Kelionių užrašai

Pusės dienos kelionė po Venecijos salas su Alilaguna turu.

Pirma stotelė – Murano sala. Nuo 10 amžiaus Venecija garsėjo stiklo dirbiniais. 13 amžiuje visus stiklo meistrus perkėlė į šią salą dėl gaisrų pavojaus.

Iš laivo tiesiai į stiklo gamyklą.

Po to parduotuvėlės… Toks įspūdis, kad visas salos centras – vien tik stiklo dirbinių krautuvės.

Ne daug laiko iki laivo išplaukimo, greit pralekiu krantine. Tuščias miestukas…

Antras sustojimas – Torcello, seniausiai gyvenama Venecijos salyno vieta. Sakoma, kad dabar avių čia gyvena daugiau nei žmonių (apie 12). O kadaise čia buvo Bizantijos didmiestis su 20 tūkst. gyventojų, 9 bažnyčiom, 2 vienuolynais…

Gaunam mažiau nei valandą salos apžiūrėjimui.

Visų pirma lekiu apžiūrėti Katedros.

Basilica di Santa Maria Assunta įkurta 639 metais. Viduje išlikę 12 amžiaus mozaikos. Jauki katedra, mozaikos nerealios, norėtųsi čia pabūt ilgiau, tik nėr laiko.

Neleidžiama fotografuoti viduje, tai foto iš interneto.

Jaukus, ramus miestukas, dvelkia senove…

Senovinis Velnio tiltas. Anot legendos Austrijos dominavimo laikais vietinė mergina įsimylėjo austrų kareivį. Merginos šeima, nepatenkinta tokiu nepatriotiniu dalyku, nužudė kareivį. Gedinčiai merginai sutiko padėti ragana, kuri paprašė velnio prikelti kareivį. Įsimylėjėlių pora buvo vėl kartu. Bet gi velnias nieko nedaro nemokamai… Ragana pažadėjo velniui per ateinančias 7 Kūčias atnešti po vieną mirusio vaiko sielą. Tačiau ragana greit numirė neištesėjus pažado.

Todėl iki šių dienų velnias per Kūčias ateina prie šio tilto juodos katės pavidalu atsiimti tų pažadėtųjų sielų…

Keista tokia legenda… Ir kaip tyčia, grįžinėjant link laivo, juoda katė tupi prie tilto 😀

Torcello sala nuostabi! Norėsiu čia dar sugrįžt…

Paskutinis šiandienos sustojimas – Burano sala.
Artėjam prie salos:

Spalvų šokas!

Burano sala garsėja nėriniais. Tačiau dabar didžioji dalis čia parduodamų rankdarbių yra atvežta iš kitur, pagaminta gamyklose.

Užsuku trumpam dar į vieną kavinukę, espresso macchiato Venecijoj yra geriausias būdas pailsėt nuo minių.

Plaukiam atgal į Venecijos centrą. Pora dienų be mašinų, ir štai praplaukiant Lido, pamačius autobusus ir mašinas, toks įdomus jausmas. O ką, jei pasaulis būtų ištisos salos ir susisiekimas būtų tik laivais…