Pirmadienis Lyon’e… Visai kitokia nuotaika mieste, liaudis ramiai traukia į darba. Aš irgi į tą pusę 🙂
Kaip yra kažkas pasakęs, Lyon pastatytas tarp dviejų kalvų, Fourvière ir Croix-Rousse, Fourvière skirta melstis, Croix-Rousse – dirbti. Tai pirmadienio rytą patraukiu į darbo kalvą 🙂
Šiandien daug grybauju 🙂 Ne iškart randu Šilko dirbtuvių muziejų. Paaiškėja, kad dar uždarytas. Slampinėdama aplink aptinku terasą su gyva muzika 🙂 Sėdi sau vaikinas su gitara, repetuoja vakaro programą… Tai aš irgi prisėdu čia kuriam laikui, pasigrožėti pirmadienio rytu…
Grįžtu į šilko namus. Ekskursija prancūziškai, tik karts nuo karto paverčia šiek tiek į anglų kalbą.
16 amžiuje italų šilkas prancūzams pasidarė per brangus, tai Prancūzijos karalius Francis I pakvietė italų meistrus apsigyventi Lijone. Persikėlę italų meistrai gavo teisę nemokėti mokesčių iki gyvenimo pabaigos. 17 amžiaus vidury jau trečdalis miesto gyventojų (15 tūkst.) buvo susijęs su šilko industrija.
Didžiąją dalį laiko ir praleidžiam prie audimo staklių. Iki šiol čia rankomis audžia prabangius šilko audinius, metras kainuoja kelis tūkstančius eur…
Aišku, dabar jau nemažai skaitmenizuota, tačiau vistiek ir dabar paruošti stakles tokiam audimui gali užtrunkti kelis mėnesius. Audimas rankinis. Gidas-meistras rodo, kaip tai daroma, kaip galima pataisyti klaidas (rollback’as) ir t.t.
Perforacijos gerokai pagreitino audimą, anksčiau viskas atrodė taip:
Pėdinu žemyn. Vėl kažko ieškau, nerandu… Matyt tokia jau diena šiandien.
Nusibosta klaidžioti. Apytuštės gatvės, pastebiu tik kelis turistus iš rytų šalies. Kažko klausia vietinių, po to kažkur traukia. Aj, pamanau, einu ir aš paskui, kur nors nueisiu 🙂
Akurat! Šilko dažymo butikas! Parodo mums kaip gamina šilko šifono skaras rankiniu spausdinimo būdu. Kiek spalvų, tiek kartų reikia dėti spaudą.
Antrame aukšte parodo rankinį velveto dažymą – tiesiog teptukais.
Rankinis darbas, kainos atitinkamos, nedidelis šalikelis – 100 eur. Nesusigundau…
Aikštė Terreaux. Sėdžiu, pietauju priešais meno muziejų, bet šį kartą netraukia manes ten…
Einu paieškot dar tų paišytų namų, kur vakar naktį pravažiavom su autobusine ekskursija.
Pasirodo, ant šito namo ne šiaip sau piliečiai, o Lyon įžymybės: Antoine de St Exupery, Josepth-Marie Jacquard, Andre-Marie Ampere, broliai Lumiere, Paul Bocuse ir t.t.
Siena, dedikuota Lyon’o dailininkui Tony Tolle
Kažkodėl dar noriu šiandien pasikelti ir į “maldų” kalną – Fourvière. Pakeliui sumąstau išlipti Bellecour, pėdinu link Hotel Dieux, bet panašu, kad uždarytas rekonstrukcijai, nedirba…
Fourvière žmonių kiekiai kokie! Ko gero, labiausiai turistinė vieta visam Lijone.
Pasėdineju vienoj, kitoj koplyčioj. Visgi po 15 km per dieną jaučiasi kojoms…
Panorama nereali!
Pėdinu žemyn, šį kartą randu tuos sodus, kur vakar – ne 🙂
Ateina laikas ieškot vakarienės. Šį kartą jau paskaiciau, kodel Lyon – gastronomijos sostinė, ir kur reikia valgyti. Traukiu vėl link Hotel de Ville. Vos išlindus iš metro – muzika! Jazzo vakaras Operos kavinėje. Aišku, smingu kuriam laikui čia 😉
Tada einu ieškot tų rekomenduotų vietų, maža tikimybė, bet reikia pabandyt laimę 🙂 3 vietas patikrinu. Nea, viskas “complet”. Bet vos įkišus nosį iškart gali suprasti, tikrai geros vietos. Pvz., Café des Federations tikrai rezervuosiu, kai kitą kartą būsiu Lyon’e 🙂
Šiandien surandu visai neblogą, neturistinę vietą vakarienei. Jau beveik pradedu jausti, kad prasidėjo atostogos…
Pėdinu dar paspoksot į Lyon šviesas. Atrodo, kad kai kurie namai, skulptūros tarsi atgyja nakčiai.
Raitelis, rodos, tuoj nušoks į aikštę 🙂
Kita diena – paskutinė čia, Lijone. Tiksliau, pusdienis, nes po piet jau važiuoju į kitą miestą. Ta proga keliauju į Port-Dieu stotį nusipirkt bilieto. Po to keliauju į brolių Lumiere muziejų. Smalsu, kaip žmonės ėmė ir tiesiog sukūrė kiną…
1895 m. patentu buvo registruotas brolių sukurtas aparatas kinematografas.
Nebuvo netikėta. Pasirodo, kinas jau kuris laikas sklandė ore… Netgi pavadinimas kinematografas jau buvo registruotas prieš kelis metus kito išradėjo (L. G. Bouly).
Broliai Lumiere laikomi pirmais kino kūrėjais, jų filmas “La Sortie de l’Usine Lumière à Lyon” (liet: Darbininkai išeina iš Lumiere fabriko), nufilmuotas 1894 m. laikomas pirmu sukurtu filmu.
Vienas žinomiausių jų filmų, “Arrivée d’un train à la Ciotat” labai realistiškai rodo į minią artėjantį traukinį.
Auguste ir Louis buvo žinomo portretisto ir fotografo Antoine Lumiere sūnūs. Antoine įkūrė fotografijos įrangos verslą. Abu sūnus išsiuntė mokytis į technologinę mokyklą. Duodavo vaikams įvairius iššūkius jau nuo mažumės – sugalvoti sprendimus įvairioms problemoms. Louis, jau būdamos 17-os sugalvojo “sausos plokštelės” procesą, kas gerai padėjo tėvo verslui.
Vieną dieną tėvas tarė vaikams, Edison sukūrė judančius paveikslėlius dėžėje, o jūs imkit ir ištraukit juos visiems 😉 Broliai išanalizavę silpnąsias Edison aparato puses, sukūrė savo aparatą. Įdomu, kad juos inspiravo ir siuvimo mašina 🙂
Pirmose reklamose nebuvo filmų pavadinimų, nes žmonės ėjo žiūrėti fenomeno
Įdomu, kad vėliau broliai sugrįžo vėl prie fotografijos, nes tikėjo, kad filmų reikalas buvo be ateities…
Louis toliau tobulino fotografijos sritį, tame tarpe išrado Autochrominę spalvotą fotografiją (beje, tai ir laikė didžiausiu išradimu avo gyvenime). Auguste pasinėrė į medicininę veiklą, dirbo su medicininiais tyrimais.
Per visa gyvenimą broliai užregistravo beveik 200 patentų.
Laiko neturiu daug, bet visai gerai susižiūri dokumentinis M. Viotte filmas La temps des Lumiere.
Grįžtu į “belekur” aikštę, papietaut, susirinkt daiktų iš viešbučio.
Pėdinu dar Antoine St Exupery gatve link upės.
Grįžtant į aikštę, prisimenu, kad dar turi būti kažkur Exupery statula… Niekaip nerandu, kur ta statula 🙂
Jau net internete suieškau, kad turi būt vakarinėj aikštės daly. Nematau nieko panašaus… Jau net pradedu naudot Šerlocko metodus 🙂 Mąstau, kad jei statuloje mažasis princas, tai didelė tikimybė, kad bus kažkur netoli vaikų žaidimo aikštelės.
Akurat! Štai jie – mažasis princas ir Antoine Exupery, pasislėpę po medžiais 🙂
Užrašai ant paminklo
Antrąjį suprantu iškart, be žodyno 🙂
Citata iš Mažojo princo: “On ne voit bien qu’avec le cœur. L’essentiel est invisible pour les yeux”
“Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akims.”
Kelionių užrašai 