Šiandien keliauju į pietus, į Alpes. Galėjau važiuoti ir vėlesniu traukiniu iki Grenoblio, bet kažkaip anksti nubudau… Tai jau 7:15 sėdžiu traukiny 🙂
Mąstau apie Savojos kraštą, iš kurio dabar išvažinėju. Savojos kunigaikštystės pradžia – 1003 m., ilgiausiai Europoj valdžiusi dinastija, iki 1714 m. Dabar Savoja pasidalinta 3 šalyse – Italijoj, Šveicarijoj, Prancūzijoj.
Savoja buvo aneksuota Prancūzijos 1860 metais – Turino paktas, po mėnesio balsavimas su 99,8 % pasisakiusiųjų už prisijungimą prie Prancūzijos. Na istorijoj ne pirmas ir ne paskutinis toks ‘balsavimas’… Lietuva panašų turėjo 1940…
1960 m. žodis aneksija buvo įgavus neigiamą atspalvį, tai 1860 m. įvykiai buvo pervadinti į inkorporaciją – Rattachement de la Savoie à la France (Incorporation of Savoy to France). XX a. antroj pusėj Savojoj, kaip ir kituose panašiuose Prancūzijos regionuose, atsirado nepriklausomybės judėjimas. Pradžiai yra siekis turėti bent jau atskirą regioną, kaip Elzasas ar Bretanė. Dabar Savoja yra Rhone-Alps regiono dalis. Pagal 2000 m. vykdytas apklausas, 41% -55% liaudies butu už atskirą regioną, ir tik 19%-23% už atsiskyrimą nuo Prancūzijos.
Dabar važiuoju į Dauphiné (delfinų) žemes. 1349 m. paskutinis dofinų kunigaikštis Humbertas II smarkiai prasiskolinęs, “pardavė” nepriklausomybę po to, kai mirė jo sūnus, vienintelis paveldėtojas. Mainais Prancūzija pažadėjo sekančiam karaliui pridėti pavadinimą le Dauphine…
Nenuobodžiauju važiuodama. Nutrūko rankinės užtrauktuko galas, tai perkratau viska, kol sumastau kaip padaryti greitą fix’ą – rašiklio spyruoklė 🙂
Jau kalnuose! Stotis vynuogynuose
Grenoblyje turiu pora laukimo valandų. Maluosi aplink stotį, geriu kavą vienoj kavinukėj, stebiu kaip šeimininkas ruošiasi pietums, gainioja balandžius, apžiūriu vienviečius mašinukus, po to valgau ledus Mac’e, spoksau kaip užkandžiauja žvirbliai… Taip ir sulaukiu kolegų.
Keliamės į 1869 metrų virš jūros, į Alpe d’Huez, kur laukia draugų vestuvės 🙂
Aišku, čia kalnuoje high season ne dabar, o žiemą…
Tik prieš kelias savaites čia buvo Tour de France. Vienas sunkiausių etapų, 14 km, vidutinis pakilimas 7.9 %, 21 posūkis link kalno viršaus…
Už kelių km nuo Alpe d’Huez – senasis kaimelis Huez.
Pirmas kartas prancūziškose Alpėse, ir realiai net nebuvau išlindus į kalnus…
Kažkodėl buvo labai sunku išvažinėt iš kalnų šį kartą… Tikrai norėsiu čia sugrįžt!!
Po nepakartojamų vestuvių Alpėse keliauju dar labiau į pietus. Kolegos paveža į Valence, kuris kartais vadinamas “vartais į pietus”. Valence pasirenku visiškai ekspromtu, tiesiog miestukas pakeliui link pietų. Nieko labai ir nežinau apie jį, tik viešbuty gaunu turistinį žemėlapį su “taškais”, kuriuos siūlo aplankyt.
Pirmadienį ryte, prieš eidama pagrybauti į senamiestį sumąstau užsukti į stotį. O ten paaiškėja, kad stotis tai ne ta, kurios man reikia 🙂 Pasirodo, iš Valence Ville turiu patekti į Valence TGV. Nusipirkus bilietą suprantu, kad pabraidyti po miestuką turiu mažiau nei pora valandų… Skuodžiu link senamiesčio 🙂
Valence įkurta romėnų 121 m., visuomet buvo viena iš svarbesnių kryžkelių regione.
Pavėsinė Kiosk De Peynet, vieta, inspiravusi menininką Raymond Peynet meilės serijai
Katedra Saint-Apollinaire, 11 amžius, atrodo, turi mūriškų bruožų
Maison des Têtes (liet.: galvų namas). Statytas 16 a. Ne šiaip sau galvos. Vienose įamžinti romėnų imperatoriai, kitos vaizduoja laiką, laimę, vėją, mediciną, teologiją, teisę (namą pastatė universiteto profesorius).
Kitas namas – Maison Mauresque, pastatytas 19 a., inspiruotas rytietiškų motyvų.
Vienas gyventojas džiaugiasi rytine saulute
Dar pėdinu link armėnų centro. Spėlioju, ka jie čia veikia… Pasirodo, yra viena didžiausių armėnų bendruomenių Prancūzijoje. Čia atvyko po XX a. pr. armenų genocido. Labai stipri bendruomenė – su savo kvartalu, kinu, laikraščiu ir t.t.
Miesto skulptūros pasakoja istoriją. Bonaparto statula. Bonaparto siena. Napoleonas šitam miestuke yra buvęs ne vieną kartą.
Įamžintas žymus prancūzų kulinarijos šefas Jacques Pic
Šalia Napoleono dar aptinku įdomu medį 🙂
Jaukus mielas miestukas, tikrai būtų ką veikt ir visa dieną, vien jau muziejus su kokia meno kolekcija!
Jau lekiu link viešbučio ir stoties. Prie stoties akis užkliūna už reklamos 🙂 Pasirodo, tai eterinių aliejų, ekstraktų ir t.t. gamintoja Nateva. Augalai auginami čia, Drôme regione.
Ne vienoj traukinių stoty mačiau pianinus, kviečia keliautojus pagroti 🙂
Valence TGV stotyje
Dar kelios valandos traukiniuose ir pagaliau pietūs! Laukia dar vienas įdomus etninis Prancūzijos kraštas – Katalonija.
Kelionių užrašai 