Tęsiam kelionę po Iraną. Visai vakare atsirandam dykumos mieste Yazde.
Viešbutis superinis, ypač sodelis!
Pėdinam į miesto centrą, į sporto salę 🙂 Zurhane – taip vadinasi populiariausia Irano sporto šaka, tradiciniai kovos menai (imtynės) kombinuoti su muzika, poezija. Aišku, normalūs zurhane klubai neįsileidžia žiūrovių, čia skirtas šou turistams.
Sakyčiau, visai gražus sportas. Nors šiek tiek keistas jausmas spoksot į jaunuolių gimnastikos užsiėmimą 🙂
Įdomus ir pats pastatas, klubas randasi senovinėje miesto vandens saugykloje.
Centrinė miesto aikštė su Amir Chakhmaq kompleksu.
Vakarienė viešbučio restorane, smagus vakarojimas sodelyje…
Visą vakarą linksminamės bandydami patekti į internetą – viešbučio vadybininkas (kalbantis tokia įdomia anglų kalba) duoda priėjimą prie WiFi, o tas niekaip neveikia, tada prašom kito, vėl tas pats, kai prisijungi, po kokių 10 min vėl užsidaro, ir vėl einam pas vadybininką 🙂
Kitą dieną iš pat ryto traukiam apžiūrėti zoroastristų Tylos bokštų.
Zoroastrizmas (kartais vadinamas mazdizmu) yra viena seniausių religijų, atsiradusi 6 a. pr. m. e. dabartinio Irano teritorijoj, buvo pagrindine religija prieš Persiją užkariaujant arabams. Religijos pradininkas – Zaratustra.
Yazdas jau sasanidų laikais buvo zoroastrizmo centras, po arabų invazijos zoroastriečiai suplūdo čia iš visų Irano provincijų. Atokiai įsikūręs dykumos miestas išvengė didesnių karų…
Pagal zoroastrizmą žmonės turi būti laidojami taip, kad neužterštų žemės ir ugnies. Dar iki kokių 1960 metų čia buvo laidojami zoroastristai. Kalno apačioje esantys namai skirti atsisveikinimui su mirusiuoju, čia ir apsistodavo artimieji. Kūnus į kalno viršūnę užnešdavo Tylos bokšto žmogus, kur palikdavo paukščiams… Patekti į kalno viršų galėjo tik bokšto žmogus.
Karšta diena laukia… Gerai, kad lipam į kalną iš pat ryto…
Čia palikdavo kūną, patikrinimui ar tikrai miręs – uždėdavo duonos gabalą ant kūno, jei šuo suvalgydavo duoną, tai reiškė, kad tikrai miręs…
Čia yra kalno višukalnė, kur ir buvo paliekami kūnai… Vėliau likučiai sumetami į gilią duobę viduryje…
Ko gero, stovime ant didelio kapo. Po kojom, kalno viduje palaidoti tūkstančiai zoroastriečių…
Paskutinis bokštų žmogus trinasi aplink autobusus su asiliuku, už fotografijas gauna pinigų, reikia gi kažkaip užsidirbt…
Neįprastas vaizdelis pravažiuojant pro miesto parką – palapinės. Kas ten jose? Pabėgėliai ar vietiniai tusinasi?..
Kitos šiandienos sustojimas – amžinoji zoroastriečių ugnis.
Zoroastrizmo simbolis Fravahar ant pastato – galva simbolizuoja patirtį ir išmintį; dešinė ranka rodanti į priekį simbolizuoja dievo garbinimą, žiedas kairėje rankoje simbolizuoja vienybę, didįsis žiedas simbolizuoja amžinybę ir veiksmų apmąstymą. Trys plunksnų sluoksniai ant sparnų simbolizuoja švarias mintis, žodžius ir veiksmus, o uodega simbolizuoja mintis, žodžius, veiksmus, kurių reikia atsisakyti. Mąstant, kalbant ir veikiant reikia matyti, ir praeitį, ir ateitį…
Sakoma, kad ši ugnis dega nuo 470 metų…
Dawlat Abad sodas
Sodo rūmų persiškas oro kondicionierius – vėjo gaudyklė, su 33 m. aukščiu yra didžiausias Irane.
Atrodo, šaldymas tikrai veikia, atsistojus tam tikrose vietose jauti pučiantį vėjelį…
Gerai, kad čia sodelyje turime ramaus laiko pasibūti…
O jau citrinmedžio žiedų ir lapų kvapas…
Kitas sustojimas – miesto turgus, pilnas metalo meistrų. Gražu žiūrėti į dirbančius žmones…
Po pietų tradiciniam restorane Khan Bath (kur anksčiau buvo pirtys) traukiam link Aleksandro kalėjimo…
Dar viena graži parduotuvėlė turistams
Einam į pastatą vadinamą Aleksandro kalėjimu…
Aišku, nekalėjo čia Aleksandras, ir greičiausiai nepastatė to kalėjimo, kaip gali pasirodyt iš pavadinimo.
Siena su Irano muzikantų nuotraukom
Senoviniu smėlio senamiesčiu pėdinam link didžiosios mečetės. Vienas seniausių miestų žemėje su 3000 metų istorija. 1272 metais ir Marco Polo buvo čia užsukęs.
Didžioji mečetė. Įspūdinga!!
Laisvas laikas viešbuty.
O rožės rožės rožės!
Vakare pėdinam į senamiestį vėl. Suvenyrų parduotuvėlės. Negi praeisiu ramiai pro buteliukus…
Užkliūnam kuriam laikui antikvariato parduotuvėlėse…
Vakarienė senoviniam restorane… Štai taip atrodo meniu, sakyčiau daugiau pasirinkimo, nei paprastai, sakyčiau visai international virtuvė 🙂
Šioje foto reikia surasti katuką 😉
Keliaujam atgal į viešbutį.
Smagiai vakarojam viešbučio sodely…
O ryte iškeliaujam toliau…
Kelionių užrašai 
Katuko neradau. Buteliukai grazus, sodeliai taip pat! Viskas bais ispudinga.
Vejo gaudykles pas juos turbut l populiarios ane? Ar neteko pastebeti?
Katukas bando vandenį gerti 🙂 Vėjo gaudyklių Yazde tikrai nemažai, tik jos mažesnės. Čia ta kur buvom viduje, sode, yra didžiausia.