Eilinė komandiruotė į Stokholmą. Šį kartą prisiduriu kelias dienas pakeliavimui. Penktadienio rytas, šiandien noriu dar ir padirbėti, bet kur kas maloniau tą daryti kokiam parke ar kavinėj, nei viešbučio kambary…
Patraukiu į Millesgården parką. 1906 metais Karlas (Carl) ir Olga Milles, ką tik vedusių menininkų pora, įsigijo sklypą Lindigo saloje namui ir kūrybinėms dirbtuvėms. Skulptūros buvo gerai parduodamos, Milles namų ir sodų teritorija plėtėsi, prisijungė Karlo pusiau brolis Evert Milles.
Karlo žmona Olga gimė Austrijoje, žinoma kaip portretų tapytoja. Įdomu, kad kartu jie dirbo tik prie vieno projekto – Gustavo Vazos skulptūros Nordiska muziejui.
1936 m. buvo įkurtas fondas ir parkas padovanotas Švedijos žmonėms.
Karlas Milles, žinomiausias to meto Švedijos skulptorius, skulptūras kūrė iš sunkių, kietų medžiagų tokių kaip granitas, bronza, sujungdamas jas su pačiom minkščiausiom materijom – vandeniu ir oru. Skulptūros fontanuose ar iškeltos į viršų, tapę dalimi dangaus…
Skulptūra vadinasi Dievo ranka:
Ramybė čia… Tikra meno ir gamtos oazė!
Pavasaris. Šiuo metu sode akį džiugina sodininkų kūrinys – 50 000 lauko gėlių.
Dar viena paroda parko galerijoje – švedų archeologų vieno Pompėjos namo restauravimo projektas. Detalus parodos pristatymas skrajutėje.
Paroda kviečia pasižvalgyti po bankininko Caecilius Iucundus namus, taip jie atrodė 79 mūsų eros metais, prieš išsiveržiant Vezuvijui. Pompėja tuo metu buvo nemažas miestas su 11 tūkstančių gyventojų, sudėtinga vandens sistema, amfiteatru. Viskas buvo palaidota po kelių metrų lavos ir pelenų sluoksniu per pora dienų.
Oho, kokiais paveikslais buvo dekoruojami namai!
3D filmukas leidžia “pasivaikščioti” namo viduje, nedidelė ištrauka
Internete pilna dokumentikos apie Pompėjos nelaimę prieš 2000 metų.
Įdomus ryšys su Švedija. Pasirodo, terminas “Scandinavia” pirmą kartą buvo paminėtas Plinijaus Vyresniojo darbuose. Plinijus Vyresnysis – romėnų rašytojas, mokslininkas, filosofas, parašęs Naturalis Historia – 37 tomų enciklopediją. Iš rašytojo sūnėno Plinijaus Jaunojo laiškų žinome, kad Plinijus Vyresnysis žuvo gelbėdamas draugus prie Pompėjos. Prasidėjus ugnikalnio išsiveržimui, sėdo į laivą, išplaukė gelbėti žmonių, ir kartu patyrinėti Vezuvijų iš arčiau…
Šiuo metu man Plinijus Vyresnysis įdomiausias dėl jo aprašytų senovės kvepalų, kosmetikos, smilkalų.
Aptikau vieną projektą mokinukams – mokslai kartu su Plinijum Vyresniuoju. Štai čia aprašoma, kaip mokiniai pagal Plinijaus tekstus atkūrinėjo Julijaus Cezario mėgstamus kvepalus…
Jau labai noriu nuvažiuot į Italiją, Pompėją…
Papietauju sodo kavinėje, pasidalinu maistu su paukštukais 🙂
Patraukiu link Södermalm salos. Pakeliui praeinu Riddarholmo bažnyčią, kuri yra ir seniausias Stokholmo pastatas (nuo XIII a.), monarchų laidojimo vieta. Gaila, uždarytas.
Södermalme užsikabaroju į patį viršų pasigrožėti senamiesčio panorama.
Likusią šios dienos dalį praleidžiu fotografijos galerijoje – Fotografiska.
Šmaikščios Martin Parr kelionių nuotraukos pakelia nuotaika 🙂
Pažiūriu dar keletą menininko susuktų filmukų apie Anglijos kultūrinius ypatumus – Think of England. Čia yra keletas.
Toliau – įspūdinga, gerokai šokiruojanti Andres Serrano paroda. Apie kitokį požiūrį,nusistovėjusių normų griovimą. Priverčia užduoti sau nelengvus klausimus – kur yra tos ribos, už kurių jau baigiasi menas? kas yra kūrybinė laisvė?
Estetikos paieškos žmogaus skysčiuose ir išmatose, numirusių žmonių kūnuose… O kur dar politiniai darbai… Parodoje eksponuojama ir kontroversiškasis Piss Christ, susilaukęs audringos reakcijos. Menininko darbai yra buvę sugadinti vandalų, menininkas yra gavęs grąsinimų susidoroti.
Visai kitokia nuotaika Veer Speers Bulletproof parodoje. Portretuose paaugliai – stiprūs, nepriklausomi, pasiruošę gynybai neapibrėžtame pasaulyje.
Praleidžiu dar kažkiek laiko Fotografiska kavinėje, ir namo, link viešbučio…
Kelionių užrašai 