Eilinis lietum permirkęs šeštadienis Airijoj…
Važiuoju į Tiperario (Tipperary) grafystę. Korke laukdama autobuso aptinku įdomų sienos piešinį pavadinimu “Pilots without wings” (Pilotai be sparnų). Pasirodo, tai bendras Triskel meno centro ir Bus Éireann (Airijos autobusų įmonės) darbuotojų projektas. Paveikslas, kurtas škotų menininkų kartu su autobusų vairuotojais, simbolizuoja Korko tapsmą daugiakultūriniu miestu.
Sėdu į greitąjį autobusą X8 link Dublino, iki Kašelio (Cashel) miestuko – virš 1,5 val. Pakeliui pravažiuoju Keiro (Cahir) pilį, planuoju čia sugrįžti, jei neužsibūsiu per ilgai Kašelyje, žiemą daug kas anksti užsidaro…
Išlipus Kašelyje einu link pilies Rock of Cashel (liet: Kašelio uola). Pakeliui dar apžiūriu Dominikonų vienuolyno (XIII a.) liekanas, kuriuos gaubia kažkokia mistiška apleistos vietos nuotaika… Niūrus lietus, nė gyvos dvasios aplink (nors miesto centras), vieninteliai gyventojai – varnos…
Visai netoliese istorinė Kašelio pilis. Iš čia Munsterio karaliai valdė nuo 4 amžiaus iki 1101 metų kai pilis buvo padovanota bažnyčiai ir klestėjo kaip religinis centras (katalikų vyskupų buveinė) iki pat 1647 m. kai Kromvelio armija užėmė Kašelio uolą (apie 1000 nužudytų gyventojų, vienos iš žiauriausių to meto žudynių).
Su Kašelio uola siejamos dvi žinomiausios legendinės airių asmenybės – šv. Patrikas ir Brian Boru, vienintelis karalius sugebėjęs suvienyti visą Airiją. Brian Boru buvo čia karūnuotas 990 m.
XIII a. St. Patrick katedros likučiai:
Aplink Kašelį driekiasi Golden vale (auksinės žemės) – derlingiausios Airijos žemės pieno fermoms. Tolumoj matosi dar vieno vienuolyno – Hore Abbey liekanos.
Dalis pilies liekanų yra restauruojama. Jau kažkaip net spėju nuliūsti, kad nepavyks pamatyti Munsterio karaliaus Cormac XII a. pastatytos koplyčios. Tačiau visgi surandu restauratorių paliktą šoninį įėjimą į koplyčią… Visą laiką čia esu viena. Nėra normalių nuorodų, dauguma tikriausiai neranda.
Labai jauki koplyčia, gana ilgai nagrinėju piešinių likučius ant sienų, galvų skupltūras, restauratorių tekstus… Naudojamas UV švitinimas tam, kad sunaikinti mikrobiologinius “gyventojus” ant piešinių. Piešiniai ir dekoracijos gana unikalūs lyginant su kitomis to meto (XII a.) statytomis bažnyčiomis Airijoje.
Manoma, kad koplyčia atrodė taip, kaip paskutiniam paveiksliuke.
Dar kažkiek laiko praleidžiu restauruotame Hall of the Vicars Choral (vikarų choristų namai). Viršutiniame aukšte įdomus XVIII a. kilimas, vaizduojantis karalienės Sabos vizitą pas išminčių Salamoną. Apie tą legendinį susitikimą jau esu anksčiau nemažai skaičius tyrinėdama frankincensą.
Linksmos angelų figūros ant sienų 🙂
Pirmame aukšte yra surinkti raižiniai ir kiti artefaktai, susiję su pilimi. Nustebina, kad labai daug vietos skiriama karalienės Elžbietos II vizitui.
Originalus šv. Patrick kryžius. Sakoma, kad čia apie 450 m. buvo pakrikštytas pagonis karalius Aengus. Legenda teigia, kad šv. Patrikas netyčia įdūrė aštriu vyskupo lazdos galu į karaliaus koją. Karalius tyliai prakentėjo visą ceremoniją, nes galvojo, kad tai ritualo dalis…
Anot legendų šv. Patriko kryžius turi gydomųjų savybių, ypač dantims…
Išėjus iš pilies patenku į stiprų lietų. Daug kas neveikia žiemą (Bru Boru kultūros centras, Folk village muziejus). Nusprendžiu, kad spėsiu apžiūrėti ir Keiro pilį. Laukiu autobuso pasislėpus nuo lietaus vienos krautuvės prieangy. Per tą laiką spėju bent pora kartų perskaityti Merfio dėsnius. Airijoje tikrai galioja vienas Merfio dėsnis – jei yra tikimybė, kad lis lietus, tai tikrai lis 🙂
Keire (Cahir) autobusas išmeta prie pat pilies. Keiro pilis pastatyta XII a. ir yra viena didžiausia iš išlikusių Airijos pilių. Slankioju po pilį. Jau Kašelio pily buvo gana tuščia (knygos rašo, kad vasarą būna pilna autobusinių turų), o čia beveik visą laiką išvis viena buvau…
Pakeliami vartai:
Keiro miestelis pro pilies langus…
Įdomi ekspozicija apie viduramžių moteris 1100-1600. Apie gyvenimo sąlygas, sveikatą, darbą, vedybas, įžymias moteris-valdoves (pvz., Inion Dubh). Pasirodo, buvo nemaži kultūriniai skirtumai tarp keltų-airių (gaelic-irish) ir anglo-airių. Pavyzdžiui, tarp keltiškų airių galiojo senasis socialinis įstatymas (Brehon), kuris leido skyrybas, turtas išlikdavo atskiras ir susituokus. Keltų moterys turėjo daugiau laisvių, nei daugumoje to meto Europos šalių. Vedybos tarp skirtingų bendruomenių (keltų-airių ir anglo-airių) buvo netoleruojamos.
Labai jau permainingas oras šiandien… Lietus, saulė, vėjas, vaivorykštė – viskas vienu metu…
Ir šiandien visai nevilioja ilgi pasivaikščiojimai… Trumpam aprimus lietui, apsuku nedidelį ratą Keiro gatvelėmis, sulaukiu autobuso ir link namų…
Kelionių užrašai 