Pora dienų Dubline prieš skrydį į Vilnių. Penktadieniui esu užsisakius autobusinę kelionę į Newgrange. Iki Boinės slėnio kapaviečių įmanoma nuvažiuoti su visuomeniniu transportu, tačiau yra limituotas bilietų kiekis per dieną. Vienintelis būdas rezervuoti bilietą – keliauti su turu… Ryte laukiu ekskursijos pradžios, slankioju O‘Connell gatvėje.
Autobusas gerokai vėluoja. Pasirodo, pakeliui sprogo padanga. Gerai, kad prieš kelionę…
Grupė vidutinio dydžio, 23 turistai, kažkodėl dauguma – rusai, ispanai, amerikiečiai.
Pirmas sustojimas – Taros kalnas. Atrodo, paprasta kalva ir tiek. Tačiau čia buvo pagoniškosios Airijos centras – įšventinami karaliai, aukojama dievams, pagoniškų švenčių ir ritualų ir šiaip mistinė vieta.
Sakoma, kad būsimam teisėtui karaliui uždėjus rankas ant šio Likimo akmens, pasigirsta riaumojimas.
Fėjų medis, apkabinėtas svajonėmis. Fėjos padeda išsipildyti tinkamiems norams 🙂
Dar kokia valanda autobuse ir pagaliau Newgrange!
Kapavietė pastatyta naujojo akmens amžiaus periodu, prieš 5 tūkstančius metų, 500 metų senesnis nei Egipto piramidės!
Mokslininkai iki šių dienų spėlioja, kokia buvo paskirtis, kaip buvo pastatyta. Dažniausiai akmens amžiaus žmones įsivaizduojam kaip laukinius, lakstančius su kuokom paskui žvėris. Manoma, kad tais laikais žmonės gyveno tokiuose namuose:
O tuo metu buvo statomi štai tokie akmeniniai statiniai-kapavietės…
Turint omeny, kad tuo metu žmonės gyveno apie 30-35 m., kapavietę statė kelios kartos. Statinys yra gerai suplanuotas, o ne atsitiktinai supiltų akmenų krūva – vandeniui nepralaidus stogas, akmenyse iškalti vandens nutekėjimo kanalai, kapavietės centras 2 metrų aukštyje ir t.t. Didžiausias architektūrinis stebuklas – saulės spindulys, nušviečiantis kapavietę vieną kartą metuose, žiemos saulėgrįžoje (gruodžio 20-23). Kylančios saulės šviesa per virš įėjimo esančią ertmę kapavietę nušviečia ryškiu spinduliu, ir tai trunka tik keliolika minučių.
Dabar siauru koridorium suėjus į kapavietės vidų, užgesinama šviesa ir lempomis imituojamas saulės patekėjimas… Galima tik įsivaizduoti, kaip stebuklingai galėjo tai atrodyti to meto žmonėms, kurie garbino saulę kaip vieną iš pagrindinių dievų… Gali būti, kad tas spindulys simbolizavo atgimimą. Dar viena teorija sako, kad galbūt žmonės tais laikais tikėjo, jog tokiu būdu išėjusieji į aną pasaulį trumpam sugrįžta atgal…
Kapavietės vidus, neleidžia fotografuoti, nuotraukos iš interneto:
Ir išėjus iš kapavietės, viduj kažkoks labai šviesus džiaugsmas, kad visais laikais buvo (ir yra) žmonių, sugebančių kurti stebuklus.
Mistiniai menai, iškalti statinio akmenyse. Įdomu, kad visi piešiniai yra tik abstraktūs, galima tik spėlioti ką jie vaizduoja. Matyt žmonės daugybę amžių bandė atspėti, kūrė istorijas. Viena keltų legenda sako, kad milžinas Fionn Mac Cumhaill supykęs ant priešų metė didžiulį akmenį, kuris nuskriejo iki pat Boinės slėnio, ir tas piešinys – likę milžino pirštų antspaudai 🙂
Gerai, yra šiek tiek laiko pasidžiaugti, pavaikščiot aplinkui.
Newgrange yra tik vienas iš neolitinių statinių. Boinės slėnyje surasta iš viso 40 kapaviečių, 3 iš jų (Newgrange, Knowth, Dowth) išsiskiria dydžiu ir galbūt paskirtimi. Dar galima aplankyti Knowth kapavietę, kuri turi du skirtingus įėjimus su pavasario ir rudens lygiadienių „saulės spinduliais“. Mokslininkai vis dar diskutuoja dėl didžiųjų kapaviečių paskirties, nes viduje atkasta vos kelių žmonių kaulai, kai tuo tarpu mažosiose kapavietėje randama apie 200 žmonių kaulai. Tolumoj matosi viena neatkasta mažoji kapavietė:
Kasmet Newgrange „saulės spinduliui“ loterijos būdu atrenkami 50 laimingųjų. Aišku, ir aš užpildau lapelį 🙂
Pakeliui į Dubliną užsukam į Howth pajūrio miestelį. Nerealūs vaizdai į Dublino įlanką. Beje, vieno iš James Joyce Ulysses skyrių veiksmas kažkur čia, Howth pakrantėse…
Miestuko pakrantėje išlipam trumpam pasižiūrėti į ruonius.
Howth yra Dublino priemiestis, saulėti orai ir ilgo savaitgalio pradžia ištraukė minias dubliniečių. Smingam ilgam kamšty… Tačiau kelionė neprailgsta, nes gidas-vairuotojas tikrai turi ką papasakoti… Kad ir apie tai, ką reiškia Airijos mašinų numeriai – pirmi 2 skaičiai parodo mašinos pagaminimo metus, ir kai atėjo 2013 metai, tai niekas nenorėjo turėti 13-os J, tai buvo nuspręsta pridėti dar viena skaitmenį (1 – pirmas pusmetis, 2- antras)…
Pravažiuojame ir dviejų Airijos istorijoje žymių mūšių vietas. 1690 m. Boinės mūšis, kur tarpusavy kovėsi dvi britų kariuomenės – protestantai viljamitai ir krikščionys jakobitai.
O šiandien, Good Friday (Didįjį penktadienį), t.y., lygiai prieš tūkstantį metų, 1014 m., netoli Dublino vyko Clontarf mūšis.
Sugrįžus į Dubliną patraukiu su minia Grafton gatve link St Stephens parkelio. Pakeliui vis užstringu prie kokių gatvės muzikantų ar cirko artistų ir kitokių menininkų…
Pasidžiaugiu vakarėjančia šiluma St Stephens parkelyje…
Vakarienė ir dar daugiau muzikos Dublino vakariniame centre – Temple Bar rajonėlyje 🙂
Kelionių užrašai 