Posts Tagged ‘Dykuma’

Iš Suro važiuojame gilyn į Šarkiją, į rytus.

DSC_0184_.jpg

Važiuodami bandom sutvarkyti mano omanietiško numerio problemas. Kažkaip keistai nustojo veikti, maniau, kad išnaudojau limitus, tai nusipirkau papildymą, o tas niekaip „neužsideda“… Vietiniai draugai padarė kelis skambučius į mobilaus operatorių, paaiškėjo, kad kažkaip ne pilnai įregistruota sim kortelė. Ogi pasirodo, čia Omane, visus numerius, tame tarpe ir prepaid, registruoja prie konkrečių žmonių… Kai įvedė tokią tvarką, neliko visokių sukčiavimų telefonu. O Lietuvoj kol kas dar tik diskutuojam apie tai…

DSC_0189_.jpg

DSC_0191_

DSC_0203_.jpg

DSC_0204 copy

Šiandien pirmas sustojimas – Bani Khalido vadis (Wadi Bani Khalid).

Anot Lonely planet, Bani Khalid vadis yra vienas lengviausiai pasiekiamų vadžių, matyt dėl to ir žmonių čia būna savaitgaliais nemažai. Šiandien irgi ne tuščia… Nuostabus pasivaikščiojimas!
DSC_0207_.jpg

IMG_2821_.jpg

DSC_0217_

DSC_0219_

IMG_2838_

IMG_2849_.jpg

DSC_0221_

IMG_2850_.jpg

IMG_2852_.jpg

IMG_2864_.jpg

IMG_2872_.jpg

IMG_2878_

IMG_2882_.jpg

IMG_2888_

IMG_2893_.jpg

IMG_2899_.jpg

DSC_0230_.jpg

Pietaujam šiandien Bidyah, įdomaus pavadinimo Al Saula’ee restoranėly. Aišku, prašom arabiško stiliaus patalpos. Šuva (shuwaa) aviena nereali! Patys skaniausi pietūs visoj kelionėj!

Išklausinėjam šeimininko recepto 🙂 Vardina mėsos marinato prieskonius – cinamonas, kardamonas, ciberžolė, pipirai, imbieras, česnakas.
Šuva yra tradicinis omaniečių patiekalas, daugiausiai gaminamas didesnėms šventėms, pavyzdžiui, pasibaigus ramadanui. Mėsai kepti iškasama duobė akmeningoje vietoje. Duobės apačioje padaroma ugnis. Aviena marinuojama datulių sirupe ar meduje kartu su prieskoniais. Tada įvyniojama į banano lapus, dedama į palmių maišus, užkasama. Kepama duobėje 24 valandas ar daugiau.
IMG_2914.jpg

IMG_2908_.jpg

IMG_2913_

Šiandien mūsų gidas apsirengęs vakarietiškais drabužius, klausinėjam kodėl ir kaip. O ir šitam miestely pastebim mažiau vyrų su dišdaša, tradiciniu baltuoju omaniečių apdaru. Sako, dažniau rengiasi kai važiuoja į miestus, ypač eidami į valstybines įstaigas. Rūbas kaip komunikacijos priemonė. Jei esi omanietis, kitaip pasitinka. Užsieniečiai ir imigrantai nenešioja dišdašos.

Servise nuleidžiam padangas ir raunam į dykumą… Prasideda mūsų “dakaras” 🙂

Vahibos smėlynai (Wahiba sands) užima nemažą Šarkijos regiono dalį, tęsiasi 180 km iš šiaurės į pietus, 80 km iš rytų į vakarus. Kai kur kopos siekia 100 m. aukštį. Ir aišku, nėra jokių kelių. Kai esi pačioj dykumoj, tai sunku suvokti visumą. Žiūrint į Vahibos smėlynus iš palydovo matosi kaip tvarkingai nusidriekę kopų linijos iš šiaurės į pietus… Nuotrauka iš Google Earth.
Wahiba

Įsiregistruojam į dykumos viešbutuką ir važiuojam palydėt saulės į dykumą. Pakeliui sutinkam besiganančius kupranugarius. Turistiniai…
DSC_0232_.jpg

IMG_2946

DSC_0234.jpg

DSC_0240.jpg

IMG_2956_.jpg

IMG_2958 (1).jpg

IMG_2965.jpg

IMG_2974_.jpg

IMG_3002_.jpg

IMG_2997_.jpg

IMG_2985_.jpg

DSC_0260_.jpg

DSC_0268_.jpg

IMG_3018.jpg

IMG_3027

IMG_3031 (1).jpg

Po vakarienės traukiam į kitą stovyklą (camp), nes šitame viskas uždaryta vakare… Savaitės vidurys, tai ne daug čia žmonių visai… Sako, groja gyva muzika, kai būna daugiau nei 30 svečių.

Kitame viešbuty randam daugiau gyvybės, kavinė pilna žmonių. Ir net gyva muzika 🙂

IMG_3032.jpg

Susipažįstam čia dar su vienu gidu. Bendraujam, nejučia randasi kitos kelionės planas, gal net įsigyvendintų sena svajonė – savaitė dykumoj…

Ryte pabundu anksti, tekant saulei. Tai lekiu pasigrožėt saulėtekiu. Nuostabu! Spalvos visai kitos ryte…
DSC_0270_.jpg

IMG_3110_.jpg

DSC_0281_.jpg

 

IMG_3101_.jpg

IMG_3103_.jpg

IMG_3118_.jpg

IMG_3125_.jpg

IMG_3132_.jpg

DSC_0277_.jpg

DSC_0278.jpg

Pabudo jau ir kupranugariai 🙂
DSC_0286_.jpg

IMG_3137_.jpg

IMG_3143_.jpg

IMG_3161.jpg

Po pusryčių pasnaudžiam kartu su katuku ant saulės, pasidžiaugiam rytu.
IMG_3169_.jpg

Aplankau pora čia gyvenančių oriksų. Tikriausiai patinas, nes bando parodyti, kad čia jo teritorija – strykteli link manęs… Jei ne tvora, tai nesijausčiau taip ramiai 🙂
IMG_3189_.jpg

Arabiniai oriksai yra antilopės, paprastai gyvenančios dykumoje. Kelias savaites gali išgyventi be vandens, sugeba aptikti lietų per atstumą. Oriksai yra iš principo ne agresyvūs gyvūnai, todėl vienoje bandoje sugeba gyventi gana ilgai. Tiesa, oriksai gyvena apie 20 metų.

Įdomi Arabijos pusiasalo oriksų istorija. Apie 1930 metus smarkiai išpopuliarėjo oriksų medžioklės. Ir 1970 m. buvo visai nelikę laukinių oriksų, tik zoologijos soduose ir privačiuose rezervatuose… Nuo 1982 metų Omane, Wusta regione, atsirado Arabinių Oriksų rezervatas, kuris pirmasis Arabijos pusiasaly pradėjo oriksus gražinti į laukinę gamtą. 1994 metais rezervate gyveno 450 oriksų, tačiau 2007 m. smarkiai sumažėjo oriksų populiacija dėl vietinių brakonierių.. Vyriausybė nusprendė sumažinti rezervato teritoriją 90 %, tam, kad lengviau būtų saugoti gyvūnus, o taip pat ir dėl naftos telkinių… Ko pasekoje UNESCO nusprendė oriksų parką pašalinti iš saugomų objektų sąrašo… Pasirodo, tai buvo pirmo objekto pašalinimas UNESCO saugomų objektų istorijoje…

Aplankyti rezervatą įmanoma, bet reikalingas specialus leidimas iš vyriausybės. Galbūt kitai kelionei ateity…

Arabiniai oriksai jau nelaikomi nykstančiais gyvūnais, nes skaičiuojama, kad dabar vėl laisvėje gyvena apie 1000.
DSC_0291_.jpg

Čia, žiūrint į baltąsias Arabijos antilopes, galima prisiminti ir vienaragio mitą 🙂 Anot vienos teorijos, oriksas ir yra vienaragio prototipas. Žiūrint iš šono gali atrodyti, kad yra tik vienas ragas J Be to, orikso ragai neatauga, jei juos praranda… Pirmieji vienaragiai buvo pavaizduoti Indo slėnio atspauduose (2300 m. pr. m. e.), ir visur jie buvo tik iš šono, tarsi su vienu ragu…
Vienaragis simbolizuoja tyrumą, drąsą ir taurią meilę. Buvo manoma, kad tik skaistuoliai gali jį sugauti, o jo ragas turi priešnuodžių…

Išvažinėjam. Prie viešbučio stovi tik vienas kupranugaris. Matyt kiti trys išvedė turistus pasivaikščiot į dykumą…

Prajuokina tas kupranugaris. Atrodo, kaip mobilaus operatoriaus reklama 🙂

IMG_3206

 

Paliekam viešbutį. Bet dar ne dykumą.

IMG_3214.jpg

DSC_0307_.jpg

DSC_0303_

Užsukam į vieną beduinų namą. Turistams. Išgeriam kavos, apžiūrim palapinę.
IMG_3236_.jpg

DSC_0319_

IMG_3249_.jpg

DSC_0322_.jpg

DSC_0323_.jpg

DSC_0311_.jpg

 

DSC_0315_.jpg

IMG_3226_.jpg

Dykumos keliais – pirmas mūsų “dakaro” etapas 🙂
Antras etapas bus The Empty Quarter dykumoj po kelių dienų. Tiesa, tai buvo nesuplanuota išvyka į dykumą, apie tai nežinojome palikdami Vahibos smėlynus…

 

Eilinis bio sustojimas pakeliui ir dozė lebano. Mėgstamiausias mūsų gėrimas šitoj šaly. Daromas iš jogurto, prideda dar kumino ar mėtų. Panašus kaip airanas Turkijoj ar dough Irane. Ir sveika, ir skanu 🙂
IMG_3264.jpg

Pravažiuojam Mudhaireb kaimą, čia yra išlikę įdomių senų namų-tvirtovių, priklausiusių verlininkams, praturtėjusiems iš prekybos su Afrika. Gidas rodo 400 metų senumo duris iš Zanzibaro.
IMG_3255.jpg

Toliau keliaujam dar labiau į rytus – Vakarų Hadžaro kalnus, į Dachilijos kraštą, į senąją Nizvą…

 

 

Važiuojam į Kermano provinciją, vieną seniausių Irane. Provincijos sostinė Kermanas įkurtas 3 a. pradžioje.

Dabar svarbiausias Irano persiškų kilimų gamybos ir eksporto centras. O kartu ir didžiausias opiumo prekybos centras. Čia iš kaimyninių Afganistano, Pakistano, sueina daugiau nei pusė viso pasaulio opiumo… Tai ko gero, nemažai vietinių susiję su tuo…

Kermane mes ilgai neužsibūnam – išgeriam arbatos, užeinam apsipirkt į turgų.
_IMG_7390 (1)

IMG_7776

_IMG_7385

IMG_7387

Tada važiuojam link Mahano, kur laukia nakvynė. Jau įeidami pro vartus suprantam, kad bus neeilinis viešbutis. Atrodo, kad miegosime muziejuj 🙂
IMG_7427

Bagh-e Shahzadeh – Princo sodas ir rūmai, pastatyti 1873 m., Kadžarų laikais.
IMG_7406

IMG_7410

Vakarieniaujam princo rūmų kavinėje. Atrodo, kad be farsi čia neišsiverstum 🙂
IMG_7414

Ryte keliaujam gilyn į dykumą, link Shahdado dykumos (Kalut Shahdad).
DSC_0043

Vėjo skulptūros… Lyg dykumų miestai…
DSC_0086

_DSC_0047

Anksčiau čia buvo jūros dugnas. Smėlį išpustė, kas liko, matom dabar. Uolos keičiasi toliau…
_DSC_0075

Netoliese šioje dykumoje yra karščiausias planetos paviršiaus taškas – virš 70 C
_IMG_7503

Pasivaikštom ir važiuojam toliau…
_DSC_0062

IMG_7511

Karšta nerealiai šian… O atrodo, kad už autobuso lango sniegas 🙂
_IMG_7521

Druskos!..

IMG_7518.jpg

Pravažiuojam tokius įdomius “kupstus”, vadinamus dykumos vazomis. Pasirodo, tai gaz medis, iš sulos daromi gaz saldainiai 🙂
IMG_7535

Medžio lapai lipnūs, aplimpa smėliu, kai medis miršta, užpustomas, taip kyla kalniukas…
IMG_7548.jpg

Pietaujam kaime. Dar vieni nerealūs pietūs šioje kelionėje!
_IMG_7565

Superiniai pietūs! Vieni skaniausių ir jaukiausių 🙂
IMG_7580

_IMG_7587.jpg

O kur dar kvepiančios rožės, figų lapai…
_IMG_7573.jpg

IMG_7574 (1)

Katukų kiek čia, vieni drąsesni, kiti mažiau.
IMG_7583

_IMG_7591.jpg

Arbatėlė
IMG_7597.jpg

_IMG_7599.jpg

Po pietų važiuojam į Mahaną, Shah Nematollah Vali mauzoliejų. Shah Ne’matollah Vali – sufijų dervišas, mistikas, poetas, miręs 1431 m. Čia yra ir piligimystės vieta.
_IMG_7612

_DSC_0125.jpg

_IMG_7634.jpg

_DSC_0111.jpg

_DSC_0109.jpg

_DSC_0116.jpg

_DSC_0115.jpg

Šioje patalpoje Shah Nematollah Vali užsidaręs praleido 40 dienų.
_DSC_0112.jpg

_DSC_0114.jpg

Kieme auga kiparisai, gal net kelių šimtų senumo…
_DSC_0122.jpg

_IMG_7648.jpg

_IMG_7642.jpg

_DSC_0106.jpg

Knygynas! Smalsu, ką skaito vietiniai. Aišku, reikia prisipirkti muzikos cd… Ir net paimu vieną persišką knygą – apie eterinius aliejus, bus pats tas, jei sumąstysiu mokytis toliau farsi 🙂
_DSC_0105.jpg

IMG_7665.jpg

Surįžtam į savo nuostabųjį viešbutį.
_IMG_7762.jpg

_IMG_7766.jpg

Nuostabus vakaras laukiant saulėlydžio šalia viešbučio… Besikeičianti šviesa keičia viską kas minutę.
IMG_7724

IMG_7756.jpg

Kas čia per kvietkai?…

_IMG_7718.jpg

DSC_0143

DSC_0147.jpg

IMG_7759

Vakarienė…

O pusryčiai nerealūs princo namuose!
_IMG_7800.jpg

IMG_7802.jpg

 

_IMG_7807.jpg

_IMG_7796

_IMG_7809.jpg

Traukiam link paskutinio kelionės miesto – Širazo. Nuostabus peizažas pakeliui. Išlipam pasivaikščiot prie druskų ežero…
IMG_7836.jpg

DSC_0185.jpg

_DSC_0165.jpg

_DSC_0170.jpg

IMG_7850

IMG_7839

IMG_7881.jpg

Visa diena autobuse, bet kelias visai neprailgo…

IMG_7875

_IMG_7811.jpg

IMG_7671.jpg

IMG_7453.jpg

IMG_7462

 

 

Iranas, Garmeh

Posted: May 13, 2016 in Iranas 2016
Tags: , ,

Dideli miestai – įspūdingi pastatai, gražios aikštės, normali infrastruktūra, bet kažkodėl žymiai geriau jaučiuos kaimuose 🙂
Džiaugiuosi išvažinėjat iš didmiesčio, ir net 420 km kelionė autobusu labai neprailgsta…  Dykumos oazėj atsirandam jau visai pavakariais.

Pirmas dalykas išlipus iš autobuso – tvarto kvapas! Tikras kaimas! Mus pasitinka kaimo gyventojai 🙂
_DSC_0700

Apsistojam dykumos karavansarajuj, taip anksčiau vadino keliautojų (karavanų) nakvynės namus. Ateshooni karavansarajaus savinininkas muzikantas Maziar Ale Davoud, restauravo 400 metų senumo namą.
IMG_6828

Svečių namuose daug komforto nėra – bendri tualetai, dušas, hostelio tipo kambariai, bet viską atperka ypatinga atmosfera. Toks jausmas, kad nusikeliam šimtus metų atgal, ir lyg būtume svečiuose, o ne viešbuty…
_IMG_6635

_IMG_6639.jpg

IMG_6644.jpg

Einam pasivaikščiot po apylinkes.
_DSC_0705.jpg

_DSC_0703

_DSC_0708.jpg

_DSC_0710.jpg

Daugybė keliautojų čia lankėsi, nes vietovė ant Šilko kelio “magistralės” nuo senų senovės. Garmeh apylinkėse žmonės gyvena jau 4000 tūkstančius metų. Pats kaimas tikriausiai 1500 metų senumo.

Anot Lonely planet, gyventojų čia: 260 plius 20 ožkų ir 2 kupranugariai 🙂
IMG_6652.jpg

_DSC_0707.jpg

Namine gyvūnija, mažiukui kupranugariui – tik 40 dienų 🙂
_IMG_6633

Ciucikai susiradę nuošalų kampą, snaudžia…
_IMG_6654.jpg

Apleisti griūvantys namai…
_DSC_0714.jpg

_IMG_6656.jpg

_DSC_0715

Oazėje kažkuo labai kvepia… Bandom suprasti, kas…
_DSC_0720.jpg

Kokia įdomi oazės augmenija!… Kas tie juodi krūmuose?..
_DSC_0736

DSC_0726.jpg

_DSC_0738.jpg

DSC_0717

_DSC_0729.jpg

DSC_0730.jpg

Oazė išvagota reguliuojamais vandens kanalais, vanduo ateina iš šaltinio.
_DSC_0741

_DSC_0740.jpg

_IMG_6680

_DSC_0748.jpg

_IMG_6684.jpg

Ramus vakaras oazėje…
IMG_6683.jpg

O nuo karavansaraujaus stogo viskas dar geriau matosi…
_DSC_0775.jpg
IMG_6695

_DSC_0773.jpg

_DSC_0774.jpg

Palydim saule, kvietimas maldai…

Vakarienei einam į kaimo restoranėlį. Turim vedlį – ciucikas vis atsisuka pažiūrėt, ar nepasimetėm 😉
IMG_6708

Lauko kavinukė, matom kaip gaminamas maistas, čia šeimininkauja Maziaro brolis. Žr. nuotraukoj dešinėj viršuj, su mėlyna aureole 🙂
IMG_6741

Arbata verda…
_IMG_6718

Katukų kiek čia! Vienas labai jau draugiškas, drąsiai lipa ant pagalvių ir ant kelių…
IMG_6739

Po skanios vakarienės desertas – šiša…
IMG_6750

Dar reikia apžiūrėti šalia įsikūrusią parduotuvėlę. Ir net nusiperku kavinės šeimininkės rankų darbo skarą.

Vakaras kuo tolyn, tuo geriau! Restorano šeimininkas groja dafa! Norisi stabdyti laiką…

IMG_6756

Atgal į realybę sugrąžina kažkieno uždėta letena… Ogi prisistato tas pats ciucikas (paaiškėja, vardu Maxi)… atrodo, laikas eit namo…
IMG_6760.jpg

Katukas nepatenkintas…

IMG_6764

O viešbutuke dar vienas koncertas – groja Maziaras su draugais!

Nerealus vakaras!…
IMG_6819 (1).jpg

Rytas. Nepaisant to, kad kambary buvom šešiese, ir net ne lovose, miegojosi puikiai!..
IMG_6648.jpg

Jei būtume čia ilgiau, galima būtų važiuoti į dykumos kopas, kalnų kaimus, prie druskos ežero ar karštųjų versmių (hot springs).
_IMG_6650.jpg

_IMG_6826

Kaip Lonely planet rašo, Garmeh yra iš tų vietų, kur atvažiuoji vienai nakčiai, o lieki keturioms dienoms… Jei būčiau keliavus savarankiškai, o ne su organizuota grupe, tai būčiau taip ir padarius 🙂 Tikrai norėsiu čia sugrįžti…