo) siena pastoviai keičiasi:
Memorialas žuvusiems Falls road:
Jau pradedu suprast, kodėl čia rekomenduoja imti Black taxi ekskursijas.Atstumai nemaži, nėr labai jaukūs pasivaikščiojimai.
Prieinu iki Royal Victoria ligoninės (kuri specializuojasi šautinių, sprogimų žaizdų gydymu) ir nusprendžiu grįžt atgal. Beje, ligoninė garsi dar ir tuo, kad čia pirmą kartą buvo panaudotas kondicionierius patalpų vėsinimui.
Pavažiuoju autobusu link centro. Per didžiausius neramumus autobusai nevažiavo, vienintelė susisiekimo priemonė mieste buvo juodieji taxi.
Iš centro patraukiu į kitą miesto pusę, link Titaniko kvartalo, kur 20 a. pradžioje buvo pastatytas Titanikas. Naujai iškeptas Titaniko muziejus, atidarytas prieš pora metų. Tikrai vienas geriausių muziejų. Daug interaktyvaus veiksmo, virtualių pasivaikščiojimų ir t.t. Nuo Belfast miesto istorijos iki Titaniko kelionės, nardymo aparatų.
Belfastas 19 a. per 50 metų paketurgubejo gyventojų skaičium ir 1901 m. čia gyveno 348 tūkst. žmonių.Tuo metu tai buvo industrijos centras, didžiausias ir turtingiausias Airijos miestas. Daugiausiai del lino, laivų, tabako pramonės. Pasauliniai karai, vėliau 20 a. pab. neramumai gerokai nusmukdė regiono lygį.
Netoli muziejaus Titanic Studio, čia filmuojama nemažai filmų, serialų, tame tarpe ir Game of Thrones. Na bet čia jau rytdienos kelionės tema 🙂
Paslampinėju dar centre. Po to vakarienė, taip ir baigiasi pirma diena Belfaste…
Skulptūra dedikuota vilčiai ir taikai
Kažkoks keistas pirmas įspūdis – liūdnas miestas, bandantis pralinksmėti… Ne visuose miestuose pavyksta pagauti nuotaiką. Tačiau Belfaste labai pasijautė kažkokia tvyranti rimtis, gal net tramdomas skausmas ar gilus liūdesys… Susikaupę žmonės, dauguma namų su gana baisia architektūra (kiekvienais metais miestas renka baisiausią namą), tylūs protestai ant namų sienų…Nors tikrai jau matosi vilties spinduliai 🙂
Kabakėlis Filthy McNastys visai šalia viešbučio, gretimam pastate:
Kelionių užrašai 