Dideli miestai – įspūdingi pastatai, gražios aikštės, normali infrastruktūra, bet kažkodėl žymiai geriau jaučiuos kaimuose 🙂
Džiaugiuosi išvažinėjat iš didmiesčio, ir net 420 km kelionė autobusu labai neprailgsta… Dykumos oazėj atsirandam jau visai pavakariais.
Pirmas dalykas išlipus iš autobuso – tvarto kvapas! Tikras kaimas! Mus pasitinka kaimo gyventojai 🙂
Apsistojam dykumos karavansarajuj, taip anksčiau vadino keliautojų (karavanų) nakvynės namus. Ateshooni karavansarajaus savinininkas muzikantas Maziar Ale Davoud, restauravo 400 metų senumo namą.
Svečių namuose daug komforto nėra – bendri tualetai, dušas, hostelio tipo kambariai, bet viską atperka ypatinga atmosfera. Toks jausmas, kad nusikeliam šimtus metų atgal, ir lyg būtume svečiuose, o ne viešbuty…
Einam pasivaikščiot po apylinkes.
Daugybė keliautojų čia lankėsi, nes vietovė ant Šilko kelio “magistralės” nuo senų senovės. Garmeh apylinkėse žmonės gyvena jau 4000 tūkstančius metų. Pats kaimas tikriausiai 1500 metų senumo.
Anot Lonely planet, gyventojų čia: 260 plius 20 ožkų ir 2 kupranugariai 🙂
Namine gyvūnija, mažiukui kupranugariui – tik 40 dienų 🙂
Ciucikai susiradę nuošalų kampą, snaudžia…
Apleisti griūvantys namai…
Oazėje kažkuo labai kvepia… Bandom suprasti, kas…
Kokia įdomi oazės augmenija!… Kas tie juodi krūmuose?..
Oazė išvagota reguliuojamais vandens kanalais, vanduo ateina iš šaltinio.
Ramus vakaras oazėje…
O nuo karavansaraujaus stogo viskas dar geriau matosi…
Palydim saule, kvietimas maldai…
Vakarienei einam į kaimo restoranėlį. Turim vedlį – ciucikas vis atsisuka pažiūrėt, ar nepasimetėm 😉
Lauko kavinukė, matom kaip gaminamas maistas, čia šeimininkauja Maziaro brolis. Žr. nuotraukoj dešinėj viršuj, su mėlyna aureole 🙂
Arbata verda…
Katukų kiek čia! Vienas labai jau draugiškas, drąsiai lipa ant pagalvių ir ant kelių…
Po skanios vakarienės desertas – šiša…
Dar reikia apžiūrėti šalia įsikūrusią parduotuvėlę. Ir net nusiperku kavinės šeimininkės rankų darbo skarą.
Vakaras kuo tolyn, tuo geriau! Restorano šeimininkas groja dafa! Norisi stabdyti laiką…
Atgal į realybę sugrąžina kažkieno uždėta letena… Ogi prisistato tas pats ciucikas (paaiškėja, vardu Maxi)… atrodo, laikas eit namo…
Katukas nepatenkintas…
O viešbutuke dar vienas koncertas – groja Maziaras su draugais!
Nerealus vakaras!…
Rytas. Nepaisant to, kad kambary buvom šešiese, ir net ne lovose, miegojosi puikiai!..
Jei būtume čia ilgiau, galima būtų važiuoti į dykumos kopas, kalnų kaimus, prie druskos ežero ar karštųjų versmių (hot springs).
Kaip Lonely planet rašo, Garmeh yra iš tų vietų, kur atvažiuoji vienai nakčiai, o lieki keturioms dienoms… Jei būčiau keliavus savarankiškai, o ne su organizuota grupe, tai būčiau taip ir padarius 🙂 Tikrai norėsiu čia sugrįžti…
Kelionių užrašai 