Posts Tagged ‘Iranas’

Iranas, Persepolis

Posted: August 6, 2016 in Iranas 2016
Tags: , , ,
0

Paskutinė diena Irane, ir labai nepanaši į visas kitas 🙂

Važiuojam apžiūrėti garsiausių Irano griuvėsių. O tiksliau, bandom persikelti 2500 metų atgal. Persepolis!

Persijos sostinė pradėta statyti valdant Achamenidų karaliui Dariui I, 518 m. pr. m. e.
Miestas nukariautas ir sudegintas Aleksandro Makedoniečio 330 m. pr. m. e.
Sakoma, kad prieš ateinant Aleksandrui Makedoniečiui, Persepolis buvo turtingiausias tuometinio pasaulio miestas.

Persepolio paskirtis – simbolinė ir ritualinė. Tuo metu persų karaliai save laikė pasaulio valdovais. Ko gero, pirma pasaulyje globali imperija, įkurta karaliaus Kyro Didžiojo, klestėjusi 250 metų, garsėjo savo tolerancija kitoms religijoms, kultūroms.

Atnešė pasauliui ir nemažai inovacijų – pašto ir kelių sistema, formalūs sodai vidury dykumos, vandens kanalai, pontoniniai tiltai ir daug kitų.

Bandau įsijungt vaizduotę, suvokti, kaip galėjo atrodyti miestas klestėjimo laikais…

Įėjimas į Persepolį
iejimas

Didieji laiptai
laiptai

Visų tautų vartai
vartai.jpg

Iššifruotas dantiraštis leido sužinoti nemažai apie to meto Persijos gyvenimą.
dantirastis

istoli1.jpg

kolonos3.jpg

kolonos2.jpg

Užvertus galvą, žiūrėdama į kolonas, galima spėliot, kaip įspūdingai galėjo atrodyti rūmai…

Pora dokumentinių filmukų iš interneto su rekonstruotu 3D vaizdu, gali padėti įsivaizduoti Persepolio mąstelius, o taip pat ir susipažinti su mistine Persija jos klestėjimo laikais.

Persepolis – A New Perspective

Forgotten ancient city

Dar vienas – apie Persų imperiją

Medžiai, lotusai, įvairiausios dovanos imperatoriui
zmones5.jpg

zmones3.jpg

zmones6.jpg

zmones1.jpg

reljefai.jpg

sketis.jpg

noruz2.jpg

antrapilis1.jpg

antrapilis4.jpg

pilis.jpg

Užsiropštus ant kalno – vieno iš karalių kapas ir nuostabi panoramakapinesantkalno.jpg

panoramavirsuj.jpg

panorama2
Sugrįžtam trumpam į šiuos laikus – pietūs…
pietus.jpg

Po to važiuojam į senovinį nekropolį, Naqsh-e Rostam.
nekrIsTolo.jpg

Kalne išskaptuoti reljefai, seniausias datuojamas apie 1000 m. pr. m. e. Kalne įmūryti karalių, tame tarpe ir Dariaus I ir Kserkso, kapai.
kalnas6.jpg

kapas7.jpg

carvKapas1.jpg

carvZara.jpg

carvShapur.jpg

carvArdashir.jpg

Statinys, vadinamas Zoroastrų kubu. Viena iš versijų, kad čia buvo dantiraščių biblioteka.
biblioteka.jpg

ciucikas

dantirastis.jpg

iejimasiNekropili.jpg

Baigiam kelionę prie Širazo miesto vartų…
vartai.jpg

vartai2.jpg

Vakarienė tradiciniam restoranėly, tam pačiam kur jau valgėm pietus, dieną prieš tai 🙂

kavinuke

Vėlai vakare kelionė namo – kaip atvažiavom naktį, taip ir iškeliaujam…
Neatsisveikinu su Persija, tikiuosi sugrįžti neužilgo…

Iranas, Širazas

Posted: June 21, 2016 in Iranas 2016
Tags: , , , ,
1

Širazas. Po dykumos kaimų grįžtam į civilizaciją. Toks jausmas, kad man jos kiek per daug… Viešbutis labai jau vakarietiškas. Visai kitokia atmosfera, nei tuose tradiciniuose, su nuostabiaisiais sodeliais…

Širazas – vienas seniausių miestų, pirmą kartą paminėtas Elamitų lentelėse apie 2000 m. pr. m. e. Laikomas Irano kultūros, poezijos, vyno, gėlių ir sodų miestu.

Persijoje, Zagros kalnuose buvo rastas ąsotis su seniausiu (7000 m.) pasaulio vynu. Širazo miestas jau 9 amžiuje garsėjo kaip gero vyno gamintojas. Aišku, dabar čia jei kas ir gamina vyną, tai tik nelegaliai…
Tiesa, atrodo, kad dabartinė Syrah (Shiraz) vynuogė nėra siejama su Širazo miestu…

Vakarienė ir ilsėtis…
Pažintis su Širazu prasideda kitą rytą.Visų pirma važiuojam į Karim Khan pilį (Arg-e-Karim Khan).
IMG_7935.jpg

Karim Khanas buvo Zandų dinastijos įkūrėjas, jis ir perkėlė Persijos sostinę į Širazą 1762 m. Tas pats Karim Khanas, kurio kaulus kadžarų šachas Golestano rūmuose Teherane buvo pakasęs po savo laiptais, kad kiekvieną dieną būtų po kojomis… Sakoma, kad zandai nužudė kadžarų šacho Agha Mohammad Khan tėvą ir brolį, o jį patį laikė nelaisvėje. Tiesa, Karim Khanas su juo elgėsi gana gerai, net laikė savo patarėju… Tačiau tas nepadėjo, kadžarų šacho kerštas pasiekė Karim Khaną ir po mirties – buvo iškasti palaikai, perdėti po Golestano rūmais…

Dar vienas įdomus dalykas apie Karim Khan – valdydamas Iraną nepriėmė šacho titulo, save vadino Vakil e-Ra’aayaa, t.y. Žmonių Atstovu. Ne vienas pastatas Širaze vadinamas Vakil vardu.
_DSC_0202.jpg

_DSC_0208

_DSC_0201

Aukšti slenksčiai tarp kambarių – apsauga nuo gyvačių
IMG_7911.jpg

Sodas skleidžia nuostabų žydinčių citrinmedžių aromatą, gaila, neišeina perduoti internetu kvapo…

_IMG_7891.jpg

DSC_0192.jpg

Bandom išsiaiškint, kas per rūšis…
DSC_0210.jpg

Labai graži Vakil pirtis
_IMG_7915.jpg

_IMG_7923.jpg

_DSC_0215.jpg

_IMG_7889.jpg

Kitas sustojimas – Nasirolmolk mečetė (Masjed-e Nasir-al-Molk). Pagaliau! Senai svajojau pamatyti šią ypatingą mečetę.
_IMG_7941.jpg

IMG_7949

IMG_7946

Pastatyta 19 a. pab, kadžarų laikais.
Ko gero, daugiausiai turistų vienoj vietoj per visą kelionę… Matyt reiktų čia ateit anksti ryte…
IMG_7972.jpg

 

_DSC_0232.jpg

_DSC_0255.jpg

 

_IMG_8003

_IMG_7987.jpg

_IMG_8004.jpg

Geru laiku atvažiavom 🙂 Toks jausmas, kad visas Širazas paskendęs apelsinų žiedų debesyse…
Kitas sustojimas – Narendžestan, kas išvertus reiškia citrusų sodas. Sodas nuostabus! Kaip ir pilis – veidrodžių karalystė 🙂
_DSC_0308.jpg

_DSC_0268.jpg

_DSC_0302.jpg

_IMG_8033.jpg

_DSC_0280.jpg

Įdomi lubų tapyba antrame aukšte.
_DSC_0282

_IMG_8070.jpg

DSC_0303 (1)

_IMG_8055

_DSC_0293

_IMG_8101

_IMG_8094

IMG_8093.jpg

Pietūs tradiciniame restoranėlyje…
IMG_8120

_IMG_8122.jpg

_IMG_8139.jpg

Po to – dar vienas sodas!

Botanikos sodas (Bagh-e Eram). Kaip kokiam rojuj!..
Nuostabu! Kažkokie labai drąsūs vietiniai čia – kalbina, fotkinasi kartu 🙂
_DSC_0316.jpg
_DSC_0322.jpg

_IMG_8187.jpg

DSC_0325.jpg

_DSC_0327.jpg

_IMG_8201.jpg

_DSC_0347.jpg

Širaze ir turgus vadinasi Vakil 🙂 Pora valandų paskutiniam apsipirkimui.
_IMG_8218.jpg

_IMG_8255 (1).jpg

_IMG_8235.jpg

Kiek man džiaugsmo, kai visai netyčia, šalia prieskonių, aptinku frankincenso! Ir dar už juokingą kainą!
_IMG_8259.jpg

Vakil mečetė šalia turgaus.
_IMG_8262.jpg

_IMG_8292.jpg

_IMG_8276.jpg

_IMG_8283.jpg

Nuostabi ir dienos pabaiga. Du gerai žinomi persų poetai gyveno Širaze – Hafezas ir Saadi. Lankome Hafezo mauzoliejų (Aramgah-e Hafez).

Iraniečiai turi posakį, kad visuose namuose turi būti Koranas ir Hafezo poemų rinkinį.
_DSC_0363.jpg

_DSC_0372.jpg

_DSC_0374.jpg

_IMG_8361.jpg

_DSC_0381.jpg

Faal-e Hafez – ateities pranašystė pagal Hafez! Paukštukas ir man ištraukia atvirutę su Hafez poemos ištrauka 🙂

Ir aišku, labai norisi išsivežti su savim nors šiek tiek miesto kvapo… Nusiperku dėžutę apelsinų žiedų prie mauzoliejaus įėjimo. Kažkaip reiks juos parsivežt namo…
_IMG_8362.jpg

Liko tik viena diena Persijoje – kelionė į Persepolį…

 

Iranas, Kermanas-Mahanas

Posted: June 5, 2016 in Iranas 2016
Tags: , , , ,
0

Važiuojam į Kermano provinciją, vieną seniausių Irane. Provincijos sostinė Kermanas įkurtas 3 a. pradžioje.

Dabar svarbiausias Irano persiškų kilimų gamybos ir eksporto centras. O kartu ir didžiausias opiumo prekybos centras. Čia iš kaimyninių Afganistano, Pakistano, sueina daugiau nei pusė viso pasaulio opiumo… Tai ko gero, nemažai vietinių susiję su tuo…

Kermane mes ilgai neužsibūnam – išgeriam arbatos, užeinam apsipirkt į turgų.
_IMG_7390 (1)

IMG_7776

_IMG_7385

IMG_7387

Tada važiuojam link Mahano, kur laukia nakvynė. Jau įeidami pro vartus suprantam, kad bus neeilinis viešbutis. Atrodo, kad miegosime muziejuj 🙂
IMG_7427

Bagh-e Shahzadeh – Princo sodas ir rūmai, pastatyti 1873 m., Kadžarų laikais.
IMG_7406

IMG_7410

Vakarieniaujam princo rūmų kavinėje. Atrodo, kad be farsi čia neišsiverstum 🙂
IMG_7414

Ryte keliaujam gilyn į dykumą, link Shahdado dykumos (Kalut Shahdad).
DSC_0043

Vėjo skulptūros… Lyg dykumų miestai…
DSC_0086

_DSC_0047

Anksčiau čia buvo jūros dugnas. Smėlį išpustė, kas liko, matom dabar. Uolos keičiasi toliau…
_DSC_0075

Netoliese šioje dykumoje yra karščiausias planetos paviršiaus taškas – virš 70 C
_IMG_7503

Pasivaikštom ir važiuojam toliau…
_DSC_0062

IMG_7511

Karšta nerealiai šian… O atrodo, kad už autobuso lango sniegas 🙂
_IMG_7521

Druskos!..

IMG_7518.jpg

Pravažiuojam tokius įdomius “kupstus”, vadinamus dykumos vazomis. Pasirodo, tai gaz medis, iš sulos daromi gaz saldainiai 🙂
IMG_7535

Medžio lapai lipnūs, aplimpa smėliu, kai medis miršta, užpustomas, taip kyla kalniukas…
IMG_7548.jpg

Pietaujam kaime. Dar vieni nerealūs pietūs šioje kelionėje!
_IMG_7565

Superiniai pietūs! Vieni skaniausių ir jaukiausių 🙂
IMG_7580

_IMG_7587.jpg

O kur dar kvepiančios rožės, figų lapai…
_IMG_7573.jpg

IMG_7574 (1)

Katukų kiek čia, vieni drąsesni, kiti mažiau.
IMG_7583

_IMG_7591.jpg

Arbatėlė
IMG_7597.jpg

_IMG_7599.jpg

Po pietų važiuojam į Mahaną, Shah Nematollah Vali mauzoliejų. Shah Ne’matollah Vali – sufijų dervišas, mistikas, poetas, miręs 1431 m. Čia yra ir piligimystės vieta.
_IMG_7612

_DSC_0125.jpg

_IMG_7634.jpg

_DSC_0111.jpg

_DSC_0109.jpg

_DSC_0116.jpg

_DSC_0115.jpg

Šioje patalpoje Shah Nematollah Vali užsidaręs praleido 40 dienų.
_DSC_0112.jpg

_DSC_0114.jpg

Kieme auga kiparisai, gal net kelių šimtų senumo…
_DSC_0122.jpg

_IMG_7648.jpg

_IMG_7642.jpg

_DSC_0106.jpg

Knygynas! Smalsu, ką skaito vietiniai. Aišku, reikia prisipirkti muzikos cd… Ir net paimu vieną persišką knygą – apie eterinius aliejus, bus pats tas, jei sumąstysiu mokytis toliau farsi 🙂
_DSC_0105.jpg

IMG_7665.jpg

Surįžtam į savo nuostabųjį viešbutį.
_IMG_7762.jpg

_IMG_7766.jpg

Nuostabus vakaras laukiant saulėlydžio šalia viešbučio… Besikeičianti šviesa keičia viską kas minutę.
IMG_7724

IMG_7756.jpg

Kas čia per kvietkai?…

_IMG_7718.jpg

DSC_0143

DSC_0147.jpg

IMG_7759

Vakarienė…

O pusryčiai nerealūs princo namuose!
_IMG_7800.jpg

IMG_7802.jpg

 

_IMG_7807.jpg

_IMG_7796

_IMG_7809.jpg

Traukiam link paskutinio kelionės miesto – Širazo. Nuostabus peizažas pakeliui. Išlipam pasivaikščiot prie druskų ežero…
IMG_7836.jpg

DSC_0185.jpg

_DSC_0165.jpg

_DSC_0170.jpg

IMG_7850

IMG_7839

IMG_7881.jpg

Visa diena autobuse, bet kelias visai neprailgo…

IMG_7875

_IMG_7811.jpg

IMG_7671.jpg

IMG_7453.jpg

IMG_7462

 

 

Iranas, Meimandas

Posted: May 27, 2016 in Iranas 2016
Tags: , ,
0

 

Keliaujam toliau į pietus link Kermano.
Vienas gražiausių trumpųjų (t.y., “higieninių”) dykumos sustojimų 🙂
IMG_7304

IMG_7308.jpg

O jau šitos rožės kvapas koks buvo!..
IMG_7307.jpg

O vienas įdomiausių istorinių sustojimų šioje kelionėje – Meimandas.
IMG_7339.jpg

Anot Lonely planet, čia gyvena apie 130 žmonių. Vienas iš seniausių Irano kaimų. Manoma, kad šiuose namuose buvo ištisai gyvenama apie 3 000 metų. Netoliese yra aptikta 10 000 m. senumo piešinių ant akmens. Archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės čia gyveno jau akmens amžiuje, prieš 12 000 m.

Gana izoliuota vietovė, vietinių kalboje išlikę nemažai žodžių iš Sasanidų laikų senosios kalbos.

Ko gero vienas seniausių kaimų, kokiam esu buvus!
_DSC_0031.jpg

_DSC_0030.jpg

_DSC_0029.jpg

_DSC_0021

_DSC_0023.jpg

 

_IMG_7341

_IMG_7347.jpg

Gyventojai yra pusiau nomadai. Žiemą gyvena čia – olose. Pavasarį su gyvūnais keliauja ten, kur gamta sužaliuoja pirmiausiai – kalnų papėdėse, gyvena šalia ganyklų. Vasarą, karščiausiu metų laiku, traukia su gyvūnais aukštyn į kalnus. Dalis gyventojų lieka kaime ištisus metus.

Kaimas įrašytas į UNESCO sąrašą.

Pirmas namas, į kurį lendam – anksčiau buvo zoroastristų šventykla, dabar muziejus. Apžiūrinėjam senovinius rakandus, bandom suprasti, kaip jie buvo naudojami
_DSC_0004.jpg

Šitas buvo naudojamas jogurto laikymui
_DSC_0007.jpg

Senovinė spyna
DSC_0008.jpg

Šituos galima lengviau perprasti 🙂
DSC_0009.jpg

Skrynios…
_IMG_7344.jpg

_IMG_7343.jpg

Vietinės valdžios kreipiniai į vakariečius:
_IMG_7350.jpg

_IMG_7342

_DSC_0006.jpg

Štai ir naujausias kaimo namas, 180 metų senumo – mečetė.
_DSC_0028

Pirtis taip pat gana įdomi
_DSC_0013

_DSC_0014

_DSC_0019.jpg

Pietausim šiandien pas močiutę, viename iš namų oloje!
_IMG_7364 (1).jpg

 

_DSC_0038

_DSC_0034

Kol ruošia mums pietus, apžiūrinėjam šeimininkės darytus kilimus, kepures, nertas juostas, dovanų maišelius, gydomąsias žoles…
_IMG_7375.jpg

Sriuba iš sūrio ir žolelių, valgom su pritrupinta duona. Antras patiekalas – bulvių ir mėsos troškinys.
_IMG_7377 (1).jpg

Pilnas kaimas smalsių mokinukų – apžiūrinėja mus iš visų pusių 🙂
IMG_7382.jpg

_DSC_0024.jpg

Toks jausmas, kad išvažinėjam labai per greitai… Vienas iš tų kaimų, kur norėtųsi apsistoti bent dienai…

 

Iranas, Yazdas

Posted: May 23, 2016 in Iranas 2016
Tags: , , ,
2

Tęsiam kelionę po Iraną. Visai vakare atsirandam dykumos mieste Yazde.

Viešbutis superinis, ypač sodelis!
_IMG_6915

IMG_6904.jpg

Pėdinam į miesto centrą, į sporto salę 🙂 Zurhane – taip vadinasi populiariausia Irano sporto šaka, tradiciniai kovos menai (imtynės) kombinuoti su muzika, poezija. Aišku, normalūs zurhane klubai neįsileidžia žiūrovių, čia skirtas šou turistams.
_IMG_6934.jpg

Sakyčiau, visai gražus sportas. Nors šiek tiek keistas jausmas spoksot į jaunuolių gimnastikos užsiėmimą 🙂

Įdomus ir pats pastatas, klubas randasi senovinėje miesto vandens saugykloje.

Centrinė miesto aikštė su Amir Chakhmaq kompleksu.
IMG_6966

Vakarienė viešbučio restorane, smagus vakarojimas sodelyje…

Visą vakarą linksminamės bandydami patekti į internetą – viešbučio vadybininkas (kalbantis tokia įdomia anglų kalba) duoda priėjimą prie WiFi, o tas niekaip neveikia, tada prašom kito, vėl tas pats, kai prisijungi, po kokių 10 min vėl užsidaro, ir vėl einam pas vadybininką 🙂
IMG_7005.jpg

Kitą dieną iš pat ryto traukiam apžiūrėti zoroastristų Tylos bokštų.

Zoroastrizmas (kartais vadinamas mazdizmu) yra viena seniausių religijų, atsiradusi 6 a. pr. m. e. dabartinio Irano teritorijoj, buvo pagrindine religija prieš Persiją užkariaujant arabams. Religijos pradininkas – Zaratustra.

Yazdas jau sasanidų laikais buvo zoroastrizmo centras, po arabų invazijos zoroastriečiai suplūdo čia iš visų Irano provincijų. Atokiai įsikūręs dykumos miestas išvengė didesnių karų…

Pagal zoroastrizmą žmonės turi būti laidojami taip, kad neužterštų žemės ir ugnies. Dar iki kokių 1960 metų čia buvo laidojami zoroastristai. Kalno apačioje esantys namai skirti atsisveikinimui su mirusiuoju, čia ir apsistodavo artimieji. Kūnus į kalno viršūnę užnešdavo Tylos bokšto žmogus, kur palikdavo paukščiams… Patekti į kalno viršų galėjo tik bokšto žmogus.
DSC_0872

Karšta diena laukia… Gerai, kad lipam į kalną iš pat ryto…
IMG_7018.jpg

Čia palikdavo kūną, patikrinimui ar tikrai miręs – uždėdavo duonos gabalą ant kūno, jei šuo suvalgydavo duoną, tai reiškė, kad tikrai miręs…
_IMG_7020.jpg

Čia yra kalno višukalnė, kur ir buvo paliekami kūnai… Vėliau likučiai sumetami į gilią duobę viduryje…

Ko gero, stovime ant didelio kapo. Po kojom, kalno viduje palaidoti tūkstančiai zoroastriečių…
_DSC_0873.jpg

Paskutinis bokštų žmogus trinasi aplink autobusus su asiliuku, už fotografijas gauna pinigų, reikia gi kažkaip užsidirbt…
IMG_7025

Neįprastas vaizdelis pravažiuojant pro miesto parką – palapinės. Kas ten jose? Pabėgėliai ar vietiniai tusinasi?..
_IMG_7026

Kitos šiandienos sustojimas – amžinoji zoroastriečių ugnis.
_DSC_0878

Zoroastrizmo simbolis Fravahar ant pastato – galva simbolizuoja patirtį ir išmintį; dešinė ranka rodanti į priekį simbolizuoja dievo garbinimą, žiedas kairėje rankoje simbolizuoja vienybę, didįsis žiedas simbolizuoja amžinybę ir veiksmų apmąstymą. Trys plunksnų sluoksniai ant sparnų simbolizuoja švarias mintis, žodžius ir veiksmus, o uodega simbolizuoja mintis, žodžius, veiksmus, kurių reikia atsisakyti. Mąstant, kalbant ir veikiant reikia matyti, ir praeitį, ir ateitį…
_DSC_0881.jpg

Sakoma, kad ši ugnis dega nuo 470 metų…
IMG_7040

Dawlat Abad sodas
_DSC_0883.jpg
_DSC_0903

_DSC_0899.jpg

Sodo rūmų persiškas oro kondicionierius – vėjo gaudyklė, su 33 m. aukščiu yra didžiausias Irane.
DSC_0889

Atrodo, šaldymas tikrai veikia, atsistojus tam tikrose vietose jauti pučiantį vėjelį…
_DSC_0892.jpg

_DSC_0891.jpg

_DSC_0894.jpg

_IMG_7052.jpg

Gerai, kad čia sodelyje turime ramaus laiko pasibūti…
O jau citrinmedžio žiedų ir lapų kvapas…
DSC_0908.jpg

Kitas sustojimas – miesto turgus, pilnas metalo meistrų. Gražu žiūrėti į dirbančius žmones…
_IMG_7071.jpg

_IMG_3573.jpg

IMG_7082.jpg

Po pietų tradiciniam restorane Khan Bath (kur anksčiau buvo pirtys) traukiam link Aleksandro kalėjimo…

Dar viena graži parduotuvėlė turistams
_IMG_7094

_DSC_0914.jpg

Einam į pastatą vadinamą Aleksandro kalėjimu…
_DSC_0917

Aišku, nekalėjo čia Aleksandras, ir greičiausiai nepastatė to kalėjimo, kaip gali pasirodyt iš pavadinimo.
_IMG_7108

Siena su Irano muzikantų nuotraukom
_IMG_7105

Senoviniu smėlio senamiesčiu pėdinam link didžiosios mečetės. Vienas seniausių miestų žemėje su 3000 metų istorija. 1272 metais ir Marco Polo buvo čia užsukęs.
_DSC_0918.jpg

IMG_7124.jpg

_IMG_7132.jpg

Didžioji mečetė. Įspūdinga!!
_IMG_7139.jpg

_IMG_7222

_IMG_7223

IMG_7225.jpg

IMG_7170.jpg

IMG_7143.jpg

DSC_0926.jpg

DSC_0931.jpg

_DSC_0946.jpg

_DSC_0967.jpg

IMG_7182.jpg

Laisvas laikas viešbuty.
O rožės rožės rožės!
_DSC_0983.jpg

DSC_0995

DSC_0976 (1).jpg

Vakare pėdinam į senamiestį vėl. Suvenyrų parduotuvėlės. Negi praeisiu ramiai pro buteliukus…
IMG_7249.jpg

_IMG_7134

Užkliūnam kuriam laikui antikvariato parduotuvėlėse…
IMG_7250.jpg

_IMG_7252.jpg

IMG_7255.jpg

IMG_7266.jpg

Vakarienė senoviniam restorane… Štai taip atrodo meniu, sakyčiau daugiau pasirinkimo, nei paprastai, sakyčiau visai international virtuvė 🙂
_IMG_7271

Šioje foto reikia surasti katuką 😉
IMG_7275.jpg

Keliaujam atgal į viešbutį.
IMG_7283.jpg
IMG_7286

Smagiai vakarojam viešbučio sodely…
IMG_7299.jpg

O ryte iškeliaujam toliau…

 

 

Iranas, Karanaq

Posted: May 17, 2016 in Iranas 2016
Tags: , ,
2

Iš Garmeh oazės važiuojam į dykumos miestą Yazdą. Pakeliui užsukam į dar vieną dykumos miestuką – Karanaq.

Pravažiuojant dykumą…
_IMG_6835

Karanaq. Atrodo, išlipam visai moderniam miestuke…
_DSC_0776.jpg

Pradžioj užeinam apžiūrėti restauruotą karavansarajų. Ko gero, per daug gerai atnaujintas… Ir vis dar vyksta darbai.
_DSC_0780.jpg

_DSC_0787.jpg

Štai ir miestas-vaiduoklis…

Vietovėje žmonės gyvena jau apie 4000 metų, manoma, kad senamiesčio namai – 1000 metų senumo. Kažkada buvęs klestinti miestas, buvo apleistas, kai baigėsi vanduo.

Valdžia pastatė Naujajį kaimą už 2 km nuo senojo, ten ir persikėlė beveik visi gyventojai.
_IMG_6859

_DSC_0794

Per kviečių laukus pėdinam link senojo tilto ir akveduko
_DSC_0793.jpg

_DSC_0798.jpg

Stiklinis statinys apačioj… Įrenginys koks ar menas?..
DSC_0804.jpg

MečetėIMG_6861.jpg

DSC_0812.jpg

Pagaliau lendam į apleistąjį miestą. Gidė perspėjo būti labai atsargiems, nelipti į viršutinius aukštus…
_DSC_0817.jpg

_DSC_0823

_DSC_0821.jpg

DSC_0825.jpg

_DSC_0827.jpg

_DSC_0833

_DSC_0840

_IMG_7775.jpg

_DSC_0842.jpg

_DSC_0844.jpg

_DSC_0845.jpg

_DSC_0846.jpg

_DSC_0847.jpg

_DSC_0850.jpg

_IMG_6881.jpg

Net medžiai apdžiuvę šitam mieste…
_DSC_0851.jpg

17 a. minaretas, drebantis kartais. Neaišku, ar taip specialiai pastatytas buvo, ar  klaida buvo statant.
_DSC_0843.jpg

_IMG_6878.jpg

_DSC_0854.jpg

Prisistato seniokas su asiliuku… Mes jį puolam paveiksluot, o jis aišku, už tai nori pinigų 🙂 Bet vistiek smagu, kad tokių gyventojų vis dar yra čia…
_DSC_0865.jpg

 

Netoliese yra aptikta geležies, urano, granito ir kitų naudingų iškasenų, tai neaišku, kiek čia dar bus galima apžiūrėt apleistąjį miestą…

 

Iranas, Garmeh

Posted: May 13, 2016 in Iranas 2016
Tags: , ,
0

Dideli miestai – įspūdingi pastatai, gražios aikštės, normali infrastruktūra, bet kažkodėl žymiai geriau jaučiuos kaimuose 🙂
Džiaugiuosi išvažinėjat iš didmiesčio, ir net 420 km kelionė autobusu labai neprailgsta…  Dykumos oazėj atsirandam jau visai pavakariais.

Pirmas dalykas išlipus iš autobuso – tvarto kvapas! Tikras kaimas! Mus pasitinka kaimo gyventojai 🙂
_DSC_0700

Apsistojam dykumos karavansarajuj, taip anksčiau vadino keliautojų (karavanų) nakvynės namus. Ateshooni karavansarajaus savinininkas muzikantas Maziar Ale Davoud, restauravo 400 metų senumo namą.
IMG_6828

Svečių namuose daug komforto nėra – bendri tualetai, dušas, hostelio tipo kambariai, bet viską atperka ypatinga atmosfera. Toks jausmas, kad nusikeliam šimtus metų atgal, ir lyg būtume svečiuose, o ne viešbuty…
_IMG_6635

_IMG_6639.jpg

IMG_6644.jpg

Einam pasivaikščiot po apylinkes.
_DSC_0705.jpg

_DSC_0703

_DSC_0708.jpg

_DSC_0710.jpg

Daugybė keliautojų čia lankėsi, nes vietovė ant Šilko kelio “magistralės” nuo senų senovės. Garmeh apylinkėse žmonės gyvena jau 4000 tūkstančius metų. Pats kaimas tikriausiai 1500 metų senumo.

Anot Lonely planet, gyventojų čia: 260 plius 20 ožkų ir 2 kupranugariai 🙂
IMG_6652.jpg

_DSC_0707.jpg

Namine gyvūnija, mažiukui kupranugariui – tik 40 dienų 🙂
_IMG_6633

Ciucikai susiradę nuošalų kampą, snaudžia…
_IMG_6654.jpg

Apleisti griūvantys namai…
_DSC_0714.jpg

_IMG_6656.jpg

_DSC_0715

Oazėje kažkuo labai kvepia… Bandom suprasti, kas…
_DSC_0720.jpg

Kokia įdomi oazės augmenija!… Kas tie juodi krūmuose?..
_DSC_0736

DSC_0726.jpg

_DSC_0738.jpg

DSC_0717

_DSC_0729.jpg

DSC_0730.jpg

Oazė išvagota reguliuojamais vandens kanalais, vanduo ateina iš šaltinio.
_DSC_0741

_DSC_0740.jpg

_IMG_6680

_DSC_0748.jpg

_IMG_6684.jpg

Ramus vakaras oazėje…
IMG_6683.jpg

O nuo karavansaraujaus stogo viskas dar geriau matosi…
_DSC_0775.jpg
IMG_6695

_DSC_0773.jpg

_DSC_0774.jpg

Palydim saule, kvietimas maldai…

Vakarienei einam į kaimo restoranėlį. Turim vedlį – ciucikas vis atsisuka pažiūrėt, ar nepasimetėm 😉
IMG_6708

Lauko kavinukė, matom kaip gaminamas maistas, čia šeimininkauja Maziaro brolis. Žr. nuotraukoj dešinėj viršuj, su mėlyna aureole 🙂
IMG_6741

Arbata verda…
_IMG_6718

Katukų kiek čia! Vienas labai jau draugiškas, drąsiai lipa ant pagalvių ir ant kelių…
IMG_6739

Po skanios vakarienės desertas – šiša…
IMG_6750

Dar reikia apžiūrėti šalia įsikūrusią parduotuvėlę. Ir net nusiperku kavinės šeimininkės rankų darbo skarą.

Vakaras kuo tolyn, tuo geriau! Restorano šeimininkas groja dafa! Norisi stabdyti laiką…

IMG_6756

Atgal į realybę sugrąžina kažkieno uždėta letena… Ogi prisistato tas pats ciucikas (paaiškėja, vardu Maxi)… atrodo, laikas eit namo…
IMG_6760.jpg

Katukas nepatenkintas…

IMG_6764

O viešbutuke dar vienas koncertas – groja Maziaras su draugais!

Nerealus vakaras!…
IMG_6819 (1).jpg

Rytas. Nepaisant to, kad kambary buvom šešiese, ir net ne lovose, miegojosi puikiai!..
IMG_6648.jpg

Jei būtume čia ilgiau, galima būtų važiuoti į dykumos kopas, kalnų kaimus, prie druskos ežero ar karštųjų versmių (hot springs).
_IMG_6650.jpg

_IMG_6826

Kaip Lonely planet rašo, Garmeh yra iš tų vietų, kur atvažiuoji vienai nakčiai, o lieki keturioms dienoms… Jei būčiau keliavus savarankiškai, o ne su organizuota grupe, tai būčiau taip ir padarius 🙂 Tikrai norėsiu čia sugrįžti…

 

Iranas, Isfahanas

Posted: May 10, 2016 in Iranas 2016
Tags: , , ,
0

Tęsiam kelionę po poetiško grožio šalį – Iraną.
Penktadienis. Isfahane, centrinėje aikštėje Nakše Džahan (Naqsh-e Jahan), atsirandame pačiu laiku – per garsiakalbius eina Penktadienio pamokslas, aikštė pilna iraniečių, besimėgaujančių vienintele savaitės išeigine.

Galiu drąsiai teigti – viena gražiausių mano kada nors matytų miesto aikščių!
_DSC_0396 (1)

_DSC_0393

DSC_0392

Viduramžiais Isfahanas buvo vienas didžiausių pasaulio miestų. Labiausiai klestėjo 11-18 amžiais, pirmą kartą tapo Persijos sostine Seldžiukų laikais, 11 amžiuje.

Nakše Džahan arba Imamo aikštė pastatyta šacho Abaso Didžiojo laikais, 17 a. pradžioje, ne daug pasikeitė nuo tų laikų.

Aplink aikštę esančiuose pastatuose viskas, ko reikia miestui – šacho rūmai, mečetės, miesto turgus, kavinės. Pietaujm tradiciniame restoranėlyje aikštės turguje.
_IMG_6065

Po to apžiūrinėjam šacho rezidenciją – Ali Kapou rūmus. 6 aukštų, kaip ir aikštė, pastatyti šacho Abaso didžiojo laikais.
_DSC_0457

_IMG_6074

_IMG_6066

_DSC_0427 (1)

Aikštė nuo terasos
_DSC_0422

Muzikos kambarys, bandau įsivaizduoti, kaip atrodė ir kokia akustika galėjo būti tada kai kiekvienoje angoje buvo atitinkamo dydžio stikliniai indai.
_DSC_0432.jpg

_DSC_0431

Dar vienas nuostabus šacho Abaso laikų statinys – Šeikh Lotf-ol-Lah mečetė, skirta šacho haremo moterims.
_DSC_0436

_DSC_0437.jpg

_IMG_6079

_DSC_0455

_DSC_0452

_DSC_0445

_IMG_6084

Kita mečetė aikštėje, su dviem minaretais – Imamo mečetė
DSC_0460

IMG_6102

Grožimės aikšte nuo dar vienos terasos
_DSC_0464.jpg

IMG_6100.jpg

Gaunam laisvo laiko aikštės turguje.
DSC_0400
Vėl kilimai…
_IMG_6106

_DSC_0469
Vietinių rankdarbių krautuvėlės

IMG_6120

Dar viena persiškų saldainių rūšis – gazas
IMG_6147.jpg

Vienoj kavinukėj geriame kavą ir persišką limonadą šerbetą.
IMG_6150 (1).jpg

Vėliau traukiam į kitą kavinukę, anksčiau čia mėgdavo rinktis sufijai… Prie įėjimo galima išsirinkti vertingiausią arbatą 😉
_IMG_6167

Čia su arbata ragaujam dar vienus saldumynus – su medumi, kažkiek panašus į lietuvišką “skruzdėlyną”.
IMG_6174.jpg

IMG_6181

DSC_0474.jpg

Jau sutemus atvykstam į tradicinį viešbutuką Atigh. Viešbutis įsikūręs restauruotame 200 metų senumo name. Sodeliai nerealūs!
_IMG_6212 (1)

IMG_6215 (1).jpg

IMG_6206.jpg

O jau rožių kvapas!..
IMG_6235
Kitą dieną pradedam Didžiojoje mečetėje (Jame)
IMG_6299.jpg

IMG_6267.jpg

_DSC_0488.jpg

IMG_6527.jpg

_DSC_0481.jpg

_DSC_0495

_DSC_0498 (1).jpg

DSC_0492.jpg

_DSC_0521.jpg

_IMG_6309

_DSC_0513.jpg

Kitas šios dienos sustojimas – armėnų kvartalas. Šacho Abaso Didžiojo laikais Isfahanas buvo kosmopolitiškas miestas, čia gyveno įvairiausios tautos. Šachas vertino armėnų amatininkus ir prekybininkus, perkėlė visa armėnų Jolfos kaimą į Isfahaną, pažadėjo, kad bus užtikrintos religinės teisės. Ir net dabar, kai visoje šalyje uždrausta vartoti alkoholį, armėnai gali pasidaryti vyno ir jį legaliai vartoti, tik negali pardavinėti kitiems…

Apžiūrinėjam Vank katedrą. Pastatyta 17 a. Freskos labai įdomios, būtų galima čia praleisti žymiai daugiau laiko, nei turim…
_DSC_0534.jpg

_DSC_0537.jpg

_DSC_0539.jpg

_DSC_0543.jpg

Įdomus ir šalia esantis muziejus. Detali informacija apie 1915 m. armėnų genocidą Turkijoje. Anot ekspozicijos, nukentėjo 1,5 mln. armėnų. Viskas buvo suplanuota ir daroma oficialiai, surinkti vyriausybės raštai – nurodymai…
DSC_0560.jpg

Vėliavos šalių, pasmerkusių genocidą, tame tarpe ir Lietuvos trispalvė.

Įdomi senovinių iliuminuotų knygų kolekcija
IMG_6356

Paminklas Khachatur Kesaratsi, kuris įkūrė čia pirmąją knygų spaustuvę 1636 m. kur buvo spausdinamos knygos armėnų kalba. Įdomu, kad pirma spausdinta knyga persų kalba pasirodė tik po 192 metų…

Po to užsukam į jaukią armėnų kavinukę. Baziliko sėklų šerbetas
DSC_0584.jpg

Pietauti grįžtam į viešbutį. O viešbutis nepaliauja stebinti 🙂 Šį kartą, vos įėjus pro duris pastebiu didelį plakatą anglų kalba. Gana sunku suprasti, ką nori pasakyt… Atrodo, gaunu gerą doze vietinės propagandos…

_IMG_6532.jpg

_IMG_6397.jpg

DSC_0475.jpg

Gavom bufeto tipo pietus ir viskas labai labai skanu! Ko gero skaniausias maistas per visa kelionę.

Po pietų važiuojam į Čehel Sotun rūmus. Rūmų pavadinimas reiškia – 40 kolonų. Rūmai turi 20 kolonų, dar 20 yra matoma vandenyje priešais rūmus… Tik mums nepasisekė pamatyti visų kolonų, nes kaip tik šiandien sumąstė išvalyti baseiną…
_IMG_6453

_DSC_0630

_IMG_6449.jpg

_DSC_0597.jpg

_DSC_0603.jpg

Čia taip pat yra viena neseniai atidaryta salė, žiūrint į sienų tapybą, suvoki, kodėl 😉
_DSC_0607.jpg

Vis dar dirba restauratoriai…
_DSC_0614

Rūmų sodelis

_IMG_6455

Vakarienei važiuojame į Abbasi viešbutį, pastatytą prieš 300 metų. Gražus sodas, interjeras, o maistas gana vidutinis. Geriausia iš viso to buvo arbata po vakarienės sodelyje 🙂
_DSC_0647.jpg

_IMG_6478.jpg

_IMG_6474.jpg

_DSC_0666

Diena dar nesibaigia. Traukiam prie Isfahano tiltų. Čia mėgsta rinktis vietiniai, kartais būna gatvės koncertai.

IMG_6505 (1).jpg

IMG_6507.jpg

Mums irgi pasisekė!.. Gaunam gatvės muzikos 🙂 Tiesa, Irane viešai negalima šokti, dainuoti. Priežastis – šalyje vis dar tęsiasi revoliucija, kiekviena diena yra ašura (gedulas)…
_DSC_0676.jpg

_DSC_0680.jpg

_DSC_0683.jpg

_DSC_0690.jpg

_DSC_0693.jpg

IMG_6515.jpg

_DSC_0697.jpg

Dar labiau pasiseka – pravažiuojam vieną iš gedėjimo ceremonijų. Kaip ir kiti praeiviai, gauname nemokamos arbatos, pasiklausom gedėjimo muzikos.

Rudenį būna ašura dešimties dienų, imamo Huseino minėjimas su procesijomis, apimantis visa šalį.

Kitą rytą, prieš išvažiuojant paskaitinėju vietinius laikraščius, apžiūriu viešbučio senienas…

Iškeliaujam toliau…

Iranas, Abyaneh

Posted: May 4, 2016 in Iranas 2016
Tags: ,
0

Po kvepiančios dienos Kašane, nakvynei važiuojam į Abyaneh kaimą, vieną seniausią Irane. Dėl namų spalvos, kartais vadinamas Raudonuoju kaimu.
_IMG_5912

Vos išlipus iš autobuso, pajauti, kad čia moterys apsirengę kiek kitokius drabužius, nei ten kur anksčiau buvom… Greičiausiai tik dėl turistų, bet gal ir ne…
DSC_0244

Anot turistinės brošiūros, kaimas yra 2500 metų senumo, gyventojai čia kalba dar senovine persų kalba, išlaikę senovinius kostiumus, tradicijas. Kaime išlikę statinių iš Sasanidų laikų (3-7 a.).

Vietinės duonos kepykla. Dar karštą ragaujam, nereali!
IMG_5913

Apžiūrinėjam vakarėjantį kaimą. Daug namų apleista, ne daug gyventojų čia tikriausiai gyvena… Lonely planet prie Population vienoj skaičiaus – “a few old ladies” (kelios senos moterys) 🙂
_DSC_0248.jpg

Vienoj krautuvėj už 5 litus duoda pasimatuoti vietinių drabužius 🙂
_DSC_0258.jpg

_DSC_0260

_DSC_0255

Visur prisikabinę apsaugas nuo rūgščios akies…
_DSC_0284_IMG_5932.jpg

Zeyaratgah šventykla ir Imamzadeh Eisai ir Yahya (mauzoliejai dedikuoti septintojo imamo sūnums)

_DSC_0265

_DSC_0273.jpg

 

_DSC_0282

_DSC_0283

_DSC_0285.jpg

Vakarienė viešbučio restoranėlyje, smagus panaktinėjimas terasoje…

Prabundu dar tekant saulei, iššoku į balkoną apsidairyt, kur mes čia gyvenam 🙂
DSC_0287.jpg

_DSC_0289.jpg

_DSC_0295.jpg

Šviesa greit kinta, po valandėlės:
_DSC_0296

Gyvenam tradiciniam viešbutuke kaimo pakrašty.
IMG_5963.jpg

_DSC_0303.jpg
Beveik muziejus, hole yra įvairių rakandų. Spėliojam, kokia daiktų paskirtis. Pasirodo, šitas yra sviesto gamybai! Lietuviai tą darė panašiu principu, bet sumąstė visai kitokį įrenginį…
_IMG_5965.jpg

Nuostabus rytinis pasivaikščiojimas po kaimą!
_DSC_0355

_DSC_0344

_DSC_0308

_DSC_0310

_DSC_0311

_DSC_0312

IMG_6027

_IMG_6022.jpg

_DSC_0317

Oho, mums pasisekė nerealiai! Patenkame į Didžiosios mečetės vidų!
1000 metų senumo šventykla!
_DSC_0341.jpg

_DSC_0327

_DSC_0322

_DSC_0323

IMG_6021

_DSC_0333

_DSC_0329

_DSC_0334

Apleistos senovinės pirtys
_DSC_0351.jpg

_DSC_0360

_IMG_6030.jpg

_DSC_0358

Atrodo, toks nedidelis kaimas, bet vistiek įmanoma pasiklysti 😉
_DSC_0364

Sutinkam ir vietinių gyventojų. Parodo, kurlink mums eit… Viešbučiai visam kaime tik du 🙂

Kalnų augmenija
DSC_0371

Pusryčiai terasoje! Su tokiu vaizdu būtų galima pusryčiauti lėtai lėtai…

_DSC_0377

Tačiau reikia judėt į priekį…

Iranas, Kašanas

Posted: May 1, 2016 in Iranas 2016
Tags: , , , ,
0

Šiandien važiuojam į rožių kraštą – Kašaną!

Pirmas sustojimas – Niasar kaimas, viena iš Irano vietovių, garsėjančių rožių auginimu.

Persija laikoma damaskinių rožių (čia vadinamos Mohammadi) gimtine. Jau bibliniais laikais buvo naudojamas rožių vanduo. Sakoma, kad 11 amžiuj persų mokslininkas Avicena sukūrė rožių vandens distiliavimą iš rožių žiedlapių.

Rožes iraniečiai naudoja daug kur, ypač maisto gamyboje – saldainiai, pyragai, džemas, arbata, įvairiuose gėrimuose ar tiesiog geria kaip sultis 🙂

Negaliu ramiai praeiti pro alembikus 🙂
_DSC_0161

Visų pirma einame į mitraistų šventyklą – požeminį urvą.

Mitraizmas yra 1-4 amžiuje praktikuota religija, labiausiai paplitusi tarp romėnų karių. Garbino senovės persų dievą Mitrą, vienas iš svarbiausių ritualų – jaučio aukojimas.

Urvas gana siauras ir žemas, kai kur galima judėti tik labai susilenkus. Nesu urvų mėgėja, man užtenka nusileisti į prieangį…

Leidžiamės nuo kalno žemyn…
_IMG_5796

_IMG_5793.jpg

Parduotuvėlės pakeliui, vilioja praeivius spalvom, kvapais…
DSC_0177

Atrodo skaniai… Kabantys lavashak (vaisių oda) saldainiai
_DSC_0178.jpg

Pyragas iš sezamo sėklų, kokosų, puoštas rožėm, riešutais:
_IMG_5812

Marinuoti vaisiai. Gana rūgštūs…
_IMG_5811

Akys raibsta nuo įvairovės ir nematytų skanėstų

Po Tehrano ir Kumo čia kvapų rojus, traukiu į save visą aplinką – rožės, kardamonai, šafranas, mėtos, vaisiai, rūgštis…

Prie kriokliuko būriuojasi vietiniai turistai. Prisėdam trumpam, ragaujam sezaminį pyragą.
_IMG_5806

Niasar kaimo gatvelė
IMG_5819
Sėdam į autobusiuką, toliau važiuojam link Kašano miesto.

Bouredžeri pirklio namai, pastatyti 19 a. vidury turtingo pirklio nuotakai.
_IMG_5847

_IMG_5839

_IMG_5843

_DSC_0200

_DSC_0215

IMG_5844

Aišku, sode reikia apuostyti visas rožes 🙂
_DSC_0211

DSC_0196

Išeidami dar apžiūrim išorines duris. Vienas belstukas vyrams, kitas – moterims. Pagal gars ą gali atskirti, kas už durų.

Einam pirkti rožių vandens į vieną parduotuvėlę, lėtai viską apžiūrinėjam, uostom. O kvapai, kvapai – rožės, šaftanas, kardamonas, citrinžolės, mėtos ir dar visoks miksas nuo kvepalų, įvairiausių žolelių.
IMG_5862

_IMG_5870

IMG_5864

IMG_5858

Aiškina, kaip distiliavimo metu surenkamas rožių aliejus
IMG_5855

 

Vienu metu žiūrim, dingsta pardavėjas 🙂 Pasirodo, po kojom liftas į sandelį…
IMG_5866

Užsiperkam čia Ghamsar kaime distiliuoto rožių vandens ir kitų gėrybių. Sakoma, kad Ghamsar rožių vanduo naudojamas ir svarbiausios musulmonų šventovės Kaaba plovimui Mekoje…
IMG_5874 (1)

Pietūs tradiciniame Abbasi restorane. Valgymas “lovose”. Kelionės pradžioj buvo neįprasta, kad lipi “ant stalo” su kojom, o paskui pripratom, normalių kėdžių-stalo jau net nesinorėjo…
IMG_5876

Šiandien ragaujame tradicinį persų patiekalą – dizą. Atneša tokių keistų prietaisų. Tuoj paaiškėja visas procesas – visų pirma reikia atsargiai susipilti skystymą į bliudelį, prisitrupinti duonos. Suvalgius tokią “sriubą”, į bliūdelį keliauja likęs ąsotėlio turinys – avienos troškinys su avinžirniais, bulvėm, daržovėm. Reikia viską sutrinti su tuo geležiniu įrankiu. Na ir tada jau – valgyti “antrą patiekalą”…

Po skanių pietų važiuojam į Kašano priemiestį Fin.

Fin sodas, seniausias Irano sodas. Pirmą kartą paminėtas buvo 16 amžiuje. Dabar kartu su kitais Irano sodais yra saugomas UNESCO.
_DSC_0226

_DSC_0230

_DSC_0229

_DSC_0232.jpg

_DSC_0228 (1)

Kadžarų šachas ir jo moterys…

Labai jauki arbatėlė sodo kavinukėj…

_DSC_0240.jpg

Arbata

_DSC_0242

Einant link autobusiuko, vėl rožės, alembikai… Vienas tikriausiai kažką distiliuoja, nes matosi ugnis…
IMG_5896

Ta proga trumpas video iš interneto apie rožių distiliavimą Irane, anksčiau ir dabar:

Iranas viena iš tų nuostabių šalių, kur norisi sugrįžti dar net neišvažiavus… Pradedu planuoti naujas keliones dar būdama ten… Labai norėčiau apsilankyti Kašano krašte antroj gegužės pusėj, kai čia būna rožių festivalis…

Older Entries