Iš sostinės važiuojam į Kumą (angliškai Qom, tariasi Ghom), šiitų religinį centrą.
Šiizmas yra viena iš islamo krypčių. Šalys, kuriose daugumą sudaro šios krypties musulmonai – Iranas, Irakas, Azerbaidžanas, Bahreinas. Šiitai tiki, kad po pranašo Mahometo valdė dar 12 jo teisėtų įpėdinių imamų. Šventomis vietomis laikomi imamų ir jų artimųjų kapai. Kume yra vieno iš imamų sesers Fatima Masumeh kapas mauzoliejus, dėl to šiitams tai šventas miestas, svarbi piligrimystės vieta.
O taip pat su daugybe seminarijų ir institutų, Kumas laikomas didžiausiu šiizmo studijų centru pasaulyje. Turint omeny, kad po 1979 m. revoliucijos Iraną iš esmės valdo klerikalai, tai Kumas yra vienas svarbiausių šalies miestų…
Vos tik įvažiavę į miestą, gaunam iš gidės nurodymą apsiraišiot plaukus taip, kad nekyšotų nė plaukelio…
Viešbutis visai centre, įsiregistruojam, persirengiam. Irane moterų dress code – skara ant galvos (uždengti plaukai, kaklas), ilgos rankovės, drabužiai pilnai dengiantys užpakalį, kuo ilgesni, tuo geriau.
Kumas yra daug konservatyvesnis nei Tehranas, visai ne turistinis, turime susilieti su minia – platūs juodi drabužiai, apsimūturiuojam po dvi skaras, kad tik nesimatytų plaukų…
Po vakarienės traukiam į miesto širdį. Pakeliui dar užsukam į turgų, pats laikas nusipirkti vietinį galvos apdangalą – juodą hidžabą (hijab). Paaiškėja, kad su hidžabu kur kas patogiau nei su 2 skarom 🙂
Norint patekt į Haramą (šventyklos kompleksą), reikia ne tik galvas apsidengti, bet ir užsidėti čadras… Prie vieno iš įėjimų gauname lankytojams skirtas čadras.
Pasirodo, nėr jau taip paprasta jas nešiot!.. Laikau abiem rankom, kad neslystų, o dar reikia karts nuo karto išsitraukt telefoną – normalių fotoaparatų niekas čia neėmėm. Visur užrašai, kad negalima fotografuot, bet matom, vietiniai telefonus traukia, tai ir mes taip pat 🙂
Visą vakarą stengiamės, o čadros smunka, plaukai lenda… Atkreipiam į save vietinių dėmesį nuoširdžiom pastangom uoliai laikytis taisyklių, iš kai kurių susilaukiam net šypsenų 🙂
Haramo aikštės ir statiniai nerealaus grožio!
Ko gero, turistų čia nėr, tik piligrimai… Net Lonely planet rašo, kad oficialiai nemusulmonams galima patekti į aikštes, bet ne į šventyklą (mauzoliejų)…
Mauzuoliejaus viduje jau griežtai draudžiama fotografuot ir niekas čia to nedaro. Vyrai ir moterys atskirai. Atmosfera čia ypatinga, žodžiais sunkiai nusakysi… Priminė Jeruzalės Raudų sieną…
Viena iš tų vietų, kur norėtųsi pabūti ilgiau nei leidžia grupinio keliavimo formatas…
Kažkaip gerai aš čia Kume jaučiausi. Gal ir dėl to, kad leidau sau pamiršti visas išankstines nuostatas apie islamą ir aplamai religiją…
Išėję iš šventyklos komplekso dar užsukam vietinių saldainių Sohan (trapūs irisai su pistacijom, migdolais, šafranu) ir į viešbutį.
Rytoj iš pat ryto keliaujam toliau…
Kelionių užrašai 