Autobusas, traukinys, dar vienas… Ir aš jau Portugalijos centre – Tomar.
Kaip Monsanto buvo garsų miestas, taip Tomaras – kvapų. Mąstau, kodėl Monsanto man tiek nedaug kvapų buvo. Ryškiai prisimenu pusryčių sūrio, man ant kelių miegojusio katuko, vakarienei krosnyje kepamos žuvies, žolelių arbatos kvapus. Dieną net specialiai buvau pradėjus ieškoti kvepiančios augmenijos. Kelios rožės ir tai skleidė gana silpną kvapą. Ir suvedžiau viską į atšalusį kalnų orą, rudenį, nužydėjusius augalus ir daug daug šalto akmens… Hm, o gal įsijungus audialikai buvo užsidariusi nosis??..
O čia, šitame mieste tarsi užplūdo visa kvapų kakafonija. Nuo rytietiškų kvapų, smilkalų iki kvepalų sintetikos, muilo, benzino ir pačių įvairiausių animalistinių… Svarstau, ar čia dėl to, kad mieste žymiai daugiau gyvybės? Ar kad ryte skaičiau straipsnį apie miestų smellscapus ir nosis įsijungė nesąmoningai?..
Balandžiai!!
Einu pasivaikščiot į miesto parkelį.
Kaži apie ką tie du šnekasi?..
Pasirodo, tai du draugai Fernandai, gimę Tomare, kompozitorius Lopes-Graca ir farmacininkas ir rašytojas Nini Ferreira, susitikę taip ir leisdavo laiką ant suoliuko parke.
Tabuleiros festivalis vyksta liepą kas 4 metai. Mieste vyksta procesijos, žygiuoja apie 400 moterų, ant galvų neša popierinių gėlių skulptūras. Krepšys su gėlėm tokio pat dydžio kaip ir jo nešėja, sveria apie 15 kg. Visas miestas išpuoštas gėlių girliandom. Šiais metais kaip tik buvo festivalis.
Miestas kai kur vis dar pasipuošęs, pvz., viešbuty 🙂 Arba kitas gėlių krepšys vienoj vitrinoj.
Užsuku į dailės parodą – portugalų dailininkės Maria Gabriel paroda.
Vakarėja…
Rytas pro viešbučio langus.
Traukiu į kalno viršų, link vienuolyno Convento de Cristo.
Nuostabu, kad turiu marias laiko ir galiu iš lėto viską apžiūrėt. Vienuolynas įkurtas XII a., vėliau tapo tamplierių būstine. Aštuonios pilys, bažnyčia. Tamplieriai gavo žemės iš karaliaus. Pilis absorbavo iki tol buvusius maurų statinius. Kai kurie dalykai net buvo pritaikyti, pvz. pylimas yra mauriškas.
Tamplieriai buvo išformuoti, susikūrė naujas ordinas. Anot legendų, Tomare vis dar gali būti paslėpti tamplierių lobiai, gal net Šventasis gralis….
Įspūdinga apvali koplyčia Rotunda – riteriai galėjo dalyvauti mišiose nenulipdami nuo žirgų…
Manuelino stiliaus langas sukurtas 1510-1513 m. Anot audiogido, langas pilnas simbolių yra gyva karaliaus Manuelio I propaganda…
Pasidžiaugus pilies sodais leidžiuosi žemyn.
Braidau po miestuką – kažkiek primena Vilnių, matyt kad ir čia jaučiasi stiprus žydiškas pėdsakas…
Išlikus ir viena iš sinagogų.
Vėl eidama sugerinėju į save visus kvapus. Kiek čia yra frankinsenco! Ir tikrai ne vienoj vietoj jį aptinku! Ko gero, šitas miestas kvepia kitaip, nei kiti mano lankyti Portugalijos miestai, kaimai.
Einu į modernaus meno galeriją. Gaila, audiogidas tik portugališkas…
Miestukas nedidelis, laiko marios, atrodo, aplankysiu visus muziejus čia 🙂 Degtukų dėžučių muziejus. Didžiausia kolekciją Europoj – 127 šalys, virš 40 tūkst. dėžučių…
Dar viena galerija pakeliui – šiuolaikinis menas. Nu šį kartą net aš nelabai įsikertu, ką nori pasakyti…
Taverna antiqua – nuostabi vakarienė žvakių šviesoje! Šį kartą tripadvisor (numeris 1 Tomare) tikrai nemelavo!
Prie kito stalo netoliese sėdi vaikinas, pradedam kalbėt. Gyvena Kalifornijoj, turi lenkiškų šaknų, eina Santjago de Compostela keliu… 30 km per diena, pavalgai, pamiegi, iš ryto vėl tas pats… Iš pasakojimo suprantu – kol kas ne man…
Vienas padavėjas praeidamas klausia manes, ar patiko pilis 😉 Sako, mačiau tave, aš ten dienom dirbu, atlieku praktiką, vedu nemokamas ekskusijas 🙂
Pasirodo, visas maistas čia kavinėj autentiškas. Ir net tualetas turi viduramžių elementų – durų laikymo mechanizmas! Nedaug kur esu fotografavus tualetus…
Restoraną įkūrė restauratoriai-istorikai studentai! Maistas iš viduramžių. Nėra nei bulvių, nei ryžių. Naudoja tik vieną ingredientą, kurio tada nebuvo – imbierą.
O muzika irgi labai į temą. Visą vakarą kankinu padavėjus su klausimais, kas dabar groja 😉
Lyginu su vakarykšte bejausme vakariene… Ir vėl prieinu prie tos pačios išvados – jau kur įdėta širdis, tai jau tikrai pajausi… Ir čia, kaip ta vieta Monsanto Lazy Vera’s, kuri įsirašo giliai ir traukia sugrįžti atgal, dar net iš ten neišėjus….
Einu dar paklaidžioti vakarinėm Tomaro gatvelėm…
Kitą rytą vėl traukinių stoty, važiuoju toliau 🙂
Kelionių užrašai 