Omanas, Dofaro Rytai

Posted: February 22, 2018 in Omanas 2018
Tags: , , , , , , , , , ,

Apžiūrėję šalies centrinę dalį, traukiam į pietus, į Dofaro regioną. Skrendam į Salalą. Vaizdai iš viršaus…
IMG_3917_.jpg

Namai tokiais dideliais atstumais. Žemės turi jie į valias… Nesimato visai medžių, neįprastas akiai vaizdas…
IMG_3919

Sakoma, kad Dofaro gyventojai turi daugiau bendro su kaimyniniu Jemenu, nei su šiaurine sultonato dalimi. Istorija taip pat yra atskira nuo likusios šalies dalies. Regiono klestėjimas labiausiai susijęs su smilkalais. Jau nuo neolitinių laikų buvo prekiaujama frankinsencu, vėliau tai tapo Smilkalų Kelio (Incense Route) dalimi. Frankinsencas buvo plukdomas jūra iš Dofaro uostų iki Egipto, Afrikos, Europos, Indijos. Žeme karavanai ėjo per Empty Quarter dykumą, iki pat Arabijos šiaurės. Apie 300 m. e. m. frankinsenco prekyba pradėjo mažėti. Tačiau Mirbato ir Zafaro (senoji Salala) uostai ir toliau buvo aktyvūs – šalia frankinsenco eksportavo prieskonius ir arklius. Čia užsuko ir didieji keliautojai Marco Polo, Ibn Battuta.

Tik 1877 m. regionas pateko po Omano sparnu, tiesa, dar ilgą laiką buvo genčių pasipriešinimas. 20 a. sultonas Said bin Taimuras perkėlė dvarą iš Maskato į Salalą, galiausiai po jo nuvertimo, jo sūnus sultonas Qaboos vėl dvarą perkėlė į Maskatą, pakeitė sultonato pavadinimą iš “Maskato ir Omano sultonatas” į “Omano sultonatas”. Numalšinus 1976 m. prokomunistinį Dofaro sukilimą, prasidėjo Omano renesansas, atnešęs smarkų augimą regionui, kaip ir likusioj šalies daly.

Oro uoste vėl mus pasitinka užsakytas transportas. Pravažiuojam vaisių kioskus. Jie čia augina kokosus, bananus, papajas, cukranendres.
IMG_3921_.jpg

Daharizo paplūdimy viešbutis, ant jūros kranto, tiksliau, tiesiai ant smėlio.
IMG_3926_.jpg

Registruojamės ir iškart traukiam kur įdomiausia – ieškoti frankinsenco, į turgų – Al Husn Souk.

Pirmas vaizdas mus čia pasitikęs – frankinsenco parduotuvės. Labai daug jų, ir visos beveik vienodos… Tai į kurią tada eiti 🙂 ?
IMG_3928_.jpg

IMG_3932_.jpg

IMG_3933_.jpg

IMG_3930.jpg

Aišku, nėra čia jokių užrašų – iš kokios šalies, regiono yra frankinsenco dervos. Dar blogiau – nelabai susišnekam su pardavėjais, dauguma sunkiai kalba angliškai…

Mes čia vienintelės turistės, tai puola iš visų kampų… Kai kurie net bando užtepti ant rankos aliejus… Nesitikėjom, kad čia taip aršiai bus…

Daugiau pabraidžioję, ramesnėse turgaus gatvelėse, randam kitokių parduotuvėlių, kur jau galima užklausti apie bokhuro (smilkalų mišinys) ingredientus. Vienoje perku geltoną aliejų, nežinau, kas tai per daiktas, bet pardavėjas tvirtina, tikrai naudojamas bokhure. Jau grįžus namo bandau suprasti, kas tai per daiktas. Arabiškas užrašas išvertus pažodžiui reiškia kvepalų šaldiklis 🙂 Svarstau, galbūt tai fiksatorius… Įdomu bus pabandyti kuriant bokhurą.
sa

Yra dar didesnių parduotuvių tokių, kaip Makka, kur matom, kad turi šviesesnio frankinsenco, geresnės kokybės. Čia dar surandu ir jawi, leidžia net uždėti ant angliuko, pauostyti smilkstantį…

Nusikamavę nuo per didelio frankinsenco dervų pasirinkimo, einam ieškot valgyt 🙂 Prie pat turgaus yra didelė kavinė Lialy Hadrmout, pilna vietinių. Galima pažiūrėt į puodų vidų prieš užsakant. Maistas čia netikėtai labai skanus, ypač šviežia duona. Po to geriam pienišką chai arbata…

Imam taksi iki viešbučio. Beje, Salale išvis nėra viešojo transporto, tik taksi. Viešbučio savininkas sakė, kad bus apie 2-3 rialus, o nuo mūsų nuplėšia 5 🙂 Na kitą kartą susitarsim iš anksto, įsėsdamos…

Kitą dieną ryte į viešbutį atvyksta Salalos gidas Suhailas. Klausia, ko norim iš savo kelionės 🙂 Pasakojam ir rodom agentūros sudarytą programą. Gidas sako, viską pakeisim, jūs gausit geriausią įmanomą variantą 🙂 Daug neklausinėjam, važiuojam, kur veža…
DSC_0608

Šiandien traukiam į rytus nuo Salalos. Pakeliui kankinam gidą su šimtu klausimų apie gyvenimą Dofaro slėnyje.

Pravažiuojam namus – didelius ir mažus. Gidas sako, kad kiekvienas suaugęs vyras čia gali stotis į eilę sklypui, 600 kv. m., t.y., 6 arai. 1 rialas už 1 metrą, t.y., apie 1200 Eur. Aišku, kai kuriems tenka palaukti kol įveda infrastruktūrą. Gerai jiems čia, kai turi tiek žemės… Namus jie čia stato didžiulius, apie 700 kv. m. namo pastatymas kainuoja apie 100k rialų.

Pirmas sustojimas – pakrantės miestuke Taka (Taqah). Užsikabarojam ant kalno, pilies bokštas.
IMG_3941

IMG_3944_.jpg

DSC_0610_.jpg

DSC_0609_
Po to link forto, pastatytas 19 a. fortas priklausė sultono Qaboos mamos seneliui šeichui Ali bin Taman Al Ma’shani. Vėliau buvo perimtas sultonato, iki 1970 m. buvo vietinės valdžios (Wali) rezidencija. Renovuotas ir atidarytas kaip muziejus 1994 m.

Galima bandyt įsivaizduot kaip čia gyveno žmonės.
IMG_3948_

IMG_3949_.jpg
DSC_0614_

DSC_0623_.jpg

Juokinga, kad čia ant sienų prikabinėta tokių pat paveikslų.
DSC_0617_

IMG_3957

IMG_3955_

DSC_0630_.jpg

DSC_0627_

Čia jau sutinkam daugybę turistų, pasirodo, iš Varšuvos yra čarteris į Salalą.
IMG_3956_.jpg

Tai štai iš kur yra tos spalvos, formos ant tradicinių Omano smilkalinių!
IMG_3964_.jpg

Sustojam pasigrožėti pakrante, vaizdu į Taką. Nuostabu!
DSC_0634_.jpg

DSC_0635_

DSC_0638_.jpg

Važiuojam toliau, o gidas pasakoja, apie savo gentį – Mehri. Viena didžiausių Arabijos genčių. Turi ir savo kalbą. Iki 1970 turėjo net savo pasus. Čia štai radau gana išsamų Dofaro gyventojų aprašymą.

Keliai Dofare
IMG_4015.jpg

Wadi Darbat – panašu, kad patekom į gyvūnijos teritoriją 🙂
DSC_0642_.jpg
Jie sau neskubėdami eina per kelią, mašinos kantriai laukia.
IMG_3994.jpg

DSC_0654_.jpg

DSC_0655_.jpg

DSC_0660_.jpg

IMG_3989_.jpg

DSC_0673_

DSC_0676_

DSC_0670.jpg

DSC_0672_.jpg

Anot gido, vasarą, vadis pavirsta į žaliuojantį rojų per khareef (masoniniai lietūs) sezoną – vasaros antroje pusėje. Pora mėnesių čia būna turistų apgultis, nes tai unikali vieta Arabijos pusiasasaly. Kai visur kitur būna karščiai, arabai čia važiuoja atsigaivinti lietumi 🙂 Tuo metu čia randasi didžiuliai kriokliai.

Apžiūrinėjam olą.
DSC_0680_.jpg

DSC_0682_

DSC_0685_.jpg

IMG_4006_

DSC_0686_.jpg
Geltoni vaisiai yra nuodingi žmonėm ir kai kuriems gyvūnams. Čia vadinami avinukų laimu.
IMG_4011

Sustojam apžiūrėti dar vienos sinkhole Teiq, tokia didelė, nelabai matosi už medžių.
DSC_0691_.jpg

Gidas rodo medį, kurį vaikystėj traiškydavo, Ašekhar. Trakšt ir išleidžia nuodingą baltą skystį…
IMG_4018_

DSC_0693_.jpg

Jabal Samhan apžvalgos aikštelėje atsiveria nereali panorama į kalnuotą kraštą.
DSC_0706_.jpg

DSC_0702_.jpg

DSC_0700_.jpg

DSC_0695_.jpg

DSC_0708_

Pavažiuojam, vėl sustojam, šį kartą gidas rodo dykumos rožes (Adenium obesum), lietuviškai dar vadinamas tinūtru.
IMG_4030_.jpg

IMG_4032.jpg

IMG_4029.jpg

 

Iš tolo žiūrim į baobabus
DSC_0733_

Klausinėjam kiek žmonės čia dirba. Valstybinėse įmonės 8-14:30. Naftos įmonėse po 12 val. per dieną 2 sav., o tada 2 sav. laisva. Parduotuvės turi siestą, o paskui vakare vėl atsidaro.

Sako, asiliukai čia yra laimingiausi, nes jiems nereikia dirbti išvis 🙂
IMG_4034.jpg

Pakeliui viena įdomi vieta – Antigravity. Gidas sustabdo mašiną, jungia neutralią pavarą, o mašina važiuoja pati į kalniuką 🙂 Sako, geo anomalija, magnetiniai laukai 😉

Na reik man pagooglint, nesu tokia patikli. Anot wiki, tai yra optinė apgaulė, atrodo, kad važiuoji į kalną, kai ištikrųjų – žemyn… Radau net video paaiškinantį visa reikalą 🙂

Pasirodo, dar ir Lietuvoj turim tokią vietą 🙂 Žr. sąrašiuką.

Sustojam prie Bin Ali mauzoliejaus, šalia kapinės.
DSC_0738_.jpg

Galiausiai atsirandam Mirbate, vienas seniausių miestų regione. Mirbatas (Moscha) buvo įsitraukęs į frankinsenco prekybą kaip ir kiti pakrantės miestai-uostai. Dabar yra žvejybos centras. Nemaža dalis miesto gyventojų kilę iš Afrikos.

Fortas mena žymųjį Mirbato mūšį, 1972 m. liepą, kai prieš 300 prokomunistinių sukilėlių atsilaikė apie 10 kartų mažesnės pajėgos Sultonato karių (9 britų spec. pajėgų kovotojai plius apie 30 omaniečių)
DSC_0739_

DSC_0748_.jpg

DSC_0746_.jpg

 

Mirbat apleistas rajonėlis, čia buvo turgus
IMG_4039.jpg

Senas uostas, garsėjęs arklių prekyba. Beduinai iš kalnų vesdavo čia arklius. Mirbat pavadinimas reiškia vietą, kurioje tramdomi arkliai…
IMG_4041

IMG_4040

DSC_0745_

Jau spėjom išūžti galvą gidui apie frankinsencą, tai atveža mus pas savo giminaičius, sako, čia galima nusipirkti paties geriausio – Hojari frankinsenco. Kviečia mus į namus, vaišina vaisiais ir arbata, o mes perkam frankinsencą. Su vaikučiais lengviausia bendrauti, nors anglų kalbos nedaug 🙂
IMG_4042_.jpg
IMG_4049

Pavalgom, važiuojam į naują uostą.
IMG_4055_.jpg

IMG_4062_.jpg

IMG_4061_.jpg

DSC_0753_.jpg
DSC_0749.jpg

DSC_0750_.jpg

Dar vienas archeologinis sustojimas – Sumhuram (Khor Rori). Čia kažkada buvo vienas didžiausių Pietų Arabijos uostų, svarbus frankinsenco kelio taškas.
IMG_4063
DSC_0760_.jpg

DSC_0762_.jpg

IMG_4067_

DSC_0763_.jpg

Didžiulės frankinsenco saugyklos, gali tik įsivaizduoti, kokie kvapai čia buvo miesto klestėjimo metais, prieš 2000 metų…
DSC_0764_.jpg

DSC_0768_.jpg

DSC_0765_.jpg

DSC_0766_.jpg

Pelikanai!
DSC_0772_.jpg

Korniše keliu grįžtam atgal. Korniše keliu omaniečiai vadina kelius palei jūrą.
IMG_4076_.jpg

Paplūdimy prie viešbučio džiaugiamės jūra. Dairomės, gal kartais atplauks delfinai… Jau matėm čia juos iš toli.
DSC_0776_

Saulėlydis nuostabus…
DSC_0777_.jpg

IMG_4083

IMG_4113

Vakarienė paplūdimy šiandien, kavinėj netoli viešbučio. Nesvarbu, kad nelabai matosi maistas, svarbiausia, kad sėdim prie jūros, mėgaujamės besibaigiančia diena.
IMG_4124

O rytoj laukia kelionės kulminacija – važiuosim į frankinsenco slėnį!

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s