Kelionių užrašai

Dar viena diena Cordoboje.  Žydų kvartalas.

XIV a. statyta sinagoga, viena iš 3 išlikusių visoj Ispanijoj.

San Bartolome bažnyčia, statyta Mudejar stiliumi. Mudejar vardas buvo duotas arabams, kurie liko Iberijos pusiasalyje po krikščionybės atėjimo ir neperėjo į katalikybę. Tai katalikų bažnyčia, kurią statė musulmonai žydų kvartale…

Užeinu į Casa de Sefarad – žydų gyvenimo būdo muziejus. Nemažai dėmesio skiriama Maimonides – žinomiausio Cordobos žydo (filosofas, astronomas) gyvenimui ir darbams. Pvz., Maimonido nustatyti teisingos mitybos dėsniai:

Įdomi ekspozicijos dalis, skirta to meto moterims.

Nemažai vietos skirta Ispanijos inkvizicijos istorijai…

Netoliese aikštė su Maimonido skulptūra. Gatvės muzika sustabdo mane pailsėti…

Ramybės oazė Casa Andalusi – tipinis Andalūzijos namas. Viename iš kambarių – pavaizduotas popieriaus gamybos procesas. Tikriausiai ne daug žino, kad popierius į Europą atkeliavo iš arabų, Al-Andalus laikotarpiu.

Braidžioju toliau Cordobos senamiesčio gatvelėmis. Karšta, labai norisi į kondicionuojamas patalpas…

Išsamus flamenco muziejus. Nuo to, kaip atsirado, iki šių dienų falmenco meistrų. Nemažai vietos skirta dainininkui Fosforito. Gana interaktyvus muziejus, pvz., galima pabandyti mušti flamenko ritmą.

Archeologijos muziejus. Turiu mažai laiko, nes tuoj užsidarys…

Man įdomiausi šie X a. auskariukai ir kaip juos galima pasigaminti 🙂 Juvelyrikos pamokos praėjo neveltui, dauguma technikų jau pažįstamos…

Cordoba garsėja savo juvelyriniais dirbiniais. Pilna krautuvėlių.

Pavakary traukiu link Alcazar krikščionių karalių pilies. Pilis, kurioje buvo įsikūrę Ispanijos inkvizicijos valdymo centras. Pilis, iš kurios karaliai Isabelė ir Ferdinandas vairavo likusios Al Andalus dalies užkariavimą. Jiems tai pagaliau pavyko 1492 m. Tais pačiais metais šioje pilyje K. Kolumbas gavo iš jų leidimą ir finansavimą plaukti į naujus pasaulius… XIX a. pilis buvo naudojama kaip miesto kalėjimas… Dabar gražiausia dalis – pilies sodai.

Sėdžiu sode, žiūriu į karalių ir Kolumbo skulptūras ir bandau įsivaizduot, koks kitoks galėjo būti šiandien pasaulis, jei Kolumbas nebūtų gavęs  leidimo. Sakoma, kad Isabelė pradžioj nedavė sutikimo, ir jau išeidinėjant nusiminusiam Kolumbui pro duris, Ferdinandas įsikišo, ir taip prasidėjo kelionės, pakeitusios visą pasaulį…

Vakarienė, naktinė Mezquita, ir taip baigiasi antra diena Andalūzijoj…

Šiandien ryte važiuoju į Andalūziją, Cordobą, laukia dar viena kelionė į praeitį. Traukiny turiu pakankamai laiko perskaityti viską, ką turiu atsispausdinus iš interneto, telefono programėlėse Lonely Planet, Triposo.

Kaip The Guardian rašo, tai miestas pakeitęs pasaulį. Jau Romos imperijos metu Cordoba buvo vienas turtingiausių regionų. X a., kai čia valdė maurai, Cordoba buvo didžiausias ir turtingiausias miestas Europoje. Čia mokslas klestėjo tuo metu, kai visa likusi Europos dalis skendėjo tamsoje. Kai Paryžiaus vienintelėje bibliotekoje buvo vos 900 knygų, Cordoboje buvo 70 bibliotekų, kai kuriose jų net po pusę milijono knygų.

Čia yra išsamus dokumentinis filmukas, pasakojantis apie to meto Andalūziją, kokią didžiulę įtaką arabai padarė tolimesniam Europos vystymuisi, išlikusius statinius:

Apsigyvenu viešbutyje ir aišku, visų pirma, einu link Mezquita – mečetė statyta VIII – X a., vėliau pavirtusi į katalikų bažnyčią. Įspūdingo dydžio mečetė galėjo talpinti iki 40 tūkst. maldininkų. XVI a. buvo sugriauta centrinė mečetės dalis ir pastatyta gotikinė katedra. Tas gana vandališkas veiksmas išgelbėjo ir išsaugojo Mezquitą iki šių dienų…

Vėliau islamo kultūros muziejuje radau sukurtą modelį, kaip galėjo atrodyti Mezquita, jei nebūtų dalis paversta į bažnyčią. Kolonos nueinančios į begalybę, primenančios palmes oazėje…

Šiuo metu Mezquita priklauso katalikų bažnyčiai ir vadinama ne Mezquita, o Catedral. Man prisikaičiusiai informacijos iš įvairių šaltinių, čia pateikta informacija pasirodė šiek tiek tendencinga… Musulmonai jau kuris laikas nesėkmingai prašo Vatikano leidimo melstis šioje mečetėje. 2010 m. čia net buvo su tuo susijęs incidentas. Kaip būtų nuostabu, jei vieną dieną neliktų nesantaikos religijų pagrindu…

Praėjus pro romėnų arką, tiltą, atsiduriu Calahorra bokšte, Al-Andalus kultūros muziejuje. Čia akcentai sudėti  ant to, kad Al-Andalus laikais (VIII-XV a.) visi (musulmonai, krikščionys, žydai) sugyveno gana draugiškai kartu, kad Mezquitoje-Katedroje per visus amžius buvo meldžiamasi tam pačiam dievui… Muziejus pasakoja apie arabų gyvenusių Al Andalus, mokslo pasiekimus, atneštas Europai naujoves, įžymius to laiko žmones. Pavyzdžiui, chirurginiai Albucasio instrumentai. Europa tokius pradėjo naudoti tik praėjus keliems šimtams metų… Dar vienas žymus to laiko mokslininkas ir filosofas Averroes, propagavęs Aristotelio mokymus.

Dar braidžioju jaukiom Cordobos senamiesčio gatvelėm.

Vakarieniauju kavinukėje, kur padavėja labai mažai kalba angliškai. Tai užsisakau visai neaišku ką, tai, kas turi gražiausius pavadinimus – Salmorejo, Flamenquin 🙂 Sėdžiu kiemelyje, pradeda šiek tiek lynoti… Girdžiu, kaip padavėja vietinių perklausia, ar nenorėtų persėsti į kavinės vidų. Prieina prie manęs, išraiškingai rodo pirštu į viršų, sako “uups” 🙂 Aš atsakau angliškai – ne, nieko tokio. Taip ir susikalbi čia su dauguma 🙂

Po vakarienės einu į Flamenco (Tablao Cardenal) šou, labai prirekomenduotą tripadvisor. Nežinau, ar čia šiandien nuotaika ne flamenkiška, ar kaip… Šou lyg ir smagus, bet gana vidutinis (adaptuotas turistams),  nepagaunu aš čia to duende… Net prisimenu Liucijos Puidokaitės flamenco mokyklos koncertą Vilniuj, kur tikrai galėjai pajausti šokį iš širdies…

Trumpa ištrauka:

Dar braidžioju jaukiom naktinėm Cordobos gatvelėm.
Netoli viešbučio nosį patraukia dieviškas nakties žiedų – jazminaičių kvapas…

Atrodo, kad jau po pirmos dienos mane pakerėjo mistinė Andalūzijos magija…