Iš Graso važiuoju į Mentoną.
Jūros! Ko daugiau reikia?… Man išvis nedaug reikia iki pilnos laimės. Atvažiavau ir sėdžiu viešbuty, spoksau į jūrą…
Kai jau visai sutemsta, išsikrapštau ieškot vakarienės. Viešbučio vadybininko siūlytas Les Artistes nedirba. Tai valgau šalia, kiek kičiniam La Vita e Bella. Svarbiausia, kad galiu sėdėt lauke, netoli jūros 🙂
Rytas. Žada lietų.
Po pusryčių pėdinu link senmiesčio.Bioves sodelis miesto centre.
Mentonas yra citrusų sostinė, vasarį turi citrinų festivalį 🙂
Anot legendos, kai Adomas ir Ieva išeidinėjo iš rojaus, Ieva prigriebė vieną “auksinį vaisių”. Adomas pasibijojęs Aukščiausiojo pykčio, liepė Ievai išmesti vaisių. Bet… Praėję daugybę kalnų ir pievų, atsidūrė vienoje gražioje įlankoje su egzotiniais augalais, tai priminė Ievai rojų… Čia ir pasodino Ieva citriną. Taip atsirado Mentonas 🙂
Anot wiki istorikų, žmonės čia gyvena nuo paleolitinių laikų.
Pakeliui žiūriu nuorodos į TI. Kaip tik pradeda krapnot. Ramiai leidžiu laiką skaitinėdama TI. Lietus sulėtina viską… Ir gerai, kad čia užsukau. Paaiškėja, kad būtent antradienį neveikia botanikos sodas… Tad einu ieškot Jean Cocteau Wedding room.
Ieškau, pro kur čia įeiti, nuorodų nesimato… Miesto savivaldybė, logiška, kad čia ir bus santuokų kambarys 🙂
Vau! Gražu, jauku… Bet norint vestuvių čia, reik mentoniečio…
Paskui traukiu link St Michel bazilikos, į viršų.
Dar iki XIX a. čia, bažnyčioje, buvo laidojami žmonės. O anot trip advisor, top 1 Mentone – senosios pilies kapinės. Tai ką, ropščiuosi dar į viršų. Po Graso kalnelių – viskas yra juokas 🙂
Kapinėse nori nenori , prisimeni, kad viskas praeina… viskas baigiasi kada nors… netgi gyvenimas…
Apačion…
Praeinu pro turistines parduotuvėles 🙂
Pietūs prie jūros, aišku!..
Popiet traukiu į kita miestelio pusę – Serre de la Madone sodus.
Gerai, kad pagaunu autika, nes pėsčiom būčiau užtrukus…
Sodas nuostabus! Šiek tiek apleistas, ne per daug nučiustytas. Kaip ir visas Mentonas, vadinantis save Prancūzijos perlu.
Pralinksmina kai kurie augalų pavadinimai 🙂
Sodas tuoj užsidarys, ropoju žemyn. Išeidinėdama dar aptinku osmantus!
Viešbuty pailsiu, vakarienė Des Artistes. Po to dar einu pabraidžiot po vakarinį Mentoną.
Ant Bastiono irgi Jean Cocteau. Čia dabar menininkui dedikuotas muziejus.
Kitą dieną turiu dar gerą pusdienį.
Iš pat ryto traukiu į Botanikos sodą Jardin Botanique et Exotoque Val Rahmeh. Labai tvarkingas, viskas sužymėta numeriais, nedidelis plotas, iki uždarymo pietums turiu valandą. Viską spėju apžiūrėt.
Aišku, mielai apsilankyčiau čia dar kartą 🙂 Gal kitą kartą daugiau laiko turėsiu…
Norėčiau dar aplankyt ir kitus sodus – ne viską spėjau…
Vėl aš prie jūros…
Užsuku trumpam į meno muziejų – Jean Cocteau Collection Severin Wunderman.
Trumpametražinis dokumentinis Jean Cocteau filmas apie savo kūrybą – La villa Santo Sospir
Baiginėjasi sutrumpinta atostogų Provanse versija – kaip 4 metus atgal, tik 4 kartus trumpesnės 🙂
Pietūs prie jūros, po to į oro uostą, namo…
Kelionių užrašai 