Po kvepiančios dienos Kašane, nakvynei važiuojam į Abyaneh kaimą, vieną seniausią Irane. Dėl namų spalvos, kartais vadinamas Raudonuoju kaimu.
Vos išlipus iš autobuso, pajauti, kad čia moterys apsirengę kiek kitokius drabužius, nei ten kur anksčiau buvom… Greičiausiai tik dėl turistų, bet gal ir ne…
Anot turistinės brošiūros, kaimas yra 2500 metų senumo, gyventojai čia kalba dar senovine persų kalba, išlaikę senovinius kostiumus, tradicijas. Kaime išlikę statinių iš Sasanidų laikų (3-7 a.).
Vietinės duonos kepykla. Dar karštą ragaujam, nereali!
Apžiūrinėjam vakarėjantį kaimą. Daug namų apleista, ne daug gyventojų čia tikriausiai gyvena… Lonely planet prie Population vienoj skaičiaus – “a few old ladies” (kelios senos moterys) 🙂
Vienoj krautuvėj už 5 litus duoda pasimatuoti vietinių drabužius 🙂
Visur prisikabinę apsaugas nuo rūgščios akies…
Zeyaratgah šventykla ir Imamzadeh Eisai ir Yahya (mauzoliejai dedikuoti septintojo imamo sūnums)
Vakarienė viešbučio restoranėlyje, smagus panaktinėjimas terasoje…
Prabundu dar tekant saulei, iššoku į balkoną apsidairyt, kur mes čia gyvenam 🙂
Šviesa greit kinta, po valandėlės:
Gyvenam tradiciniam viešbutuke kaimo pakrašty.
Beveik muziejus, hole yra įvairių rakandų. Spėliojam, kokia daiktų paskirtis. Pasirodo, šitas yra sviesto gamybai! Lietuviai tą darė panašiu principu, bet sumąstė visai kitokį įrenginį…
Nuostabus rytinis pasivaikščiojimas po kaimą!
Oho, mums pasisekė nerealiai! Patenkame į Didžiosios mečetės vidų!
1000 metų senumo šventykla!
Apleistos senovinės pirtys
Atrodo, toks nedidelis kaimas, bet vistiek įmanoma pasiklysti 😉
Sutinkam ir vietinių gyventojų. Parodo, kurlink mums eit… Viešbučiai visam kaime tik du 🙂
Kalnų augmenija
Pusryčiai terasoje! Su tokiu vaizdu būtų galima pusryčiauti lėtai lėtai…
Tačiau reikia judėt į priekį…
Kelionių užrašai 