Kelionių užrašai

Dar viena diena Belfaste. Šiandien nusprendžiu pasinaudoti miesto Sight Seeing autobusu. Ryte po pusryčių išlendu iš viešbučio, žiūriu prie pat durų stovi raudonasis SS autobusiukas. Sako, čia nėra oficialus sustojimas, galiu pavežt iki pirmo sustojimo 🙂

Laukiu ekskursijos, spoksau į aplinkinius namus. Na bet ir laikrodžių čia! Ir toks įspūdis, kad dauguma neveikiantys…

Važiuojam pro Titaniko kvartalą, rytinį lojalistų (protestantų) Belfastą, vakarinį nacionalistų (katalikų) rajonėlį. Vėl sienų piešiniai:

Lopiniuotas miestas, kai kur teritorijas juosia didžiulė tvora, dar vadinama Taikos linijos (angl. Peace lines). Pirmos sienos atsirado neramumų pradžioje, 1969 m., tačiau po 1998 m. taikos susitarimo sienos dar padidėjo – ir ilgiu, ir aukščiu… Anot 2012 metais darytų apklausų, dauguma Belfasto gyventojų galvoja, kad sienos vis dar būtinos… Nors buvo pasirašytos paliaubos, tačiau nėra taip, kad visi būtų laimingi.Anot gido, galima nesunkiai atskirti, ar miesto gyventojas – lojalistas ar nacionalistas. Pvz., lojalistai Šiaurės Airiją vadina Northern Ireland, o nacionalistai – North of Ireland (nes nepripažįsta padalinimo)…

Per neramumus miestą paliko apie trečdalis gyventojų, išvažiavo į ramesnius miestus, kaimus, dauguma taip ir negrįžo. Yra ir tokių vaiduokliškų apleistų namų:

Išlipu prie botanikos sodo ir Ulster muziejaus.

Šiltnamyje pasidžiaugiu augalija

Didžiulis Ulster muziejus, tikrai neturiu šiandien laiko apžiūreti viską. Pradžiugina muziejaus informacijos centras 🙂

Informacinė ekspozicija The Troubles, menininkų paroda Art of The Troubles. Tik čia pradedu suvokti, kokia tai šviežia istorija… Salėse tvyrančią atmosferą sunku aprašyt. Abiejose ekspozicijose pilna žmonių, bet nė vienam muziejuj dar nesu patyrus tokios tylos…

Sukrečiantys skaičiai: 3.700 žuvusių žmonių, apie 50.000 sprogimų ir incidentų. Tūkstančiai žmonių (daugiausiai nacionalistai) buvo kalinami be jokių teismų.

Apie kai kuriuos tragiškus įvykius – plačiau. 1972 m. Bloody Sunday Derry mieste, kai britų kariai apšaudė taikią demonstraciją, žuvo 26 žmonės, dauguma neginkluoti. Ne taip seniai žiūrėjau meninį filmą apie tuos įvykius – Bloody Sunday (filmas youtube yra čia). Ko gero, vienas iš labiausiai sukrėtusių dalykų, kad britų vyriausybė taip ilgai neigė savo kaltę. Ir tik 2010 metais Britanijos PM David Cameron atsiprašė už tuos įvykius…

Vienas liūdniausių įvykių (daugiausiai netekčių vieno incidento metu – 29 žuvę, 220 sužeistų) – IRA bomba, Omagh mieste, susprogdinta 1998 m, jau po paliaubų. Bombos buvo pagrindinis IRA ginklas, naudojamas su tikslu susilpninti britų norą laikyti Šiaurės Airiją Jungtinės Karalystės sudėty. Dažniausi taikiniai – ekonominiai.

Apie karines grupuotes. Konkretūs skaičiai, kiek kuri organizacija nužudė…

Kažkoks dvejopas jausmas. Atrodo, gana atvira ekspozicija. Tačiau viduj yra dar kažkoks nepasitikėjimas, juk kaip ne kaip Šiaurės Airija vistiek priklauso UK. Nors apskritai visgi stebina demokratijos ir viešumo lygis – murals (sienų piešiniai iš abiejų stovyklų), memorialai su gana priešiškais tekstais, politinės ekskursijos. Aišku, čia irgi yra niunasų – tarsi gali apžiūrėti laisvai sienų piešinius, tačiau turistiniai City Sightseeing autobusai negali sustoti prie Taikos sienų, visuomeninis transportas ten nevažiuoja, yra tik nelegalus, visiems žinomas sustojimas… Na ir miesto valdžia pradėjo svarstyti nuimti militaristinius grafiti…

Pora labiau užstrigusių parodos Art of Troubles kūrinių. Joseph McWilliams instaliacija Community door 2, durys iš bombos sprogimo vietos…

Dar vienas ypatingai tamsus kūrinys, Willie Doherty video instaliacija Buried, beveik atspindi tą nuotaiką, tvyrančią parodoje… Menininkas gimęs Derry, pats buvo Bloody Sunday liudininkas… Čia ištrauka iš video instaliacijos:

Dar šiek tiek pabraidžioju po kitas muziejaus sales. Egiptiečių mumija Takabuti:

Įdomi mineralų kolekcija:

Papietauju muziejaus kavinėj ir einu link SightSeeing autobusų, kol jie dar važiuoja. Vieno autobuso gidė išduoda, kur yra nelegalus sustojimas prie Taikos sienos, iššoku iš autobuso dar panagrinėti sienos kūrinių.

Neužilgo grįžtu į centrą. Kažkaip po vakar dienos, praleistos su pop kultūra (Game of Thrones), šian labai traukia prie modernaus meno… Einu į MAC, modernaus meno centrą. Šiuo metu čia pora airių abstrakcionistų parodų.

Richard Gorman kūryba man kažkaip labai artima. Menininkas sako, kad jo paveikslai turi vienintelę reikšmę – laiką praleistą kuriant tuos paveikslus, sprendžiant kūrinio problemą.
Pirma spalva nesukelia problemų, nes tai gali būti bet kokia spalva. Antra spalva yra šioka tokia problema, o trečia spalva yra didelė problema. Balansas tarp tų trijų spalvų, spalvų ir formų santykiai – tai yra problemos, kurias sprendė tapytojai visais laikais.
Arba, ką reiškia siekis padaryti geriau, kai vienintelis žmogus, kuris apbrėžia, kas yra gerai, yra pats menininkas?

Filmuką, kaip dirba menininkas, pažiūriu net pora kartų:

Kita menininkė Susan Connolly nagrinėja tapybos fizines savybes – drobės išėję už rėmų ribų, išspjaustytos ir t.t.

https://www.youtube.com/watch?v=kw8lU8LIjpk

Einu dar pasivaikščiot po miestą. Na, miestas visgi vienas is keistesnių… Vos išėjus iš MAC pakeliu akis į viršų ir – what? Really?! Spire? Beveik toks pats, kaip Dublino Spyglys, tik čia viršutinė dalis. Vadinasi Spire of Hope, atsirado 2007 m.

Panašus jausmas buvo pirmą kartą pamačius Albert Memorial laikrodį… Labai jau primena vieną žinomą pastatą Londone 🙂 Matyt viskas susiję su nacionalistų ir lojalistų simboliais, teritorijos žymėjimu, panašiai kaip sienų tapyba. Dar viena kovos rūšis…

Yra nemažai gražių namu, tačiau yra ir tokių gana netikėtų kūrinių 🙂
Marinistinė skulptūra – plūdurai. Pasirodo, neseniai buvo per klaidą nudažyti ne ta spalva – mėlyna…

Viktorijos aikštė:

Namo langas:

Dauguma šiuolaikinių namų pastatyta po 1998 m., kai baigėsi neramumai. Ypač stikliniai…
Braidžioju dar Belfasto gatvėm. Taip nupėdinu vėl iki botanikos sodo.

Rožių sodelis:

Baiginėjasi ilgasis savaitgalis. Pernakvoju ir kitą dieną – link namų.
Pakeliui į autobusų stotį – mažiausias Belfasto namas.

Dubline – didžiausias miesto pastatas, pasipuošęs ES simbolika…