Kelionių užrašai

Eilinis kelionių savaitgalis Airijoje. Šį kartą išsiruošiau į Konemarą, kuri yra No 1 Airijos TODO sąraše vienoje iš mano kelionių biblijų (The Rough Guide).

Keliauju penktadienį po darbo į Galway. Vakarienė kavinukėje, pabraidžioju dar miesto gatvėmis.


Atrodo, turistinis sezonas čia jau užsidarė, miestas gerokai tuštesnis, net genčių vėliavos nukabintos Eyre aikštėje…

Šeštadienio ryte važiuoju su Galwaytours link Connemaros.

Saulėtas rudens rytas. Kelionė neprailgsta, labai linksmas gidas. Istorijos, anekdotai, klausom airiškos muzikos, tame tarpe Johnny Cash dainos apie Airiją – 40 Shades of green 🙂
https://www.youtube.com/watch?v=N0oTDS9ur_U

Pravažiuojam The Quiet Man tiltą. Tai dar vienas klasikinis filmas, filmuotas Airijoje. Na bet apie tai šiek tiek vėliau 🙂

Vaizdai pro autobuso langą nerealūs!!

Ilgiausias šios dienos sustojimas – Kylemore Abbey. Ši pilis laikoma viena romantiškiausių vietų Airijoje. 1850 m. Mitchel ir Margaret Henry medaus mėnesio metu sustojo piknikui Kylemore apylinkėse. Margaret taip susižavėjo Connemara, kad neužilgo Mitchel čia sugrįžo, nupirko 15 tūkst. akrų valdą ir pastatė vieną nuostabiausių Airijos pilių.

 

Henriai turėjo 9 vaikus ir laimingai gyveno Kylemore pilyje. Bet 1874 m. atostogaujant Egipte Margaret susirgo dizinterija ir mirė po 16 dienų, būdama tik 45…
Šalia pilies pastatyta memorialinė bažnyčia, atrodanti kaip miniatiūrinė katedra, dedikuota Margaret. Notoliese mauzoliejus, kur palaidota Margaret ir Mitchel.

Sakoma, kad Henriai buvo žmonių mylimi ponai. Po 1846-1849 m. didžiojo Airijos bado, kai Connemaroje neliko trečdalio gyventojų, Mitchel Henry Kylemore pilyje sukūrė 300 darbo vietų. Užmokestis buvo gerokai didesnis nei vidurkis. Kaime netoli pilies pastatė pašto ir telegrafo stotį, mokyklą vaikams. Namukuose leido įsidėti vieną langą (tuo metu dėl “dienos šviesos vagystės” mokesčio dauguma namų neturėjo langų).
Vienas svarbiausių pilies svečių – karalius Edward VII 1903 m. Buvo net gandų, kad karalius planuoja įsigyti pilį, tačiau karalius yra pasakęs, kad jam tai būtų per brangu!
Tais pačiais metais pilis buvo parduota Mančesterio hercogui, kuris prieš tai buvo subankrutavęs dėl lošimo, tada vedė turtingą amerikietę Helen Zimmerman, kuri buvo užsimojusi modernizuoti pilį. Deja, po kelių metų dėl finansinių sunkumų pilis atiteko bankininkui. Galiausiai 1920 m. pilį įsigijo Benediktinų moterų vienuolynas, kuris čia yra iki šių dienų. Vienuolės renovavo sodus, bažnyčia, atidarė pilį lankytojams (galima apžiūrėti keletą kambarių). Iki 2010 metų čia buvo tarptautinė mergaičių mokykla.

Lendu į sodą. Net lietus man nė motais 🙂 Gaila tik, kad laikas labai limituotas…

Štai araukarija, osmantas (na čia mane tik kvepalininkai supras tikriausiai 🙂 )
Gaila, jau beveik niekas nežydi…

Nerealaus raudonumo aronijos

Laukdama autobusiuko tarp pilies ir sodo slepiuosi nuo lietaus, bendrauju su paukštuku 🙂

Sodo menai:

Dar vienas sustojimas Cong kaimelyje. Dauguma turistų čia užsuka dėl The Quiet Man, 1951 metų filmo, pelniusio 2 Oskarus. Dabar čia viskas apie The Quite Man – kavinė, restoranas, muziejus ir t.t…

Pat Cohan baras irgi iš The Quiet Man 🙂

Na bet miestukas ir šiaip įdomus. 13 a. Cong vienuolyno likučiai:

Dar viena miestelio įdomybė: 1846 m. buvo statomas kanalas, kuris taip ir nepradėjo veikti dėl paprastos priežasties – nelaikė vandens 🙂
Čia galima daugiau paskaityti apie šį nesėkmingą “sauso kanalo” projektą…

Dar vienas filmas, kurį žiūrėjau dėl šios kelionės – The Field. Kažkur šitose apylinkėse buvo filmuojamas filmas 🙂

Temsta jau kai privažiuojam Ross Errily Friary. Gana atmosferinis pasivaikšiojimas 14 amžiaus vienuolyno koridoriais…

Na tikrai ne autobusu vienai dienai reikia važiuoti į Connemarą. Norėsiu grįžti kada vasaros pradžioje kokiai savaitei 🙂 Sakoma, kad čia gražiausia gegužės pabaigoj-birželio pradžioj, kai kalnai nukloti žydinčiais rododendrais…