Šį šeštadienį oras nežada nieko gero. Norėtųsi kur nors prie jūros, bet išgąsdina vėjo pronozės: apie 49-54 km/h! Nusprendžiu pratęsti maisto temą (bulvės, sviestas) ir aplankyti netoli Cork, Midleton kaime esantį Jameson viskio muziejų Jameson Experience.
Autobusų stoties bilietų mašina pasiūlo bilietą į Midleton su grįžimu, maršruto numeris ant bilieto – 40. Juokingiausia, kad panagrinėjus šito maršruto tvarkaraštį paaiškėja, kad neišeina nuvažiuoti iš Cork į Midleton ir atgal, nes važiuojant kryptimi Cork-Waterford, autobusas gali tik paimti keleivius iš Midleton (bet ne išleisti), o kryptyje Waterford-Cork gali tik išleisti, o ne paimti… Nėr ką daryt, nes už bilietą jau sumokėta, tai lipu ir autobusą, klausiu vairuotojo. Sako, šiaip negalima, bet išleisiu Midleton’e 🙂 Įdomios tos taisyklės, kurių prasmės aš kol kas nesuprantu. Kaip ir daugybės kitų dalykų, nors gal tai ir normalus jausmas atvažiavus į naują šalį…
Važiuodama autobusu mąstau kaip reiks grįžt atgal, rezgu visokius planus, kaip važiuosiu link jūros (nuo Midleton iki Youghal tik pusvalandis kelio, o iš ten jau normaliai gali grįžt su 40u į Cork). Tačiau vietinis radijas autobuse primygtinai siūlo nevažiuoti prie jūros. Pasirodo, šiandien viena iš didesnių audrų (oranžinis vėjo ir potvynių aliarmas).
Išlipus Midletone, lengvai randu Jameson muziejų. Pirma ekskursija (žiemos metas) tik 11:30, tai yra laiko pasišlaistyt po miestelį.
Viena pagrindinė gatvė, pavadinimu Main street, nepasiklysi niekaip 🙂
Šiandien ūkininkų turgaus diena, tačiau visai nedidelis turgelis, gal dėl oro.
Bandau atspėti, ką nori pasakyti skulptūra “Gyrators” miesto centre… Menininkas Cronin Don nenori aiškinti savo skulptūrų prasmės. Anot jo, skulptūros panašiai, kaip poezija. Reikia žiūrėti, jausti ir leisti išprovokuoti emocijas… Įdomu, kad menininkas kuria abstrakčias skulptūras intuityviai, nedarydamas eskizų popieriuje.
Kita skulptūra aikštėje – atminimo monumentas kovotojams už Airijos nepriklausomybę.
Aikštės pavadinimas: “Goose’s Acre” (liet. žąsų valdos). Vietiniai čia kažkada ganydavo savo žąsis. Dar sakoma, kad prieš 90 metų, vienas žmogus besirūpinantis veja, uždėjo tokį užrašą: “Any goats found trespassing on this property will be prosecuted” (liet: kiekvienas ožys, kertanti šią teritoriją, bus baudžiamas) 🙂
Dar užkliūna akis ant vienos parduotuvės languose prikabinėtos informacijos apie ciucikus. Atrodo, kad Airijoj žmonės myli šunis, rūpinasi beglobiais. Apie Fionn istoriją jau skaičiau vos tik atvažiavus viename iš Cork laikraščių, straipsnis buvo pirmuose puslapiuose.
Grįžtu į Jameson viskio daryklą.
Muziejaus bare sulaukiu ekskursijos.
Ekskursijos pradžioje suleidžia visus į salę pažiūrėti filmuko, gidas trumpai prisistato ir tame tarpe parodo, kur yra avariniai išėjimai, ką daryt, jei reiks jais pasinaudoti…
Jameson muziejus senoje darykloje, veikusioje nuo 1780 iki 1971 m. Dabar airiškas viskis gaminamas šalia pastatytoje šiuolaikinėje darykloje. Jameson šeimos moto Sine metu (liet: be baimės), dedamas ant kiekvieno viskio butelio.
Ekskursijos metu smulkiai pasakoja ir rodo visą viskio darymo procesą. Nuo miežių pirkimo iš ūkininkų iki išpilstymo į butelius. Kuo skiriasi nuo škotiško viskio, kaip vyksta kieviena iš stadijų, kodėl Jameson viskis turi būtent tokias savybes ir t.t. Puslapyje yra gera schema apie Jameson viskio gamybą.
Platforminiai batai, naudoti malting stadijoje:
Fermentacija:
Man įdomiausia distiliacijos stadija. Įspūdingo dydžio alembikai. Jameson viskį distiliuoja tris kartus. Paskutinės distiliacijos rezultatas – 84 laipsnių spiritas, pilamas į statines.
Gera įliustracija, kas vyksta su viskiu laikant statinėse. Pirmoje statinėje yra baltos spalvos viskis, iškart po distiliacijos. Antroje – po 3 metų, jau šiek tiek pakeitęs spalvą ir nugaravęs. Paskutinis dešinėje yra 18 metų viskis.
Ekskursijos pabaigoje trumpa degustacija.
Po to autobusų stotelėje sulaukiu Cork krypties autobuso 261 (40-ojo bilietas tinka be problemų), ir neužilgo esu namie…
Kelionių užrašai 