Po Šveicarijos ir Pitti Fragranze Florencijoj, atsirandu Milane. Laukia viena diena miestui, po to namo…
Išsikrapštau anksti ryte iš viešbučio, dar turiu nedidelę viltį pamatyti Leonardo da Vinčio Paskutinę Vakarienę… Viešbučio vadybininkas sakė, kad reik reservacijos prieš 2 savaites, galbūt dar 8 val. ryte bus likusių bilietų, kitas būdas – imti turistinę ekskursiją, į kurią Vakarienė jau įtraukta.
Ne, jokių šansų šiandien… Pirmadienis, Paskutinė vakarienė nedirba, kaip mano kelionių biblija ir sakė 🙂
Užtat bažnyčia šalimais atidaryta. Užsuku trumpam.
Einu link centro. Vos keliasdešimt metrų nuo viešbučio aptinku senovinį namą. Leonardo vynuogynas!
Pasirodo, name yra vynuogynas, 1499 m. Milano kunigaikščio dovanotas Leonardui da Vinči.
Keletas lankytojų. Juokinga, kad čia jie vaizduoja guided tour, išdalina audio gidus, veda iš kambario į kambarį ir sako, kuri track’ą klausyt… Kam to reik nesuprantu, nes visi numeriai ir taip sužymėti… Ir pasiklyst nėr kur 🙂
Namas nuostabus! Zodiakas
Po to traukiu toliau link miesto centro.
Zodiakas šiandien.
Duomo. Milano Katedra. Didžiausia Italijoje, penkta pasauly. Statybos prasidėjo XIV a. pab., užtruko beveik 6 amžius…
Didžiulė eilė prie bilietų, ir dar ant kaitrios saulės… Gerai, kad prieina mergina, sako, aikštės kitoj pusėj, prie muziejaus kasos visai nėr eilių. Akurat. Perku ten bilietą. Tada vėl eilėj įeit į katedros vidų…
Viduje!
Patekti ant stogo dar viena normali eilė…
Pagaliau!
Nerealu!!! Ko gero, gražiausia mano matyta katedra. Stogas tai tikrai!
Po to dar Duomo muziejus. Daug skulptūrų, praeinu greituoju būdu. Užtrunku tik prie juvelyrinių eksponatų, gyvūnijos ir freskų.
Muziejaus dalis, San Gottardo bažnyčia, Giotto freska
Išėjus iš bažnyčios atsiduriu kieme, priešais Tony Cragg skulptūrą Paradosso.
Pietūs Duomo nugaroj. Negerai teip, ir brangiau ir kokybė blogesnė, bet… nėr kada šian ieškot geriau, turiu tik vieną dieną.
Įlendu į arkos vidų, Galleria Vittorio Emanuele II – vienas seniausių prekybcentrių pasauly, pastatytas XIX a. antroj pusėj. Kažkaip neturiu visai nuotaikos tam, kas viduj…
Paraunu ledų, spoksau į lubas, grindis, žmones…
Einu lauk. Vėl atsirandu prie Duomo – traukia kaip magnetas. Tarsi nieko daugiau mieste nebūtų…
Duomo irgi užsikrėtęs prekyba – turkiškų batų reklama…
Dar yra visa popietė, bandau metro – kaip gi pabūvosiu mieste nepavažiavus visuomeninių transportu :). Nu ir atsipūtę jie čia, metro stoty nesurandu žemėlapio…
Sforzų pilis, dabar didžiausias Milano muziejų kompleksas. Pirmadienis, uždaryta muziejai, o čia tikrai būtų ką veikt visam pusdieniui!
Karšta… Sėdžiu ant suolo parke, spoksau į Sforzų langus. Gal net Žygimanto Augusto mama Bona Sforza čia kada gyveno…
Grįžtu į centrą. Novecento muziejus Duomo aikštėj – šiuolaikiniai menai. Pradžioj tempiu save, bumbu ko aš čia atėjau. Bet kuo tolyn tuo geryn.
Abstrakcijos, kinetinis menas – tai prie ko galėčiau būt valandas…
Dadamaino “Optically dynamic object n.1”
Davide Boriani “Stroboscopic Environment n. 4”
Jannis Kounellis “Black rose”
Kontroversiškas Piero Manzoni “Artist’s Shit”, dėžutės turinys nėra aiškus. 2015 m. dėžutė nr. 54, parduota už 182 tūkst. svarų.
Įdomi ir abstrakčios fotografijos ekspozicija – Claudio Sinatti fotografija su veiksmu.
Leidžiuos žemyn, į aikštę.
Kojos jau nenori niekur, tik pasimėgaut Duomo. Gaudau wifi kavinėj. Paskui nuleidinėju saulę priešais Duomo.
Pėdinu namo. Užtrunka kol surandu vakarienę, pakeliui dauguma – picerijos.
Visk tik nieko daugiau nerandu, valgau picerijoj.
Kitam kartui reiks pasidomėt kur galima skaniai pavalgyt Milane.
Ir užsisakyt Paskutinę Vakarienę.
Ir atvaziuot ne pirmadienį 😉
Kitą dieną laukia tik kelionė namo…
Transporto maratonas link Bergamo. Skrendu. Namie.
Kelionių užrašai 