Posts Tagged ‘Kvapai’

Omano kelionė artėja į pabaigą. Šiandien sugebu prabusti prieš pakylant saulei. Laukiu viešbučio terasoje dienos…
DSC_0782_.jpg

DSC_0803_.jpg

Po pusryčių laukiam gido, apžiūrinėjam frankinsenco medžius, pasirodo, jie auga po viešbučio langais. Jų čia net du – vienas suaugęs, kitas dar visai jaunas.
IMG_4145_.jpg

IMG_4353_.jpg

Vakar dar priklausinėjau gido apie hyraksus, peliukus, kurie gamina hyraceumą. Hyraksai – gyvūnėliai išraiškingais veidukais, kartais vadinami kalnų kiškiais. Vieni seniausių žemės gyventojų, manoma, kad prieš 40 mln. jau čia jie gyveno. Iš jų išskyrų, vadinamų hyraceumu (išmatų, šlapimo sankaupos) gaminamas absoliutas, naudojamas perfumerijoje vietoj natūralaus muskuso, dar vadinamas Afrikos akmeniu.
Nuotrauka iš interneto:
hyrax.jpg

Gidas sako, yra matęs čia Dofare, būna kartais kalnuose. Gyvena olose, išlenda pagraužti medžių. Šiandien iš pat ryto važiuojam pro tas olas, stabtelim kelis kartus. Na bet nepavyksta nė vieno pamatyt mums… Jei žinočiau, kaip atrodo hyraceumas, tai bent jo prisirinkčiau… 😉

Gidas žino vieną, kažkur 200 km nuo čia į rytus, rezervate šalia pranašo Hudo kapo, kur visada yra hyraksų… Galbūt kitai kelionei. Tiesa, apie hyraksus sužinojau dar iš Trygvės (Enfleurage), ji sakė, kad čia jų yra, bet Omane negaminamas hyraceumo absoliutas.
DSC_0805_.jpg

DSC_0807_.jpg

DSC_0809_.jpg

DSC_0812_.jpg

Šiandien važiuojam į šiaurę nuo Salalos, link dykumos. Pirmas sustojimas šiandien – Ubaras!

Ruošdamasi kelionei griebiau skaityti viską, kas susiję su Omanu. Į rankas papuolė ir “The Road to Ubar”. Knyga apie smėlynų Atlantidos paieškas. Korane aprašoma istorija apie turtingus Ado žmones gyvenusius Ubare, ir jų tragišką lemtį. Nepaklausė pranašo Hudo, už puikybę buvo nubausti, prasmego smėlynuose. Nicholas Clapp detaliai aprašinėja Ubaro (Iramo) paieškas Omane pietuose. Viskas prasidėjo nuo satelitinių nuotraukų nagrinėjimo. Galiausiai 1992 m. archeologų ekspedicija Šisre atkasė tūkstančių metų senumo miesto likučius. Įdomus faktas, anot knygos, dr. Juris Zarins, pagrindinis ekspedicijos archeologas, yra gimęs Lietuvoje!

Tiesa, iki šiol dar yra abejonių, ar tai tikrai TAS Ubaras… Tačiau man, po to, kai perskaičiau knygą, šis apsilankymas čia yra ypatingas.

Atkastas miestas klestėjo kartu su frankinsencu. Po to, kai 4 a. pradžioje Konstantinas paskelbė krikščionybę oficialia religija, sumažėjo smarkiai smilkalų naudojimas ir frankinsenco kraštas pradėjo smukti. Ubaro sienos stovi aplink smegduobę. Anksčiau čia buvo vanduo, vieta, kur frankinsenco karavanai sustodavo prieš ilgą kelionę Rub Al Khali dykuma į Arabijos šiaurę. Manoma, kad apie 300-500 m. vandens neliko, susidarė smegduobė, kartu įgriuvo ir Ubaro miestas.
DSC_0818_.jpg

DSC_0819_.jpg

DSC_0822_.jpg

DSC_0825_.jpg

IMG_4200_

Šiandien mes čia su vienu iš Ado žmonių – gidas yra iš Mehra genties. Šahra ir Mehra gentys laiko save Ado palikuonimis.

Šisras, kuriame aptiktas Ubaras:

IMG_4165.jpg

 

Važiuojam dar gilyn į šiaurę, į dykumą Rub Al Khali, dar vadinama The Empty Quarter. Čia yra didžiausia pasauly dykuma. O taip pat ir didžiausias naftos telkinys po smėlynais.

Po Šisro kelias greit tuštėja, galiausiai lieka tik plokščia akmenuota dykuma.

Galiausiai nelieka ir kelio. Rodos, važiuojam į niekur… Tačiau ramu, nes gidas sako, puikiai žinau šias vietas, šimtus kartų čia buvęs.
DSC_0838_.jpg

DSC_0842.jpg

DSC_0846.jpg

DSC_0847_.jpg

DSC_0851_.jpg

Dykumoj nerealus jausmas, sustoja laikas…
IMG_4226.jpg

IMG_4231_.jpg

IMG_4253.jpg

IMG_4276_.jpg

DSC_0862 (1)_.jpg

Nesinori niekur iš čia važiuot… Raminam save planais apie ateities kelionę savaitei į čia. Gidas sako, viską galiu jums suorganizuoti 🙂

Beje, čia pasirodo, sąlygos beveik kaip Marse, jau kai grįžom, sužinojom, kad čia treniruojasi kosmonautai, ruošiasi Marsui

Dar trumpam sustojam paieškoti dykumos kristalų.
IMG_4279.jpg

Ir traukiam link frankinsenco medžių. Wadi Dawkah parką su uždara frankinsenco medžių teritorija tik pravažiuojam.

Kažkurioj vietoj nuo kelio nuvažiuojam į off-road ir ten sustojame slėnyje.
DSC_0865_.jpg

Pagaliau! Tiek svajota apie tai, planuota… Ir štai mes čia – prie verkiančių bosvelijos medžių!

Vos tik išlipus iš mašinos, gidas prieina prie vieno iš medžių, žievėje padaro įpjovą. Ir iš lėto pradeda sunktis medžio kraujas… Lašiukai pamažu didėja, tada pradeda stingti. Pirštai limpa nuo kvepiančių medžio syvų…

Apžiūrinėjam medžius iš visų pusių, džiaugiamės kiekviena akimirka čia…
IMG_4284_.jpg
DSC_0868_.jpg

DSC_0891_.jpg

IMG_4317.jpg

IMG_4313.jpg

DSC_0889_.jpg

DSC_0890_.jpg

 

DSC_0875_.jpg

IMG_4303_.jpg

IMG_4329_.jpg

IMG_4318_.jpg

Štai mūsų gidas pasakoja apie frankinsenco kelią, video rastas internete:

Apie frankinsencą skaičiau nemažai, kažkada net surašiau savo santrauką. Šiandien visi tie tekstai man įgavo naują prasmę. Aišku, tada prieš kelis metus net nesvajojau apie galimybę prisiliesti prie šių ypatingų medžių. Visais laikais frankinsenco dervų surinkimas buvo apipintas legendom. Buvo sakoma, kad medžiai auga nepasiekiamose vietovėse, juos saugo pabaisos. Kai klausiam gido, kaip pamatyti frankisenco dervų rinkimą, tai jis pasakoja apie tai, kaip vasarą per pačius karščius tektų dvi dienas keliauti kupranugariais iki atokių vietų kalnuose… Legendos ar tiesa :)?.. Šioje kelionėje to nesužinosime…

Čia radau detalų aprašymą apie tai, koks frankinsencas yra geriausias ir kodėl. Geriausia kokybe laikoma derva nuo boswellia sacra medžių, kurie auga ne per arti prie jūros, tačiau vis dar pasiekiami jūros drėgmės – Hodžari (Hojari) regiono frankinsencas.

Puikus puslapis, kuriame radau tiek daug ir taip išsamiai apie frankinsencą. Čia net galima paklausyti, kokią dainą dainuoja beduinai rinkdami dervas.
Arba pažiūrėti, kaip smilksta derva.

Vakare traukiam vėl į Salalos centrą – vėl pasivaikščiot kvapų turguj ir pavakarieniaut.
IMG_4335.jpg

IMG_4336.jpg

Kitą dieną išsiregistruojam iš viešbučio, atsisveikinam su savininku Masalan. Aš dar nuperku šiek tiek jo frankinsenco, sako, šitas tamsusis labiau tinka smilkymui dėl išraiškingesnio kvapo. Tik vėliau, sugrįžę aptikom, kad greičiausiai toks pat frankinsencas, kurį pirko dokumentinio filmo “Frankinsence Trail” herojė… Omano dalyje, pradžioje filmo, žurnalistė perka frankisencą iš Mehri genties. Dabar jau žiūrėdama atpažįstu filme ir viešbučio savininką Masalan, kuris taip pat dirba ir gidu, ir jo draugą, kurį sutikom viešbuty…
IMG_4150_.jpg

Skrydis šiandien tik vakare, tai dar turim beveik visa dieną Dofaro vakarinei daliai.

Pradedam nuo Frankinsenco muziejaus. Fotografuot leidžia tik lauke.
IMG_4366_.jpg

IMG_4367_.jpg

Čia jie irgi turi kelis bosvelijos medžius.
DSC_0893_.jpg

IMG_4355.jpg

DSC_0896.jpg

DSC_0894.jpg

IMG_4378_.jpg

Čia ir Al Baleed archeologijos centras – Zafaro likučiai. Senasis Salalos miestas Zafaras įkurtas prieš 3000 metų.

Po to važiuojam į Salalos centrą, užsukam į tą patį turgų vėl, šį kartą su gidu. Turi žmonos surašytą lapelį su bokhuro ingredientais 🙂 Veda į tą pačią parduotuvę kur ji perka paprastai…

Perku ir aš tai, ko dar trūksta, pagal tą sąrašą: agarmedžio medieną ir aliejus – muskusą, santalą, jazminą.
IMG_4389.jpg

Po to važiuojam į Salalos mečetę, viena iš nedaugelio mečečių, kur įleidžia turistus.
IMG_4416

IMG_4412.jpg

IMG_4418_

IMG_4398_.jpg

Po to traukiam į Dofaro vakarus, link gamtos.
DSC_0901_.jpg

DSC_0907_

DSC_0915_.jpg

DSC_0916_.jpg

Kalnai nerealūs čia… Gidas pasakoja apie tai, kaip vaikystėje jo šeima gyveno olose kartu su avimis. Avys miegojo olos viduje, o žmonės išorėje, taip saugojo avis nuo vilkų.
DSC_0918_.jpg

DSC_0920_.jpg

Pravažiuojam ir frankinsenco medžius
DSC_0928_.jpg

DSC_0929_

DSC_0935_.jpg

DSC_0940_.jpg

DSC_0944_

Mughsail – Fizayah kelias nerealus. Tarsi rojuj… Kalnų gėlės. Gyvūnijos kiek čia, ir visi tokie ramūs…
DSC_0953_.jpg

DSC_0955_

DSC_0952_.jpg

DSC_0956_.jpg

DSC_0986_.jpg

DSC_0991_

DSC_0989_.jpg

IMG_4479_.jpg

DSC_0994_.jpg

DSC_0964_.jpg

DSC_0969_.jpg

DSC_0974.jpg

DSC_0968.jpg

DSC_0978_.jpg

Pietaujam netoli paplūdimio esančioj vietinių kavinėj, šiandien turi tik kupranugarių mėsos ir ryžių. Gidas sako, labai sveika mėsa… Nesvarbu, kad labai labai kieta 🙂

Vėl mašinoj… Rankos aptepliotos agarmedžio aliejais, važiuojam toliau 🙂 Gidas pagal vietines tradicijas, po kiekvienų pietų traukia kvepalų buteliuką, tepa ant rankų. Agarmedis čia yra labai vertinamas, galima įsigyti eterinio aliejaus ir medienos kvepalų parduotuvėse.

Ir paplūdimy kupranugariai 🙂
DSC_0009_.jpg

Dar vienas nuostabus pakrantės sustojimas.
Mughsail blowhole, Marneef ola. Kartais čia vanduo eina fontanais į viršų pro skyles. Bet ne šiandien, nes rami jūra…
IMG_4507.jpg

DSC_0021_.jpg

DSC_0028_

DSC_0022_.jpg

DSC_0024_.jpg

DSC_0016_

Po to lieka tik grįžimas į Salalą. Atsisveikinam oro uoste su gidu Suhailu. Grįžtam į Maskatą, o po poros dienų kelionė namo…

Apibendrinant dvi savaites Omane – gavosi įdomi olfaktorinė kelionė 🙂 Frankinsencą uostėm, lietėm, ragavom įvairiausiais pavidalais. Taip pat ir prabangųjį agarmedį – medieną ir aliejus. Bokhuro receptų ir Afrikos akmens paieškos. Apsilankymas Amouage kvepalų gamykloj ir Frankinsenco distilerijoje.  Ko gero, prie ypatingos Omano kvapų kultūros prisiliečiau tik vos vos… Išvažiuodama iš Dofaro jaučiu, kad čia dar tikrai grįšiu…

Birželio mėnesį keliauju kelioms dienoms į Paryžių. Pagrindinis tikslas, kaip daugumos kelionių pastaruoju metu – kvapai. Šiais metais nusiteikus aplankyti visus didesnius renginius, kur traukia Europos perfumeriai.

Paryžiuj atsirandu pavakariais. Pirmą vakarą tik vakarienė su draugais perfumeriais.
IMG_8237_.jpg

IMG_8259_.jpg

Kitą dieną iš pat ryto traukiu link SIMPPAR – tarptautinė perfumerijos ingredientų paroda. Laikas čia praskrenda, praleidžiu dvi dienas uostydama, bendraudama…
IMG_8240_.jpg

 

IMG_8252_Tik rytais ir vakarais gaunu šiek tiek miesto…
IMG_8249_

 

IMG_8258_.jpg

IMG_8244_.jpg

IMG_8261 (1)_.jpg

Dar vieną pilną dieną turiu pasivaikščiojimams po Paryžių. Gerai, kad ne pirmą kartą čia esu – nereikia lėkti pagrindiniais turistų maršrutais 🙂

Pirmas sustojimas – naujasis perfumerijos muziejus. Jau girdėjau neseniai kelis ne labai kokius atsiliepimus, na bet vistiek noriu pati įsitikinti 🙂
IMG_8268_

Istorija gana paviršutiniškai. Lyginant su Graso muziejum. O gal kaip tik pats tas skubantiems miestiečiams…
IMG_8274.jpg

IMG_8293.jpg

Skyrelis apie anosmiją. Galima pasitestuoti, ar pavyzdžiui, neturi anosmijos sintetiniam muskusui Galaxolidui.
IMG_8297_

IMG_8298.jpg

IMG_8296_.jpg

IMG_8308_.jpg

IMG_8312_

Graži ingredientų instaliacija. Turiu laiko, tai klausau tekstų apie kiekvieną iš jų.
IMG_8333_.jpg

IMG_8336_.jpg

Po to perfumerių pasakojimai.
IMG_8337_.jpg

IMG_8376_.jpg

IMG_8379 (1)_.jpg

IMG_8338_.jpg

IMG_8339_

Dar viena instaliacija – vargonai pavaizduoti kaip muzikos simfonija.
IMG_8353_.jpg

IMG_8345_.jpg

IMG_8358.jpg

Ir aišku, prie muziejaus išėjimo – knygynas. Ko gero, čia praleidžiu daugiausiai laiko, prisiperku knygų…

Po to braidžioju Eliziejaus laukais. Ir aplinkui.
IMG_8381_
IMG_8382_.jpg

IMG_8383_.jpg

IMG_8385_.jpg

IMG_8389_

Po to prisimenu, kad pamečiau ipod pakrovėją, ieškau Apple, susirandu Luvro parduotuvių centrą.
IMG_8391_.jpg

Išvirkščia piramidė.
IMG_8395_.jpg

Ir likusi dienos dalis menams – Pompidou centras 🙂
IMG_8401_.jpg

Nuo Pompidou stogo.
IMG_8408_.jpg

IMG_8406_

Šį kartą užteks laiko tik laikinoms ekspozicijoms.

Visų pirma –3D spausdinimui dedikuota paroda – Mutations-Créations / Imprimer le monde
IMG_8419_

IMG_8421_.jpg

IMG_8424_

IMG_8425_.jpg

IMG_8431_.jpg

IMG_8428_.jpg

Heather Dewey-Hagborg Stranger Visions. Portretinės skulptūros iš genetinės informacijos, ištrauktos iš gatvėse rastų cigarečių, nuorūkų. DNR užkoduota kai kurios žmogaus fizinės charakteristikos.
IMG_8450_.jpg
IMG_8455_.jpg

Po to – britų dizainerio Ross Lovegrove paroda.

Cellular Automata sukurtas analizuojant žmogaus rankos kaulus.
IMG_8461_.jpg

Corolised kėdė
IMG_8463_.jpg

Gingko stalas
IMG_8496_.jpg

Megabioform stalas
IMG_8509_.jpg

Instinctive Override video instaliacija
IMG_8487_

Konceptinis auto Twin’Z
IMG_8468_.jpg

IMG_8469_.jpg

IMG_8566.jpg

Konceptinis auto Swarovski Crystal Aero
IMG_8527_.jpg

IMG_8515_.jpg

IMG_8521_.jpg

Performasas foje. Lee Mingwei, Our Labyrinth/Move
IMG_8538_.jpg

IMG_8542_.jpg

 

Kitą rytą kelionė namo… Ryte po pusryčių dar pasivaikštau netoliese – Respublikos aikštėj.
IMG_8555_.jpg

Vėl performasas. Tik ši kartą politinis. Siūlo kartu pamedituoti 1 minutę už taiką.
IMG_8564_.jpg

IMG_8559_.jpg

Namo…
IMG_8565_.jpg

 

Pirma šių metų kelionė paskui nosį 🙂

Esxence yra kasmetinė nišinės parfumerijos konferencija Milane.
_IMG_6458

Konferencija vyksta 4 dienas, pirmas dvi dienas įleidžiami tik profesionalai, šeštadienis, sekmadienis – atviras visiems lankytojams. Šį kartą registruojuosi kaip tinklaraštininkė.

Ketvirtadienio vakare po darbo skrydis į Bergamo, po to Milano centre vakarieniauju su draugais kvepalininkais.

Penktadienį iš pat ryto lekiam į parodą, po registracijos tiesiai į konferencijų kambarį, kur turi būti perfumerio Christophe Laudamiel performansas.

Šviesos užgęsta, uostom 20 kvapų-istorijų!

Pora kvapų iliustruoja fiksacijos (priming) efektą uostant kvapus. Perfumeris rodo pieno nuotrauką, ir visi uodžia pieną ant bloterio, po to parodoma mėsa ir staiga pradedi aptikti tame pačiame bloteryje mėsą… Vaizdas (mintis) atveria kvapą tam tikra kryptim. Išties, kvapo komunikacija yra labai svarbi!
IMG_6434

IMG_6436

Po to čia dar yra diskusija apie Christophe Laudamiel neseniai išleistą manifestą.

Christophe šiuo metu yra ir pastovus kvapų menininkas dviejose galerijose (Dillon + Lee Niujuroke ir Mianki galerijoje Berlyne)

Įdomūs pasisakymai iš publikos. Pavyzdžiui, viena klausytoja pasakojo apie kvapų naudojimą su Alzhaimeriu sergančiais pacientais, padeda sugrąžinti atmintį.

Dar viena diskusija moderuojama Dr. Claus Noppeney apie nišinės perfumerijos situaciją, koks turi būti prekės ženklas, kad iškiltų ir išliktų. Svarbiausia – autentiškumas, istorija, aistra.

Po trijų valandų konferencijų salėje nusprendžiu, kad jau laikas pasinerti į parodos kvapus… Juolab, kad tikriausiai bus įdėti visi video… Tikrai, galima visas paskaitas žiūrėti čia.

Po Christophe Laudamiel kvapų kiek sudėtinga uostyti parodos kūrinius…

Labai smagu užsukti pas parfumerius, su kuriais susipažinau Pitti praeitą rudenį.

Visų pirma noriu pauostyti naujausią Giovanni Sammarco kvapą, prieš pora dienų išleistąjį Naias.

Roberto Dario parodoje su DFG 1924. Žiemą diskutavom su Roberto apie senųjų kvapų Kyphi atkūrimą.

SP parfums, iš Sven Pritzkoleit gaunu dovaną – jo knygą. Liquorice Vetiver yra tarp šių metų Art and Olfaction Awards finalistų!
IMG_8408.jpg

IMG_6487.jpg

Dar vienas įdomus parfumeris – Spyros Drosopoulos, Baruti. Pasirodo, taip pat dalyvauja meno projektuose!

Jul e Mad naujienos su nuostabiais pasakojimais. Čia, kaip niekur kitur, jauti aistrą ir įdėtą širdį, net jei kvapus pristatinėja ne patys Jul ir Mad. Pasakoja ne tik istorijas apie kvapą, bet ir apie tai, kaip bendrauja kvapo substancijos…

Etat libre d’Orange pristatineja naują kvapą “You or someone like you”, sukurtą bendradarbiaujant su kvepalų kritiku Chundler Burr.

Užtrunkam ir Nishane stende 🙂
IMG_6527.jpg

Smagūs apsilankymai stenduose-kvepalų namuose, kurie Užupyje, Visokių Daiktų Krautuvėlėj, gyvena ne pirmus metus 🙂
Parfums de Nicolai (parodoje ir pati Nicolai)
Rania J.
Isabey

Šioje parodoje abiejų dienų highlight’as – Vero Profumo. Vero Kern pati yra čia, parodoje, pristatinėja naują kvapą Naja!
Nuostabu, kad antrą dieną gauname progą pabendrauti su nuostabiąja parfumere.
IMG_6468

Perfume Sucks stende bendraujam su perfumeriu, žinomu olfaktorinio meno kūrėju Andreas Wilhelm. Naujas chuliganiškas nišinės perfumerijos ženklas – kvapo formulė ant buteliuko. Galima susipažinti su ingredientais, pauostyt kiekvieną.
_IMG_6466.jpg

Įdomu, ir ką naujo išleidžia seni grandai, uostau Robert Piguet irisinį L’Insomnuit.

Nustebina gerai “sukalti” Royall Lime Bermuda odekolonai
IMG_6523.jpg

Gotiškieji Unum, viskas apgalvota iki smulkmenų, net stendas, žmonių apranga.
IMG_6529.jpg

Ir aišku, labai įdomi naujiena – 100 procentų naturalūs kvapai Les Parfumeurs du Monde, apjungę 5 žinomus parfumerius, vienas iš jų Michel Roudnicka, žymiojo E. Roudnicka sūnus.

Nuostabus apsilankymas Art and Olfaction Instituto stende, kur galima pauostyti visus šių metų apdovanojimų finalistus.

Osmotheque pauostom kelis kvapus. Norėtųsi čia praleist žymiai daugiau laiko…
IMG_6494.jpg
Knygos…

Ypatinga pažintis su Rūta Degutyte – Art de Parfum. Tai pirmas kartas, kai lietuviška parfumerija pristatoma nišinių kvepalų parodoje! Stendas neatsigina lankytojų. Gin and Tonic kvapas jau buvo pastebėtas, yra gavęs The Beauty Shortlist Best Fragrance 2017 apdovanojimą.
IMG_8439.jpg

Parodos desertas – Maevos Rosset ir Giovanni Sammarco kraujo kvapas iš olfaktorinio meno instaliacijos Dummes Holz.

Parodoje šį kartą dar turiu ir misiją papasakoti apie artėjančią uostomojo meno grupės Hortus apertus parodą Vilniuje Kabantieji sodai. Pokalbiai su žurnalistais, kvapų kūrėjais, menininkais.

Dvi nuostabios dienos Esxence! Dar kartą darau išvadą, kad istorija yra labai svarbi komunikuojant kvapus. Vis labiau jaučiamos tendencijos Nosis “traukti į paviršių”. Toks įspūdis, kad parfumeriai yra pagrindinės parodos žvaigždės (Mark Buxton, Luca Maffei). Su kai kuriais galima čia ir pabendrauti.

Džiaugiuosi gavus mėginukų. Namie ramiai bus galima pauostyt. Per daug kvapų ir per mažai laiko čia… Ir išviso, kvapus reikia tyrinėti ant odos, o ne ant popieriaus 🙂

_IMG_6463.jpg

IMG_6426.jpg
Milano šį kartą labai nedaug mačiau, tik keliaujant link vakarienės…
Trys vakarai Milane, iš jų dvi vakarienės – Sorbillo picerijoje… Ir abu kartus už durų laukė minia žmonių. Pica čia buvo nuostabi!

Šeštadienio vakare dar Esxence vakarėlis…
IMG_6561.jpg

IMG_6555.jpg

IMG_6546.jpg

Sekmadienį tik kelionė namo…

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mini atostogos prasideda! Lygiai taip pat, kaip ir prieš 4 metus. Firmos meeting’as Provanse, Clos d’Alari. Sekmadienį kolegos išmeta prie Les Arcs Draguignan traukinių stoties. Pirmas dalykas įėjus pro duris – saugumo patikrinimas kaip oro uoste! Nejau jie čia taip įsibaiminę terorizmo ir tokie bus visur?..  Paskui skaitau užrašą, kad testuoja naują kontrolės sistemą būtent šitoj stoty…
IMG_2949.jpg

Valanda laukimo neprailgsta. Iki Graso atvažiuoju be didesnių nuotykių.

O Grase vėl prasideda linksmybės. Visai kaip aną kartą 🙂
Taxi stotelėj, aišku nestovi nė vieno taxi. Tik ženklas su numeriu, kurį susukus tik atsakiklis. Nesuprantu, ką marmaliuoja. Gerai, kad parašo iš viešbutuko Michael. Jam irgi nepavyksta iškviest taxi. Sako, bandyk autobusus, bandau suprast kurie tinka. Priešais stotį randu A, B, C linijas, nieko panašaus į 6. Atrodo, kad tarpmiestiniai, nesuprantu kuris tinka. Sustoja kažkoks autikas, vairuotojos klausiu kaip nuvažiuot į centrą. Ji peržiūri visas linijas, beda pirštu į kiekvieną iš linijų ir laikus – anksčiausias po valandos. Tada viešbučio šeimininkas parašo, kad reik imti 6 autobusą ir nuo centro paimt taxi, nes kitaip gausiu lipt 320 laiptelių. Ieškau, nėr čia 6o. O, matau privažiuoja! Bet atrodo, kad jis čia tik išmeta žmones. Klausiu, kur stotelė. Paveža parodo, ir sako, važiuosiu tik po 25 min, bet gali pasėdėt. Uždaro autiką ir išeina 🙂

Na štai, aš jau centre! Ieškau TI, kur šalia turėtų būt taxi, bet kažkaip nesurandu…
img_2962

DSC_0949.jpg

Kvapų siesta. Vasarą galima mėgautis kvapais mieste ant šezlongų 🙂
IMG_3212.jpg

DSC_0948.jpg

Kažkurioj vietoj mano offline žemėlapių appsas Maps.me sako, kad liko 6 min iki viešbučio… Hm, pagalvoju, gal čia ne taip supratau, gal tie laipteliai nuo stoties… Einu… einu…

20 min į statų kalną su lagaminu… Visa laimė – užburiantys vaizdai ir kvapai!
IMG_2968.jpg

Kažkoks dejavu man – prieš 4 metus pirmą Provanso atostogų dieną, Bonnieux lygiai taip pat buvau sumąsčius temptis į kalno viršų su lagaminu…

Pagaliau, viešbuty! Pasirodo, yr trumpesnis kelias laiptais. Neužilgo ridenuosi žemyn, noriu dar spėt į Muziejų.
IMG_2973.jpg

dsc_0993

MIP (musee international de la parfumerie) – 1,5 val. iki uždarymo. Kaip danguj aš čia!

Prie pat įėjimo – Laurent Assoulen Sentire – kvapų koncertas, muzikos ir kvapų sintezė.

Muziejuj viskas nuo A iki Z apie kvapus ir parfumerijos industriją.
IMG_3325.jpg
IMG_2983.jpg

IMG_2988.jpg

Sodelis nuostabus!
img_2990
IMG_3008.jpg

img_3626_

DSC_0952_.jpg

DSC_0972.jpg

IMG_3399.jpg

IMG_3427.jpg

IMG_3485.jpg

IMG_3138.jpg

dsc_0959

IMG_3355.jpg

IMG_3362.jpg

img_3363

IMG_3422.jpg

IMG_3132.jpg

IMG_3126_.jpg

IMG_3478_.jpg

img_3474

IMG_3083_.jpg

DSC_0961_.jpg

img_3448

IMG_3450.jpg

IMG_3357.jpg

Laikas pralekia… Užsidaro muziejus, einu pasivaikščiot, pats laikas ieškot kur pavakieniaut.

IMG_2976.jpg

img_3210

IMG_3217.jpg

IMG_3220.jpg

IMG_3174.jpg

IMG_3170.jpg

IMG_3180.jpg

IMG_3181.jpg

IMG_3186.jpg

IMG_3199.jpg

IMG_3198.jpg

Beveik dejavu. Sekmadienis, kaip ir aną kartą. Viskas numirę… Dar tas lietus… Tamsus man vėl Grasas, kaip tam Perfume filme…
Visi trys viešbučio savininko rekomenduoti restoranai irgi nerodo jokių gyvybės ženklų… jau pradedu bijot, kad liksiu be vakarienės.
img_3222

Bet randu vieną veikiantį – Bella napoli !!! Itališkas maistas Prancūzijos kvepalų sostinėj.

Lietus tinka prie Graso atmosferos. Po vakarienės lipu tuos laiptelius į kalno viršų, link viešbučio. Žydi dar daug kas, sustabdo kvapai…
IMG_3232.jpg

IMG_3258.jpg

Plepam su dar su viešbutuko savininkais Michael ir Eric. Kartu gyvena du ciucikai ir du katukai, visi iš prieglaudos.
img_3308

img_3310

Ryte papusryčiauju ir traukiu žemyn, į centrą. Užsuku į TI, šian lengvai surandu.
Spalio orai čia, Grase:
img_3230

Vėl traukiu ten, dėl ko čia, Grase atsidūriau – MIP. Tuščia čia šian visai… Paimu ir audiogidą.
Nerealu!..
IMG_3331.jpg

IMG_3333.jpg

IMG_3341.jpg
Šiandien turiu laiko išlyst ir apelsinų sodelį.
IMG_3407.jpg

IMG_3402.jpg

IMG_3405.jpg

IMG_3410.jpg

Grase prieš keturis metus prasidėjo mano kelionė po nuostabųjį kvapų pasauly. Tada visai nieko nežinojau. Šiandien viskas kitaip – visi tie pavadinimai man seniai ne keiksmažodžiai 🙂 Atvažiavau papildyti, susidėliot savo žinias į lentynėles.

Išlendu iš muziejaus po 4 valandų, ir dar su 2 knygom prancūzų kalba… Būčiau norėjus dar bent kelias paimt, bet čemodanas rankinis, bandysiu kitas užsakinėt…

Kiekvienam mieste vis susirandu kažkokį centrinį objektą, aplinkui kurį suku ratais… Grase – MIP 🙂

Grybauju senamiesty. Šian gyvenimas čia verda.
IMG_3520.jpg

IMG_3322.jpg

img_3521

Pietauju tunisietiškam restoranėly. Tagine vienas geriausių! Kaip ir logiška būtų čia valgyt prancūzišką maistą, bet kaip sake Michael, čia yra labai stipri afrikos bendruomenė, matyt dėl to ir atmosfera kiek kitokia nei standartiniuose Provanso miestukuose…
IMG_3530.jpg

IMG_3527.jpg

16 val atvažiuoja Eric su mano lagaminu, nuveža iki stoties. Atsisveikinam, jei po 4 metų vėl būsiu Grase, norėsiu apsistoti vėl Skylark, pas Michael and Eric.

Sėdu į traukinį, keliauju link jūros…

Į Florenciją važiuoju su draugais iš Ciuricho. Kelionė prasideda 5 ryto, mašina penkiese, apie 700 km, 7 val. Puiki kompanija, kelias neprailgsta 🙂

Florencijoj atsirandam po pietų, važiuojam pavalgyt itališkos picos.
Picerija Il Pizzaiuolo prie turgelio, pica – labai!

Pavalgę važiuojam į Stazione Leopolda, kur vyks Pitti Fragranze – išsikraut daiktų…
img_1231Bendrakeleiviai – parfumeris Giovanni Sammarco ir pagalbininkė Beatrice. Man bus ne tik pirma kvepalų paroda Pitti, bet dar ir šiek tiek pamatysiu parodą iš dalyvių pusės! Padedam paruošti stendą.
IMG_1241.jpg
Uostau Giovanio kvapus. Labai įdomūs! Bond-T, tamsus šokoladas – nuostabus, užsipurškiu sau ir ant rankos ☺
O dar gaunu pauostyt keletą ingredientų. Violette Fleur neįtikėtinai graži našlaitė! Sunku patikėt, sako, 1 kg 1,5mln Eur… Visą savaitgalį bandau išklaust (nesėkmingai…), kur gauti tuos nuostabius ingredientus…

Vakarienei važiuojam į teatrą šalia turgaus Il Teatro Del Sale.
Šou iš dviejų dalių – maistas, spektaklis: kokio šimto patiekalų modifikuoto švediško stalo vakarienė ir komedija italų kalba ☺
Aišku, mes lietuviai, tai jau pradžioj prisikraunam pilnas lėkštes. O čia vis šaukia ir šaukia naujus patiekalus (deja, tik itališkai) – kažką įsidedi į lėkštę, tada pagamina sekantį, šaukia pavadinimą, visi keliasi nuo stalų, eina pasiimt kito patiekalo. Gėrimai irgi liejasi laisvai. Pagrindiniams patiekalams jau išvis nėra vietos 🙂
Pavalgius patraukia stalus, prasideda spektalis. Viena aktorė ir muzikantas.
Italų kalbos žinios minimalios, tai tik vos vos įmanonoma suprasti pagal veido išraiškas. Su kelių valandų miegu, po ilgos kelionės… kuo tolyn, tuo sunkiau darėsi sėdėt… Kaip po to sakė italai, net ir jie ne viska suprato… Po valandos pabėgam neišlaukę pabaigos…
IMG_1267.jpg

Rytas. Pitti Fragranze – pirma diena.
IMG_1283.jpg
Šiandien yra profesionalų diena. Draugų dėka turime nemokamą įėjimą visas tris dienas.
Laikas lekia labai greitai. Nosis pilna įspūdžių.
Pirmos dienos highlight’as – Andy Tauer. Prieš tai tenka ir kiek eilėj palaukt, visą dieną daugybė norinčių pabendrauti su žymiuoju parfumeriu. Man pačiai ypatingas susitikimas, nes Tauer No 2 L’air du desert marocain – man patys geriausi visų laikų kvepalai, kuriuos esu kasdien nešiojus ant savęs. Smalsu pauostyt ir naujienas Tuberose Flash ir Au Coeur du Désert
IMG_1311.jpg

IMG_1285.jpg
Įdomiausi pirmos dienos atradimai – Santi Burgas kvapai. Nuostabu, kad pats parfumeris pristatinėja savo kūrybą.
IMG_1408.jpg

Dar užstrigo Baruti su Nooud (oud interpretacija nenaudojant nė lašo oud), ir čia kvapus pristatinėja pats parfumeris Spyros Baruti.
Turkų perfumerijos namų Nishane – kokybiškai gerai sukurti rytietiški kvapai.

Aišku, noriu pauostyt ir įžymiuosius parfumerijos chuliganus, Geza Schoen (to, paties parfumerio, kuris prisidejo prie Osmodramos) Escentric Molecules, kur kvepalai kuriami aplink aromachemines substancijas. Pvz Molecule No 1 formulėje yra išvis tik viena substancija – Iso E Super.

4160 Tuesdays, pati Sarah McCartney pristatinėja savo kvapus. Puodeliai, kiekvienam kvapui – skirtingas, dar daugiau – puodeliai kaip iliustracija, papildo patį kvapą.
Ir rašytoja, olfaktorinių istorijų knyga – Four Fragrant Mysteries.
img_1409

Dauguma čia naudoja stiklinius ar keramikinius indus kvapų eksponavimui. Skiriasi tik forma, dydis, spalva…

Stebiuosi parfumerijos ženklų kūrėjų fantazija. Pvz., prancūzų La maison de la vanille viskas sukasi apie vanilę- Madagaskaro, Meksikos, Taičio vanilė ir t.t.

Yra dar atskira salė, kur įleidžia palikus vizitinę kortelę. Pavakariais čia užeinam, šalia įdomiai eksponuojamų kvapų, dalina užkandžius, gėrimus, patogios vietos pailsėt nuo minios šurmulio.
img_1302

img_1305

Pitti kavinės ir maistas:
IMG_1297.jpg

IMG_1289.jpg

IMG_1290.jpg
Vakare furšetas sodelyje. Maistas koks!
IMG_1377.jpg
Supažindina su dabar labai populiariu parfumeriu, kylančia žvaigžde – Sultan Pasha, kuriančiu ypatingai įdomius atarus. Visos rankos aptepliotos kvapais…
Puiki pirma diena Pitti!

IMG_1336.jpg

Vakarieniaut vietiniai vedasi į Mercato Centrale. Gurmaniško maisto food court turguje. Viskas labai skanu, kokybiškas šviežiai gaminamas maistas, tik plastiniai įrankiai nelabai čia…
IMG_1340.jpg
Prie vakarienės prisijungia ir Sultan Pasha, ir dar pora parfumerių – Francesca Bianchi, ką tik išleidusi savo kvepalų linijų, Roberto Dario, kuriam jau yra dešimtoji Pitti… Pasisotinę maistu, gaunam desertą nosiai, uostom Roberto Dario kūrybą. Nuostabi diena!

Antrą dieną pradedam pusryčiais senamiesty.
img_1380

IMG_1383.jpg

IMG_1385.jpg

O likusį laiką vėl leidžiam su kvapais – Pitti. Šiandien surandu laiko ir paskaitoms.
Chandler Burr pokalbis su Etat Libre D’Oranges įkūrėju Etienne de Swardt.
Video yra ir Pitti puslapyje. Paskaitos pradžia labai provokuojanti – Chandler Burr pareiškimas apie natūralią parfumeriją…
IMG_1404.jpg

Uostom kelis Etat Libre D’Oranges kvapus, pasakoja jų istorijas. Etienne de Swardt įkūrė kvepalų ženklą prieš 10 metų, kaip protestą nuobodžiai nišinei parfumerijai, su mintim padaryti revoliuciją kvepalų pasaulyje.
Jau esu anksčiau uosčius kelis drąsiausius Etat Libre D’Oranges kvapus, pvz.
Secretions Magnifiques, išreiškiantį žmogaus skysčius, kvapas, labiau šokiruojantis, negu malonus, ypač užsidėjus ant odos.

Kiti šios dienos kvapai mažiau šokiruojantys, tačiau ne mažiau įdomūs.
LM Parfums – gotiškieji Laurent Mazzone kvapai.
IMG_1398.jpg

Jul et Mad – meilės istorija išreikšta kvepalų linija, be galo šiltas pasakojimas iš pačių ženklo kūrėjų lūpų Jul ir Mad.
Pitti pristatinėja naują kvapą Secrets du Paradis Rouge, riada Marakeše, kur pora praleido menaus mėnesį. Nosis – parfumeris Luca Maffei, sukūręs ir Jul et Mad Nea, kvapą apie Bizantijos imperiją, šių metų Art and Olfaction laimėtoją.

Olivier Durbano – prancūzų menininkas, sujungęs akmenis ir kvapus, pats ir pristatinėjo savo kūrybą.

UERMI – dar viena panaši idėja, kvapai sujungti su tekstile, pavyzdžiui, džinsų arba šilko kvapas

Richard Lüscher Britos – šveicarų kvapų namai naudoja rankom tapytas skaras kvapo istorijos iliustravimui. Pitti pristatinėja taip pat marokietišką kvapą 32 N 08 E Terroir de Marrakech.
Pradžioje visai įdomi mėtinė tuaregų arbatą, gaila, jau po pusvalandžio išsikvepia…
Įdomūs visai kvapų namai, yra pritraukę tokius parfumerius, kaip Vero Kern (14°S 48°E – Madacascar – Ylang Ylang), Andy Tauer (44°N 03°E – France – Wild Mountain Lavender)
img_1299

Dar vienas atradimas Spring sekcijoje – SP Parfums.
Savamokslis vokiečių parfumeris Sven Pritzkoleit pristatinėja savo kūrybą. Viskas rankų darbo, net mėginukai, kuriuos gaunam – ranka rašyti pavadinimai.
Kitą dieną dar sužinojau, kad jis yra parašęs knygą vokiečių kalba apie savo kūrybą!
IMG_1484.jpg

Giovanni kuria ne tik komercinius kvapus, bet ir prisideda prie meno projektų.
Kartu su menininke Maeva Rosset sukurtas Antiparfum, kvapas kurio negalima nešioti ant odos, ir kuris neatitinka Europoje galiojančių normų. Kvapą galima pauostyti čia, Pitti. Būtų buvę įdomu pauostyti kitą šių menininkų parodą Dummes holz – medis kvepianti krauju.

Dienos pabaigai – prancūzų kvapų namai Heeley.

Dar užeinu vėl į Santi Burgas – užsipurškiu pora kvapų ant odos 🙂

Prieš vakarienę einam į senąją parfumeriją (veikianti nuo 1612 metų) Perfume and Pharmaceutical Oficine of Holy Mary Novella
IMG_1420.jpg

img_1457

Vakarienė vėl ten pat – Mercato Centrale -:)
Vėl diskusijos su nuostabiais žmonėm apie kvapus, menus ir t.t.
Šiandien susipažinom su lietuve Vytaute, blogo odorando.com autore. Vakaras baigiasi su gelatto, anot Giovanni – geriausi ledai mieste yra čia 🙂
IMG_1468.jpg

Trečia diena Pitti.
Pusryčiaujam netoli viešbučio, kavinėje Liberta. Skyčiau, vieni geriausių pusryčių ever. Neveltui čia sausakimšai žmonių, vos randam kur prisėst.
IMG_1477 (1).jpg

Šiandiena irgi pilna įdomių atradimų, pokalbių su kvapų kurėjais.
Kitų rekomenduoti kvapai ir šiaip atsitiktiniai, netikėti atradimai.

Oliver & Co
Olfactive studio
Essenzialmente Laura
Monom
Maison Incens
Inspiritu
Di Ser
YVRA 1958

Vėl Santi Burgas, išprašom meginukų 🙂
Štai ir baigiasi pirmoji mano Pitti.

Šeštą pabaiga, o pusėj septynių jau viskas atrodo taip…
IMG_1492.jpg

Dar užsukam į Mercato Centrale paimt maisto į kelionę ir paliekam Florenciją.
Jau visai vėlai, po 11-os, išmeta mane Milane. Turėsiu vieną dieną pasivaikščiojimui…

Šį kartą į Berlyną mane atvežė nosis.  Šeštadienis, kelios minutės prieš atidarymą 14 val., atsirandu prie St. Johannes-Evangelist-Kirche, kur ir vyksta kvapų meno festivalis – Osmodrama. Kiek nugąsdina išlindus į lauką vadybininkė su pasakymu, kad yra kažkokių techninių problemų… Na bet čia dėl to ir atvažiavau, tai ramiai laukiu, kol atsidarys 🙂
IMG_9804

Štai ir jis, pagrindinis veikėjas – Smeller 2.0, elektroniniai kvapų vargonai, sukurti menininko Wolfgang Georgsdorf.
IMG_9871.jpg

Kvapai įpurškiami į patalpą, po to gana greit ištraukiami, nesusimaišę su prieš tai buvusiais. Ir taip kvapas po kvapo.

Mašina – mokslas ir menas kartu, tarpdisciplininis kūrinys, parfumeriai, vėdinimo technologai, IT specialistai. Smeller 2.0 pirmą kartą pamatė pasaulį 2012 m. O pirma mechaniškai valdoma versija buvo sukurta 1996 m.
Mašina turi 64 kvapų kanalus.

Pirmas šios dienos programos kūrinys – Autocomplete. Wolfgang Georgsdorf sukurta kvapų kompozicija. Tik kvapai. Menininko sukurta seka, kurianti istorijas žiūrovo, ty. uodžiančiojo galvoje.

Blaškausi tarp kvapų sukeltų prisiminimų ir atpažintų substancijų fiksavimo…
Kava, dantisto kabinetas, šampūnas, kremas, sugedusi žuvis, jazminaičiai, prisvilę svogūnai, rūkytas kumpis, troškinys, popkornas, kokosas, šokoladas, civetas. Ir taip toliau.

Sukasi, kartojasi, užburiantis kvapų šokis. Tarsi leidžia dar ir dar kartą suprasti, atspėti, papildyti istoriją, ištraukti vis gilesnius prisiminimus… Kai kurie kvapai ne iškart atsiskleidžia, pagauni, kad lyg kažkas pažįstamo, bet nėra kada įsijausti, ateina sekantis… Ne visi malonūs iš pirmo žvilgsnio. Pasigirsta komentarai ir nosies raukymai iš negausios publikos…

Kaip dažnai mes ignoruojam “blogus” kvapus, slepiamės nuo jų, kol nosis išvis atpranta pilnai funkcionuoti… Kas daro kvapus maloniais/ne?
Ar tik asociacijos? Ar galėtų pasidaryti bloga nuo kvapo, jei ne asociacija?
Tačiau ir tuos “blogus” po kelinto karto prisijaukini, visai nelieka pasipriešinimo.

IMG_9859

Kvapų smelodija sukuria istorijas. Labai taiklus kompozicijos pavadinimas – Autocomplete 🙂

Kitas kūrinys – House Fugues. Tie patys kvapai kaip Autocomplete, tik čia sugrupuoti į istorijas ir dar kartu su garsu. Dabar tarsi gauni menininko sukurtų istorijų variantus.

Toks jausmas, kad garso neužtektų suvokti istorijos, kvapai papildo, ir taip prieš akis išnyra gana aiškūs vaizdai…
Kavinė. Skalbykla. Traukiniu stotis. Tai tik keletas iš kompozicijų.

Norisi “prisiklijuoti” prie kai kurių kvapų, bet pora įkvėpimų ir jų nelieka, ateina kiti. Net norisi, kad viskas vyktų lėčiau, norisi įsijausti, perprasti…

Prisiminiau Kultūros nakties Kvapų detektyvą. Panašus jausmas – kvapai pažįstami, tačiau ne iškart pavyksta iškrapštyt iš atminties, įvardinti… Čia man irgi detektyvas 🙂 Kai kurie kvapai nesužadina mano atminties. O gal tiesiog skirtingos mūsų patirtys?

Laikoma, kad kvapai ištraukia prisiminimus daug greičiau nei garsas ar vaizdai, gi yra tiesus priėjimas prie limbinės sistemos, praeities kvapų saugyklos.

Momentais viskas taip gerai suveikia, kad gana ryškiai viską pajauti, teleportuojiesi kažkur toli nuo čia… Uostas…

Prisimenu, žiūrėjau video apie tai kaip buvo kuriami Osmodramos kvapai, kartu su parfumeriu Geza Schön, geriausiai žinomu iš Escentric Molecule. Buvo nuspręsta kai kuriuos kvapus sukurti natūraliom priemonėm, ty., pavyzdžiui žuvies kvapas sukuriamas ne perfumerinėm priemonėm, o į dėžutę įdedant sugedusios žuvies…

Sakyčiau, puikiai pristatytas festivalis projekto puslapyje Osmodrama.com. Pilna informacijos, nemažai video su menininkų diskusijom.

Sekančios valandos kūrinys vadinasi – Miniatiūros. Dar 15 istorijų.

Po to – Five silent pieces, Mute Alley, vėl kvapai tyloje.
Žmonės ateina, išeina. Kažkurį laiką čia esu išvis viena…
_IMG_9893.jpg

Mąstau, kad tos kompozicijos kaip sudėtingas kvapas. Geras kvapas pasakoja istoriją. Čia istorijos pasakojimas daug tikslesnis, labiau kotroliuojamas kvapo molekulių padavimas į nosį.

Kažkuriuo momentu pagaunu savy diskusiją apie tai, kas kompozicijai geriau – realybės atkūrimas ar estetika, tebunie ir abstrakti?..

Po kelių valandų ta mašina jau lyg gyvas daiktas, su savo kvėpavimu… Tarsi menininko minties pratęsimas. Ir net kartais apima jausmas, kad esu kūrinio viduj… Viskas susilieja, susijungia į viena: mašinos iškvėpimas-mano įkvėpimas…

Nuostabi keturių valandų kvapų meditacija!..

Pradeda kartoti kūrinius, pats laikas atsitraukti vakarienei. Po jos, aš vėl čia, 21 val. dar bus olfaktorinis filmas. O kol kas vėl – Miniatiūros!

Gamtos miniatiūra ypatingai išraiškinga, jaučiuosi kaip kaime.

Ne su visom taip. Mąstau, ar reikia save spausti, žaisti žaidimą “atspėk istoriją”. Iš kitos pusės, mokytojai menininkai, iš kurių mokiausiu kurti, kartojo – pranešimas turi būti perduotas kaip įmanoma tiksliau.

Pastebiu, kad antrą kartą uostydama miniatiuras, pagaunu daugiau.

Gal visgi skubėjimas, nuovargis ir kitos aplinkybės neleidžia suprasti sunčiamų pranešimų, o ne menininko kūrinio netikslumai…

Sukasi jau man galvoj idėjos, ką galima būtų padaryt su tokiu aparatu… Prisimenu Tomarą, nedidelį Portugalijos miestuką, kur norėčiau grįžt būtent dėl įdomaus patirto smellscape… Jau įsivaizduoju, kaip kartu sudėjus virtualios realybės technologijas ir Smeller 2.0, galėtų būti beveik gyvas pasivaikščiojimas po Tomarą!

Vakaras sukuria šešėlius, mašina pavirsta į monstriuką, besispjaudantį kvapais…
IMG_9895.jpg

Pagaliau, pirmą kartą žiūriu olfaktorinį filmą! No(i)se I
IMG_9898

Pradžioj nėr kvapų. Jau pamanau, kad man anosmija… Sakau, gal nosis pavargo po kelių valandų intensyvaus uodimo…

Bet ne, pradeda eit…

Kvapas spalvai! Labai idomu! Vienas iš mano pastarųjų metų projektų – spalvų ir kvapų sintezė.

Dar šį sausį buvau Eglės Rakauskaites parodoj, kur menininkė pristatė savo kvapus-spalvas, stebėjausi, kad kurdama savo kvapus prikabinau visai kitokias asociacijas.

Čia vėl spalvos, kai kurios net tos pačios, o interpretacija vėl kita. Bet ir vėl negaliu su tuo nesutikti… Mėtinė šviesiai žaliai, citrusinė šviesiai geltonai, buitinės dujos baltai… Tiesa, viena geltona ir čia turėjo animalistinį civeto atspalvį, labai panašų į E. Rakauskaitės geltoną…

Filmui artėjant link pabaigos jau atrodo, taip naturalu, kad su vaizdu eina ir kvapas!.. Kada gi ateis laikai, kai visus filmus kino teatre žiūrėsim su kvapais?..

Baigiasi filmas, o žmonės nesiskirsto…

Trumpam atveriamos durys – monstriuko, spjaudančio kvapus, viduriai…
_IMG_9900.jpg

Uždeda dar kartą Autocomplete… Superinė dienos pabaiga!

Kitą dieną – ta pati programa, tai leidžiu laiką miesto senamiesty, o po vakarienės ateinu čia – “deserto” 🙂

Šį karta kvapai su komentarais, netoliese sėdi grupelė, krykštauja kvapų atpažinimo džiaugsmais.

Išvis toks įspūdis, kad šiandien susirinkę draugų draugai, nemažai besisveikinančių vieni su kitais. Ne gana to, šį vakarą ateina ir pats maestro Wolfgang Georgsdorf! Vienu metu sėdi man už nugaros, pasakoja kažką draugams, norėčiau geriau suprasti vokiečių kalbą!..

Šiandien vaikščiodama po Berlyną aptikau kai kuriuos kvapus iš osmodramos kūrinių. Pavyzdžiui vienoj metro stoty, perone, prie pat traukinių, mano nuostabai, buvo gėlių krautuvėlė. O vakar niekaip nesupratau, prie ko čia stoties kompozicijoj gėlės… Šiandien Miniatiuros ‘skaitosi’ kur kas lengviau…

Dar kartą žiūriu olfaktorinį filmą No(i)se I.

Po filmo išsitraukiu visas savo vokiečių kalbos žinias, prieinu, padėkoju maestro. Jei ryt iš ryto dirbtų, tikrai vėl čia ateičiau 🙂

Lauksiu kito Smeller 2.0 pasirodymo…

Iranas, Kašanas

Posted: May 1, 2016 in Iranas 2016
Tags: , , , ,

Šiandien važiuojam į rožių kraštą – Kašaną!

Pirmas sustojimas – Niasar kaimas, viena iš Irano vietovių, garsėjančių rožių auginimu.

Persija laikoma damaskinių rožių (čia vadinamos Mohammadi) gimtine. Jau bibliniais laikais buvo naudojamas rožių vanduo. Sakoma, kad 11 amžiuj persų mokslininkas Avicena sukūrė rožių vandens distiliavimą iš rožių žiedlapių.

Rožes iraniečiai naudoja daug kur, ypač maisto gamyboje – saldainiai, pyragai, džemas, arbata, įvairiuose gėrimuose ar tiesiog geria kaip sultis 🙂

Negaliu ramiai praeiti pro alembikus 🙂
_DSC_0161

Visų pirma einame į mitraistų šventyklą – požeminį urvą.

Mitraizmas yra 1-4 amžiuje praktikuota religija, labiausiai paplitusi tarp romėnų karių. Garbino senovės persų dievą Mitrą, vienas iš svarbiausių ritualų – jaučio aukojimas.

Urvas gana siauras ir žemas, kai kur galima judėti tik labai susilenkus. Nesu urvų mėgėja, man užtenka nusileisti į prieangį…

Leidžiamės nuo kalno žemyn…
_IMG_5796

_IMG_5793.jpg

Parduotuvėlės pakeliui, vilioja praeivius spalvom, kvapais…
DSC_0177

Atrodo skaniai… Kabantys lavashak (vaisių oda) saldainiai
_DSC_0178.jpg

Pyragas iš sezamo sėklų, kokosų, puoštas rožėm, riešutais:
_IMG_5812

Marinuoti vaisiai. Gana rūgštūs…
_IMG_5811

Akys raibsta nuo įvairovės ir nematytų skanėstų

Po Tehrano ir Kumo čia kvapų rojus, traukiu į save visą aplinką – rožės, kardamonai, šafranas, mėtos, vaisiai, rūgštis…

Prie kriokliuko būriuojasi vietiniai turistai. Prisėdam trumpam, ragaujam sezaminį pyragą.
_IMG_5806

Niasar kaimo gatvelė
IMG_5819
Sėdam į autobusiuką, toliau važiuojam link Kašano miesto.

Bouredžeri pirklio namai, pastatyti 19 a. vidury turtingo pirklio nuotakai.
_IMG_5847

_IMG_5839

_IMG_5843

_DSC_0200

_DSC_0215

IMG_5844

Aišku, sode reikia apuostyti visas rožes 🙂
_DSC_0211

DSC_0196

Išeidami dar apžiūrim išorines duris. Vienas belstukas vyrams, kitas – moterims. Pagal gars ą gali atskirti, kas už durų.

Einam pirkti rožių vandens į vieną parduotuvėlę, lėtai viską apžiūrinėjam, uostom. O kvapai, kvapai – rožės, šaftanas, kardamonas, citrinžolės, mėtos ir dar visoks miksas nuo kvepalų, įvairiausių žolelių.
IMG_5862

_IMG_5870

IMG_5864

IMG_5858

Aiškina, kaip distiliavimo metu surenkamas rožių aliejus
IMG_5855

 

Vienu metu žiūrim, dingsta pardavėjas 🙂 Pasirodo, po kojom liftas į sandelį…
IMG_5866

Užsiperkam čia Ghamsar kaime distiliuoto rožių vandens ir kitų gėrybių. Sakoma, kad Ghamsar rožių vanduo naudojamas ir svarbiausios musulmonų šventovės Kaaba plovimui Mekoje…
IMG_5874 (1)

Pietūs tradiciniame Abbasi restorane. Valgymas “lovose”. Kelionės pradžioj buvo neįprasta, kad lipi “ant stalo” su kojom, o paskui pripratom, normalių kėdžių-stalo jau net nesinorėjo…
IMG_5876

Šiandien ragaujame tradicinį persų patiekalą – dizą. Atneša tokių keistų prietaisų. Tuoj paaiškėja visas procesas – visų pirma reikia atsargiai susipilti skystymą į bliudelį, prisitrupinti duonos. Suvalgius tokią “sriubą”, į bliūdelį keliauja likęs ąsotėlio turinys – avienos troškinys su avinžirniais, bulvėm, daržovėm. Reikia viską sutrinti su tuo geležiniu įrankiu. Na ir tada jau – valgyti “antrą patiekalą”…

Po skanių pietų važiuojam į Kašano priemiestį Fin.

Fin sodas, seniausias Irano sodas. Pirmą kartą paminėtas buvo 16 amžiuje. Dabar kartu su kitais Irano sodais yra saugomas UNESCO.
_DSC_0226

_DSC_0230

_DSC_0229

_DSC_0232.jpg

_DSC_0228 (1)

Kadžarų šachas ir jo moterys…

Labai jauki arbatėlė sodo kavinukėj…

_DSC_0240.jpg

Arbata

_DSC_0242

Einant link autobusiuko, vėl rožės, alembikai… Vienas tikriausiai kažką distiliuoja, nes matosi ugnis…
IMG_5896

Ta proga trumpas video iš interneto apie rožių distiliavimą Irane, anksčiau ir dabar:

Iranas viena iš tų nuostabių šalių, kur norisi sugrįžti dar net neišvažiavus… Pradedu planuoti naujas keliones dar būdama ten… Labai norėčiau apsilankyti Kašano krašte antroj gegužės pusėj, kai čia būna rožių festivalis