Trečia, paskutinė kelionių iš Jerevano diena. Vėl važiuojam į kalnus.
Tipinis kaimo kelio vaizdelis. Tie geltoni vamzdžiai yra dujos, paviršiuj juos buvo pigiau ir greičiau nutiest 🙂
Užsikeliam į ramų kalnų kaimelį Gosh.
Jo viršuj – Goshavank vienuolynas, pastatytas 12 a.
Pagalvojo apie visus…
O jau kačkarų raštai…
Vienuolyno krautuvėj nusiperku frankinsenco ir Jeruzalės smilkalų mišinio.
Kaimelis dvelkia ypatinga ramybe, gal ir dėl to, kad žmonių beveik nesimato…
Kol kas mes čia vieninteliai turistai…
Dar vienas vienuolynas šiandien – Haghartsin, pastatytas 13 a., neseniai stipriai restauruotas. Sakyčiau, net per daug…
Įdomu, kad ir šito, ir Goshvank vienuolyno renovacijos finansuojamos Šaržos (JAE) šeicho…
Paskutinis šiandienos sustojimas – Sevano ežeras, didžiausias vandens telkinys Kaukaze, užima šeštadalį Armėnijos teritorijos. Ežeras yra 1900 m. virš jūros lygio.
Sovietmečiu ežeras smarkiai sumažėjo dėl hidroelektrinės, gylis nukrito 20 m. Dabar bando vėl gilintį ežerą. Bet nėra lengva, pakrantėse pilna namų, atsirado keliai. Pavyzdžiui, kelias kuriuo įvažiuojam, buvo po vandeniu… Anksčiau čia buvo sala…
Ir aišku, viršukalnėj bažnyčios
Turistinė prekyba čia klesti…
Paliekam ežerą, grįžtam į sostinę. Pakeliui dar sustojam pakelėj, kur kalnuose pilna obsidiano…
Baiginėjasi mano kelionės po Armėnijos kraštą. Tačiau tikrai norėsiu čia grįžti, dar daug ką yra pamatyti pietuose ir šiaurėj 🙂
Kelionių užrašai 
[…] Armėnija, Goshavank-Haghartsin-Sevanas […]