Tęsiam kelionę po poetiško grožio šalį – Iraną.
Penktadienis. Isfahane, centrinėje aikštėje Nakše Džahan (Naqsh-e Jahan), atsirandame pačiu laiku – per garsiakalbius eina Penktadienio pamokslas, aikštė pilna iraniečių, besimėgaujančių vienintele savaitės išeigine.
Galiu drąsiai teigti – viena gražiausių mano kada nors matytų miesto aikščių!
Viduramžiais Isfahanas buvo vienas didžiausių pasaulio miestų. Labiausiai klestėjo 11-18 amžiais, pirmą kartą tapo Persijos sostine Seldžiukų laikais, 11 amžiuje.
Nakše Džahan arba Imamo aikštė pastatyta šacho Abaso Didžiojo laikais, 17 a. pradžioje, ne daug pasikeitė nuo tų laikų.
Aplink aikštę esančiuose pastatuose viskas, ko reikia miestui – šacho rūmai, mečetės, miesto turgus, kavinės. Pietaujm tradiciniame restoranėlyje aikštės turguje.
Po to apžiūrinėjam šacho rezidenciją – Ali Kapou rūmus. 6 aukštų, kaip ir aikštė, pastatyti šacho Abaso didžiojo laikais.
Aikštė nuo terasos
Muzikos kambarys, bandau įsivaizduoti, kaip atrodė ir kokia akustika galėjo būti tada kai kiekvienoje angoje buvo atitinkamo dydžio stikliniai indai.
Dar vienas nuostabus šacho Abaso laikų statinys – Šeikh Lotf-ol-Lah mečetė, skirta šacho haremo moterims.
Kita mečetė aikštėje, su dviem minaretais – Imamo mečetė
Grožimės aikšte nuo dar vienos terasos
Gaunam laisvo laiko aikštės turguje.
Vėl kilimai…
Vietinių rankdarbių krautuvėlės
Dar viena persiškų saldainių rūšis – gazas
Vienoj kavinukėj geriame kavą ir persišką limonadą šerbetą.
Vėliau traukiam į kitą kavinukę, anksčiau čia mėgdavo rinktis sufijai… Prie įėjimo galima išsirinkti vertingiausią arbatą 😉
Čia su arbata ragaujam dar vienus saldumynus – su medumi, kažkiek panašus į lietuvišką “skruzdėlyną”.
Jau sutemus atvykstam į tradicinį viešbutuką Atigh. Viešbutis įsikūręs restauruotame 200 metų senumo name. Sodeliai nerealūs!
O jau rožių kvapas!..
Kitą dieną pradedam Didžiojoje mečetėje (Jame)
Kitas šios dienos sustojimas – armėnų kvartalas. Šacho Abaso Didžiojo laikais Isfahanas buvo kosmopolitiškas miestas, čia gyveno įvairiausios tautos. Šachas vertino armėnų amatininkus ir prekybininkus, perkėlė visa armėnų Jolfos kaimą į Isfahaną, pažadėjo, kad bus užtikrintos religinės teisės. Ir net dabar, kai visoje šalyje uždrausta vartoti alkoholį, armėnai gali pasidaryti vyno ir jį legaliai vartoti, tik negali pardavinėti kitiems…
Apžiūrinėjam Vank katedrą. Pastatyta 17 a. Freskos labai įdomios, būtų galima čia praleisti žymiai daugiau laiko, nei turim…
Įdomus ir šalia esantis muziejus. Detali informacija apie 1915 m. armėnų genocidą Turkijoje. Anot ekspozicijos, nukentėjo 1,5 mln. armėnų. Viskas buvo suplanuota ir daroma oficialiai, surinkti vyriausybės raštai – nurodymai…
Vėliavos šalių, pasmerkusių genocidą, tame tarpe ir Lietuvos trispalvė.
Įdomi senovinių iliuminuotų knygų kolekcija
Paminklas Khachatur Kesaratsi, kuris įkūrė čia pirmąją knygų spaustuvę 1636 m. kur buvo spausdinamos knygos armėnų kalba. Įdomu, kad pirma spausdinta knyga persų kalba pasirodė tik po 192 metų…
Po to užsukam į jaukią armėnų kavinukę. Baziliko sėklų šerbetas
Pietauti grįžtam į viešbutį. O viešbutis nepaliauja stebinti 🙂 Šį kartą, vos įėjus pro duris pastebiu didelį plakatą anglų kalba. Gana sunku suprasti, ką nori pasakyt… Atrodo, gaunu gerą doze vietinės propagandos…
Gavom bufeto tipo pietus ir viskas labai labai skanu! Ko gero skaniausias maistas per visa kelionę.
Po pietų važiuojam į Čehel Sotun rūmus. Rūmų pavadinimas reiškia – 40 kolonų. Rūmai turi 20 kolonų, dar 20 yra matoma vandenyje priešais rūmus… Tik mums nepasisekė pamatyti visų kolonų, nes kaip tik šiandien sumąstė išvalyti baseiną…
Čia taip pat yra viena neseniai atidaryta salė, žiūrint į sienų tapybą, suvoki, kodėl 😉
Vis dar dirba restauratoriai…
Rūmų sodelis
Vakarienei važiuojame į Abbasi viešbutį, pastatytą prieš 300 metų. Gražus sodas, interjeras, o maistas gana vidutinis. Geriausia iš viso to buvo arbata po vakarienės sodelyje 🙂
Diena dar nesibaigia. Traukiam prie Isfahano tiltų. Čia mėgsta rinktis vietiniai, kartais būna gatvės koncertai.
Mums irgi pasisekė!.. Gaunam gatvės muzikos 🙂 Tiesa, Irane viešai negalima šokti, dainuoti. Priežastis – šalyje vis dar tęsiasi revoliucija, kiekviena diena yra ašura (gedulas)…
Dar labiau pasiseka – pravažiuojam vieną iš gedėjimo ceremonijų. Kaip ir kiti praeiviai, gauname nemokamos arbatos, pasiklausom gedėjimo muzikos.
Rudenį būna ašura dešimties dienų, imamo Huseino minėjimas su procesijomis, apimantis visa šalį.
Kitą rytą, prieš išvažiuojant paskaitinėju vietinius laikraščius, apžiūriu viešbučio senienas…
Iškeliaujam toliau…
Kelionių užrašai 