Kitas kelionės sustojimas – Annecy, kurortinis miestukas prie Anency ežero.
Termometras rodo 35C… Tirštas sunkus karštis verčia ieškot uždarų patalpų… Lendu į Palais de l’ile, pastatytas XII a., kelis šimtmečius buvo kalėjimas, dabar muziejus, meno galerija.
Vaikštinėju iš lėto, apžiūriu visas ekspozicijas, nors kai kurios tik prancūziškai… Pražiūriu ir visus filmukus. Įdomus iraniečių menininko Mitra Farahani video apie Caravaggio paveikslą “Dovydas su Goliato galva”, tiksliau kaip skirtingai paveikslas interpretuojamas įvairių šalių gidų. Visai nesinori lyst lauk…
Išlindus neapsidžiaugiu visai. Atrodo, kad patekau į visišką kraštutinumą Perouges ramybei, blogiau nei Lyon 🙂 Ko gero primena Palangą… Braunuosi per minias ir per labai turistines parduotuves…
Smegenys lydosi nuo karščio, bandau rasti turizmo informacijos centrą. Ten vadybininkė, kaip ir visur kitur, klausia iš kur aš, sakau Lituanie. Atrodo, šį kartą Prancūzijoje visi žino kas tai 🙂 Nereikia aiškinti, kaip prieš 2 metus. Vadybininkė sako, tai tikriausiai kalbi rusiškai ir įduoda pasivaikščiojimų gidą rusų kalba 🙂
Nupėdinu iki ežero, gana sunkiai randu vieta ant suoliuko pavėsy, smingu čia ilgam… Laukiu, kol atvės, spoksau į praeinantį pro šalį pasaulį 🙂 Labai smagu spoksot į kamuoliuko ištroškusį ciuciką. Nepavargsta atnešti 🙂
Pėdinu atgal į senamiestį vakarienei. Kai kuriems pats darbymetis
Po vakarienes vėl link ežeruko…
Rytas Annecy. Gana anksti išsikrapštau iš viešbučio, galiu dar pasidžiaugti apytuščiu miestuku.
Po to einu pasivaikščiot su rusiško lankstinuko gidu. Pasirodo, kanaluose pilna šliuzų, reguliuojančių vandens lygį. Vieni elektriniai, kiti mechaniniai.
Oras staigiai kaista. O ir žmonės pradeda lysti į centrą. Pats laikas paplaukioti laivu. Imu 2 valandų turą Annecy ežeru. Pradžioj dar turėjau mintį išlipt kuriam nors kaime. Bet paskui to atsisakiau, nes taip ir nesugalvojau į kurį kaimą išsilaipinti, o ir kitas laivas būtų tik po kelių valandų…
Ieškau pietų. Vėl gaunu blogiausią kavinės vietą… Sako, jei viena, tai gali tik viduje. Nors yra ne vienas tuščias staliukas lauke… Lygiai taip pat kaip vakar per vakarienę 😦 Matyt čia jau tokia keista sistema Annecy high season metu – kiekviena vieta lauke neša pinigus… Ir kodėl, kuo labiau turistinis miestas, tuo prastesnis požiūris į atvykėlius?…
Na bet nesiruošiu aš čia sėdėt. Užkandu greit ir patraukiu į viršų, link plies. Nuostabi panorama kalno viršuj
Galima čia nemažai laiko praleisti, dauguma patalpų dedikuota menui, kitokioms ekspozijoms. Dabar nemažai skirta Aleksandrui Aleksejevui, rusų menininkui gyvenusiam Prancūzijoje, iliustratoliui, animatoriui. 1933 m. kartu su Claire Parker išrado pinscreen (adatėlių ekrano) animaciją.
Vienas iš poros sukurtų animacinių filmukų – “Nosis”.
https://www.youtube.com/watch?v=rFmCLVow0ts
Nuostabus Jacques Drouin animacinis “La Paysagiste Mindscape”, sukurtas naudojant pinscreen.
https://www.youtube.com/watch?v=ydiaPnag0YE
Lietus užklumpa. Gerą valandą laukiu įkliuvus bokšte, nes kaip tyčia nepaėmiau skėčio. Bet turiu daug laiko apžiūrėti Emmanuel Saulnier instaliaciją, dedikuotą Jean Jacques Rousseau.
Vakarienė restoranėlyje prie kanalo. Jau vėl žiūriu, kur čia mane įkiš 😉 Taip galima vienišam keliautojui ir kompleksą įsitaisyt 🙂 Bet ne, šitoj kavinėj viskas super – gaunu normalią vietą…
Po vakarienės einu dar pasivaikščiot. Pakeliu akis į viršų ir suprantu, kad šian bus nerealus saulėlydis!
Einu dar pasidžiaugti (ir nelabai) senamiesčio šviesom…
Anksti ryte iškeliauju į pietus, į Alpes…
Kelionių užrašai 