Po 2 savaičių audrų (potvyniai, uraganiniai vėjai, lietūs), Airijos pietuose šiandien žada saulėtą orą. Nemažai įdomių Airijos vietų yra beveik neįmanoma pasiekti visuomeniniu transportu… Nusprendžiu šiandien pabūti autobusine turiste – važiuoju su O’Brien Coach Tours link vakarinės Corko grafystės dalies, iki Mizen pusiasalio. Visai nedidelė, jauki keliautojų grupelė (7 turistai), gidas-vairuotojas ištisą kelią pasakojantis istorijas, kelias visai neprailgsta iki pirmo sustojimo – Bantry.
Erdvi pagrindinė aikštė, keletas skulptūrų. Pirma skulptūra dedikuota Wolfe Tone, kuris vadovavo 1798 m. airių sukilimui prieš britus. Sukilėliams 1796 m. turėjo padėti prancūzų laivynas. 43 laivai atplaukė į Bantry įlanką, tačiau negalėjo prisišvartuoti dėl didžiulių vėjų. Galiausiai nusprendė sugrįžti atgal į Prancūziją… Prancūzų ekspedicijos laivo inkaras aikštėje.
Trečia skulptūra The Navigator dedikuota šv. Brendanui. Anot legendų šv. Brendanas atrado Ameriką 800 metų prieš Kolumbą.
Kiek paėjus centrine gatve randu vandens malūno ratą.
Bantry žinomiausia turistinė atrakcija Bantry House žiemą nedirba…
Vingiuojančiais vaizdingais keliukais važiuojam link pietvakariausio Airijos salos taško – Mizen Head. Čia pietinėj Airijos daly kaimuose nėra ženklų anglų kalba, tik airiškai… Gidas sako, kad tik 11 procentų airių laisvai kalba airiškai, ilgametės anglų okupacijos rezultatas… 2012 m. duomenimis kiekvieną dieną airiškai kalbančių žmonių – 77 tūkst., palyginimui, tuo metu lietuviškai kalbančių Airijoje buvo 31 tūkst…
Išlipę iš autobuso, einam link Mizen Head parko įėjimo, visų didžiausiai nuostabai, paaiškėja, kad parkas uždarytas… Matosi, kad apgadintas stogas, matyt nuo praėjusio trečiadienio audros, gal dėl to ir nedirba…. Gidas pasiūlo, ir mes visi draugiškai perlipam per tvorą… Juokingiausia yra po to, kai paaiškėja, kad varteliai yra neužrakinti 🙂
Nuostabūs vaizdai į ošiantį vandenyną
Tolumoj švyturys, į kurį, deja neišeina patekti, užrakinti vartai į tiltą link Cloghane salos.
Dar vieną, šiek tiek mažesnę tvorą tenka įveikti perlipimo būdu, norisi nusileisti žemiau link jūros 🙂
Galėtum valandas žiūrėti į ošiančią jūrą, tačiau autobusas laukia…
Trumpam sustojam prie akmenuotos Toormore įlankos.
Vienas iš Airijos dolmenų Altar Wedge Tomb, pastatytas apie 2500 m. pr. m. e., akmens amžiaus pabaigoje. Iki šiol mokslininkai spėlioja, kokia buvo tokių dolmenų paskirtis…
Ilgesnis sustojimas Clonakilty miestelyje. Dar vienas linijinis miestukas, kaip dauguma Airijos mažų miestų – su viena pagrindine gatve. Kaip ir kituose miesteliuose, Airijos istoriją pasakoja skulptūros.
Iš Clonakilty apylinkių kilusi viena žymiausių Airijos asmenybių, vienas iš nepriklausomybės sukilimo 1917-1922 m. lyderių – Michele Collins. Airijos Respublikos paskelbimas 1916 m. pradėjo airių nepriklausomybės karą prieš Didžiąją Britaniją. Airijos nepriklausomybės aktas buvo paskelbtas 1919 m. sausį. Kompromisinis 1921 m. Anglijos-Airijos susitarimas (suvereni Airijos valstybė Britanijos sudėtyje) padalino šalį į dvi stovyklas, prasidėjo pilietinis karas, kurio metu 1922 m. ir žuvo M. Collins. Tik po 1937 m. referendumo Airija tapo visiškai nepriklausoma valstybe.
Pora gerų filmų apie airių nepriklausomybės kovas – Michael Collins (1996), The Wind That Shakes the Barley (2006).
Aikštėje Asna skulptūra dedikuota 1798 m. sukilimo mūšiui Battle of the Big Cross. Sakoma, kad Munsterio regione vieninteliai Clonakilty sukilėliai sudavė rimtesnį smūgį britams…
Dar viena skulptūra visai šalia – airių išeivės Deirdre Keohane kūrinys “Klonakilčio tigras”. Menininkė sugrįžusi į Airiją atidarė meno mokyklą. Jungle City – labdaros projektas, siekiantis atkreipti dėmesį į nykstančius gyvūnus, blogėjančias natūralias jų gyvenimo sąlygas.
Miesto bažnyčia, ją supa didžiulė automobilių stovėjimo aikštelė. Dešinėje – buvusi bažnyčios prezbiterija, dabar paštas.
Kairėje Klonakilčio miestuko spalvos. Dešinėje motyvuojanti pradinės berniukų mokyklos reklama 🙂 Pasirodo, Airijoje dar kai kur yra atskiros mokyklos berniukams ir mergaitėms.
Pasiimu parduotuvėje karštų užkandžių, ieškau arbatos išsinešimui. Užeinu į vieną greito maisto kavinę, prašau arbatos, pasirodo, menu tik šalti gėrimai. Sako, nieko, mes tuoj padarysim 🙂 Tuo tarpu plepam su kavinės šeimininku italu apie praėjusios savaitės audras. Elektra buvo dingusi tik keliom valandom, šiek tiek buvo užsemti… Autobuso gidas skundėsi, kad jau kelinti diena be elektros gyvena…
Klonakilčio miestas laikomas vakarų Korko regiono muzikos sostine, čia ištisus metus baruose galima rasti gyvai grojančią muziką. Miestas populiariausias vasarą dėl netoliese esančių paplūdimių. Pora linksmų kavinių/barų namų sienų:
Grįžinėjam į Corką. Pakeliui dar pravažiuojam Bandoną (1604 m. įkurtas kaip protestantų miestas, katalikams nebuvo leidžiama gyventi), miegamąjį Korko priemiestį Innishanon…
Pabaigai gauname gido palinkėjimą kiekvieną dieną gyventi taip, lyg ji būtų paskutinė 🙂
Kelionių užrašai 