Važiuoju į Portugalijos veneciją 🙂 Pakeliui į Aveiro paskaitineju apie miestuką. Vardas tikriausiai kilo iš lotyniško žodžio aviarium reiškiančio paukščių vietą.
Viduramžiais klestintis uostas XVI a. patyrė didelę audrą, po kurios užsidarė laivų įplaukimas. Per sekančius 2 šimtmečius miesto gyventojų skaičius sumažejo trim ketvirtadaliais. Tačiau 1808 metais vėl atsidarė praėjimą į jūrą ir į miestą sugrįžo klestėjimas… Sakoma, kad iš čia druska vežama į Newfoundland’ą konservuoti menkei, kuri atgal grįžta kaip bacalhau 🙂
Dar prieš savaitę gavau viešbučio-apartamentų SaberAmar City & Ria žinutę su pasisveikinimu ir prašymu parašyti pusvalandis prieš atvažiuojant. Brūkšteliu email prieš išlipdama iš traukinio…
Lyja lietus, tai imu taxi. Vairuotojas niekaip nesupranta, kur mane vešt, nors rodau ir booking.com lapą ir vietą žemelapy ant savo telef’o. Važiuojam gana trumpai, taksistas nusprendžia, kad gana ieškot ir išmeta šalia kažkokio hostelio. Rodo ranka, sako, va tau viešbutis 🙂 Sakau, čia ne mano. Bet nesiginčiju daug, nes įtariu, kad maniškis čia kažkur netoliese turi būt…
Paeinu visai nedaug palei kanalą, randu reikalingos gatvės kampą, bet nesimato numeriu ant namų. O reikia 13… Ir google pagal adresą rodo kampą. Būtent ten ir stoviu… Galvoju, pats laikas skambint į viešbutį. Atsiliepia, sako, čia šalia, tuoj ateisiu, o Dina (kita vadybininkė) nuvažiavo manęs paimt į traukinių stotį!!! Pasirodo, pamatė, kad atvažiuoju traukiniu, nusprendė, kad mane reikia pasitikti 🙂 Gaila, nepamačiau žinutės…
Ant to pat kampo stove viena moteris, klausia, ar nereikia kokios pagalbos 🙂 Paplepam kol laukiu ateinat iš viešbučio. Lyt pradeda, išsitraukia skėtį, siūlo lyst po juo. Nu ir draugiškumas gi tų vietinių čia!
Po keliu min atlekia apartamentų vadybininkė Ana. Visai netoli paeinam. Ateina savininkė Dina. Viską smulkiai aprodo. Yra “Honesty bar”, kur galima viską naudoti, tik viskas mokama. Net arbata…
O jau jaukumas apartamentų! Toks jausmas, lyg apsigyvenau kažkieno namuose 🙂 Ir dar ne bet kokiuose, o iš kokio namų stiliaus žurnalo…
Einu pasivaikščiot. Tik spėju šiek tiek apsidairyt, ir pradeda pliaupt kaip iš kibiro… Pastoviu kiek po stogu, o tada lendu į kavinukę. Gera proga užkąsti 🙂 Oho, koks kvapas… Jau seniai buvau kavinėj kur galima viduje rūkyti… Matyt Portugalijoj dar to neuždraudė?..
Pagaliau galiu ramiai apžiūrėti moliceiras. Taip vadinami laiveliai, kurie anksčiau buvo naudojamu jūržolių surinkimui.
Gaila, jau per vėlu paplaukioti…
Spar užsiperku pusryčiams. Šalia dar pastebiu optiką. Užeinu, nes baiginėjasi linzių skystis. Nematyti pavadinimai, tai bandau išsiaiškinti, ar tinka ir mirkymui ir dėjimui į akis. Įdomu, kad manęs užklausia vardo pavardės, aišku, galiausiai tenka viską užrašyt ant lapelio, ir iškepa pirkimo popierių 🙂 Prie visako į maišelį įdeda saują saldainių iš stiklo 🙂
Grįžus į kambarį nesugebu atsirakinti niekaip durų. 2 raktai, abu kišu, vienas tik lenda. Bet nesisuka spynoj. Suabejoju, ar čia tos durys, pabandau ir kitas, tik nesinori labai daug bandyt… Skambinu Dinai, atlekia vel Ana. Pasirodo, visgi ne tos durys buvo 😀
Pedinu vėl aplinkui…
Dar vienoj kepyklėlėj užsiperku vietinių saldėsių. Dar Porto viešbučio vadybininkė laukiant taxi užklausė, ar aš pasiruošus išbandyti Aveiro saldumynus 🙂 Surado internete paveiksliukus, užrašė pavadinimus 🙂 Ovos moles – atrodo, kaip koldūnai, viduje saldus kiaušinio kremas.
Pakeliui link vakarienės vėl sutinku Aną, kuri pravažiuodama su mažina pro šalį sustoja, klausia ar viskas ok, bent pora kartų siūlo pavežti, nors iki centro vos kelios min…
Nesėkmingai pabandau būti Lonely planet reklamos auka. Deja, vienintelis pirmadienį dirbantis jų rekomenduojamas “O boatel” yra pilnai užsakytas… Valgau vakarienę viename iš nedaugelio šiandien atidarytų – “O Moliceiro”. Spėju, kad vietinių restoranėlis, nes tokia įdomi aplinka – baltos staltiesės, viskas kultūringai, ir eina vietinis TV su garsu… Ar gal čia dėl to, kad dar tik vakar pas juos buvo parlamento rinkimai?..
Kitą dieną keliauju į kitą miestą. Prieš autobusus pralekiu dar per centrą, pasidžiaugiu rytine miestuko ramuma.
Taip ir nepaplaukiu laivais, nes ryte dar niekas nedirba…
Oho kokie tiltukai!
Apvalus tiltas 🙂
Išsiregistruoju iš viešbutuko, aišku, kad Dina mane paveža iki netoliese esančių autobusų, sako, aš buvau pasiruošus tave nuvežti ir iki Albergaria-a-Velha (30 min kelio)…
Na bet turiu jau bilietą, dabar tik svarbu pataikyti į teisingus autobusus.’Stotis’ čia – kioskas su užrašu citi express, kuriame niekas nedirba… Dina nubėga dar kažko paklausinėti apie autobusus. Sugrįžus sako, gali būti bet kuris iš autobusų, net be užrašų Albergaria 😉 Sako, lipk į kiekvieną autobusą ir klausk ar važiuoja į Albergarią 🙂
Gerai, kad atvažiuoja tik vienas – dviaukštis su užrašu Albg. Express 🙂 Išvažinėdama iš Aveiro džiaugiuosi, kad pataikiau į tokį nuostabų viešbutuką su pačiais draugiškiausiais šeimininkais 🙂 Neveltui, booking.com vidutinis įvertinimas – 9.9! Jei dar kada sugrįšiu į Aveiro, tai tikrai tik į čia…
Kelionių užrašai 