Kelionių užrašai

Širazas. Po dykumos kaimų grįžtam į civilizaciją. Toks jausmas, kad man jos kiek per daug… Viešbutis labai jau vakarietiškas. Visai kitokia atmosfera, nei tuose tradiciniuose, su nuostabiaisiais sodeliais…

Širazas – vienas seniausių miestų, pirmą kartą paminėtas Elamitų lentelėse apie 2000 m. pr. m. e. Laikomas Irano kultūros, poezijos, vyno, gėlių ir sodų miestu.

Persijoje, Zagros kalnuose buvo rastas ąsotis su seniausiu (7000 m.) pasaulio vynu. Širazo miestas jau 9 amžiuje garsėjo kaip gero vyno gamintojas. Aišku, dabar čia jei kas ir gamina vyną, tai tik nelegaliai…
Tiesa, atrodo, kad dabartinė Syrah (Shiraz) vynuogė nėra siejama su Širazo miestu…

Vakarienė ir ilsėtis…
Pažintis su Širazu prasideda kitą rytą.Visų pirma važiuojam į Karim Khan pilį (Arg-e-Karim Khan).

Karim Khanas buvo Zandų dinastijos įkūrėjas, jis ir perkėlė Persijos sostinę į Širazą 1762 m. Tas pats Karim Khanas, kurio kaulus kadžarų šachas Golestano rūmuose Teherane buvo pakasęs po savo laiptais, kad kiekvieną dieną būtų po kojomis… Sakoma, kad zandai nužudė kadžarų šacho Agha Mohammad Khan tėvą ir brolį, o jį patį laikė nelaisvėje. Tiesa, Karim Khanas su juo elgėsi gana gerai, net laikė savo patarėju… Tačiau tas nepadėjo, kadžarų šacho kerštas pasiekė Karim Khaną ir po mirties – buvo iškasti palaikai, perdėti po Golestano rūmais…

Dar vienas įdomus dalykas apie Karim Khan – valdydamas Iraną nepriėmė šacho titulo, save vadino Vakil e-Ra’aayaa, t.y. Žmonių Atstovu. Ne vienas pastatas Širaze vadinamas Vakil vardu.

Aukšti slenksčiai tarp kambarių – apsauga nuo gyvačių

Sodas skleidžia nuostabų žydinčių citrinmedžių aromatą, gaila, neišeina perduoti internetu kvapo…

Bandom išsiaiškint, kas per rūšis…

Labai graži Vakil pirtis

Kitas sustojimas – Nasirolmolk mečetė (Masjed-e Nasir-al-Molk). Pagaliau! Senai svajojau pamatyti šią ypatingą mečetę.

Pastatyta 19 a. pab, kadžarų laikais.
Ko gero, daugiausiai turistų vienoj vietoj per visą kelionę… Matyt reiktų čia ateit anksti ryte…

 

 

Geru laiku atvažiavom 🙂 Toks jausmas, kad visas Širazas paskendęs apelsinų žiedų debesyse…
Kitas sustojimas – Narendžestan, kas išvertus reiškia citrusų sodas. Sodas nuostabus! Kaip ir pilis – veidrodžių karalystė 🙂

Įdomi lubų tapyba antrame aukšte.

Pietūs tradiciniame restoranėlyje…

Po to – dar vienas sodas!

Botanikos sodas (Bagh-e Eram). Kaip kokiam rojuj!..
Nuostabu! Kažkokie labai drąsūs vietiniai čia – kalbina, fotkinasi kartu 🙂

Širaze ir turgus vadinasi Vakil 🙂 Pora valandų paskutiniam apsipirkimui.

Kiek man džiaugsmo, kai visai netyčia, šalia prieskonių, aptinku frankincenso! Ir dar už juokingą kainą!

Vakil mečetė šalia turgaus.

Nuostabi ir dienos pabaiga. Du gerai žinomi persų poetai gyveno Širaze – Hafezas ir Saadi. Lankome Hafezo mauzoliejų (Aramgah-e Hafez).

Iraniečiai turi posakį, kad visuose namuose turi būti Koranas ir Hafezo poemų rinkinį.

Faal-e Hafez – ateities pranašystė pagal Hafez! Paukštukas ir man ištraukia atvirutę su Hafez poemos ištrauka 🙂

Ir aišku, labai norisi išsivežti su savim nors šiek tiek miesto kvapo… Nusiperku dėžutę apelsinų žiedų prie mauzoliejaus įėjimo. Kažkaip reiks juos parsivežt namo…

Liko tik viena diena Persijoje – kelionė į Persepolį…