Mini atostogos prasideda! Lygiai taip pat, kaip ir prieš 4 metus. Firmos meeting’as Provanse, Clos d’Alari. Sekmadienį kolegos išmeta prie Les Arcs Draguignan traukinių stoties. Pirmas dalykas įėjus pro duris – saugumo patikrinimas kaip oro uoste! Nejau jie čia taip įsibaiminę terorizmo ir tokie bus visur?.. Paskui skaitau užrašą, kad testuoja naują kontrolės sistemą būtent šitoj stoty…
Valanda laukimo neprailgsta. Iki Graso atvažiuoju be didesnių nuotykių.
O Grase vėl prasideda linksmybės. Visai kaip aną kartą 🙂
Taxi stotelėj, aišku nestovi nė vieno taxi. Tik ženklas su numeriu, kurį susukus tik atsakiklis. Nesuprantu, ką marmaliuoja. Gerai, kad parašo iš viešbutuko Michael. Jam irgi nepavyksta iškviest taxi. Sako, bandyk autobusus, bandau suprast kurie tinka. Priešais stotį randu A, B, C linijas, nieko panašaus į 6. Atrodo, kad tarpmiestiniai, nesuprantu kuris tinka. Sustoja kažkoks autikas, vairuotojos klausiu kaip nuvažiuot į centrą. Ji peržiūri visas linijas, beda pirštu į kiekvieną iš linijų ir laikus – anksčiausias po valandos. Tada viešbučio šeimininkas parašo, kad reik imti 6 autobusą ir nuo centro paimt taxi, nes kitaip gausiu lipt 320 laiptelių. Ieškau, nėr čia 6o. O, matau privažiuoja! Bet atrodo, kad jis čia tik išmeta žmones. Klausiu, kur stotelė. Paveža parodo, ir sako, važiuosiu tik po 25 min, bet gali pasėdėt. Uždaro autiką ir išeina 🙂
Na štai, aš jau centre! Ieškau TI, kur šalia turėtų būt taxi, bet kažkaip nesurandu…
Kvapų siesta. Vasarą galima mėgautis kvapais mieste ant šezlongų 🙂
Kažkurioj vietoj mano offline žemėlapių appsas Maps.me sako, kad liko 6 min iki viešbučio… Hm, pagalvoju, gal čia ne taip supratau, gal tie laipteliai nuo stoties… Einu… einu…
20 min į statų kalną su lagaminu… Visa laimė – užburiantys vaizdai ir kvapai!
Kažkoks dejavu man – prieš 4 metus pirmą Provanso atostogų dieną, Bonnieux lygiai taip pat buvau sumąsčius temptis į kalno viršų su lagaminu…
Pagaliau, viešbuty! Pasirodo, yr trumpesnis kelias laiptais. Neužilgo ridenuosi žemyn, noriu dar spėt į Muziejų.
MIP (musee international de la parfumerie) – 1,5 val. iki uždarymo. Kaip danguj aš čia!
Prie pat įėjimo – Laurent Assoulen Sentire – kvapų koncertas, muzikos ir kvapų sintezė.
Muziejuj viskas nuo A iki Z apie kvapus ir parfumerijos industriją.
Sodelis nuostabus!
Laikas pralekia… Užsidaro muziejus, einu pasivaikščiot, pats laikas ieškot kur pavakieniaut.
Beveik dejavu. Sekmadienis, kaip ir aną kartą. Viskas numirę… Dar tas lietus… Tamsus man vėl Grasas, kaip tam Perfume filme…
Visi trys viešbučio savininko rekomenduoti restoranai irgi nerodo jokių gyvybės ženklų… jau pradedu bijot, kad liksiu be vakarienės.
Bet randu vieną veikiantį – Bella napoli !!! Itališkas maistas Prancūzijos kvepalų sostinėj.
Lietus tinka prie Graso atmosferos. Po vakarienės lipu tuos laiptelius į kalno viršų, link viešbučio. Žydi dar daug kas, sustabdo kvapai…
Plepam su dar su viešbutuko savininkais Michael ir Eric. Kartu gyvena du ciucikai ir du katukai, visi iš prieglaudos.
Ryte papusryčiauju ir traukiu žemyn, į centrą. Užsuku į TI, šian lengvai surandu.
Spalio orai čia, Grase:
Vėl traukiu ten, dėl ko čia, Grase atsidūriau – MIP. Tuščia čia šian visai… Paimu ir audiogidą.
Nerealu!..
Šiandien turiu laiko išlyst ir apelsinų sodelį.
Grase prieš keturis metus prasidėjo mano kelionė po nuostabųjį kvapų pasauly. Tada visai nieko nežinojau. Šiandien viskas kitaip – visi tie pavadinimai man seniai ne keiksmažodžiai 🙂 Atvažiavau papildyti, susidėliot savo žinias į lentynėles.
Išlendu iš muziejaus po 4 valandų, ir dar su 2 knygom prancūzų kalba… Būčiau norėjus dar bent kelias paimt, bet čemodanas rankinis, bandysiu kitas užsakinėt…
Kiekvienam mieste vis susirandu kažkokį centrinį objektą, aplinkui kurį suku ratais… Grase – MIP 🙂
Grybauju senamiesty. Šian gyvenimas čia verda.
Pietauju tunisietiškam restoranėly. Tagine vienas geriausių! Kaip ir logiška būtų čia valgyt prancūzišką maistą, bet kaip sake Michael, čia yra labai stipri afrikos bendruomenė, matyt dėl to ir atmosfera kiek kitokia nei standartiniuose Provanso miestukuose…
16 val atvažiuoja Eric su mano lagaminu, nuveža iki stoties. Atsisveikinam, jei po 4 metų vėl būsiu Grase, norėsiu apsistoti vėl Skylark, pas Michael and Eric.
Sėdu į traukinį, keliauju link jūros…
Kelionių užrašai 