Posts Tagged ‘Kvapai’

Kelionė artėja į pabaigą… Važiuoju šian į Lisaboną – vieną seniausių pasaulio miestų. Anot wiki, šimtmečiais senesnis už Londoną, Paryžių, Romą.

Čia gyveno finikiečiai, kartageniečiai, romėnai, visigotai, maurai, krikščionys. Vardas kiles dar iš finikiečių laikų – Olisippo. Anot vienos legendos, miestas pavadintas pagal Ulysses, kitaip dar žinomo kaip Odisėjus, kuris keliaudamas buvo čia apsistojęs ir įkūrė gyvenvietę.

Lietum mane pasitinka Lisabona, kaip ir dauguma miestų pastaruoju metu 🙂

Imu taxi iš Santa Apalonijos stoties. Ir gerai padarau 🙂 Google ir rome2rio rodo vos 10 min pėsčiom. Bet į kalną su lagaminu ir dar lietus…

Štai ir viešbutukas Alfamoje, prie pat durų tramvajaus stotelė 🙂
tram28

Greit išsikrapštau iš viešbučio, už kelių žingsnių matau, jauki kavinukė. Nusprendžiu, kad pietų laikas! Culture portuguesa café. Jauku čia. O kai dar išgirstu grojant Jeff Buckley Hallelujah, pasigailiu, kad užsakiau pusryčius viešbuty 🙂
IMG_4333IMG_4332

Iriuosi žemyn per minias. Pakeliui užeinu į katedrą Sé, pastatytą XII a. pirmojo Portugalijos karaliaus ant prieš tai čia stovėjusios mečetės…
IMG_4349IMG_4369 (1)

Užeinu ir į gotikinę pilį šalia katedros. Vidury pilies vis dar vyksta archeologiniai kasinėjimai. Galima pamatyti atkastas romėnų gatvės likučius, maurų laikų namo dalį, viduramžių sluoksnius. Visagalis laikas viską užkloja….
DSC_0865_

IMG_4354

DSC_0872_

Taip atsirandu prie Praça do Comércio, centrinės Lisabonos aikštės.
DSC_0878

Lietus vis išlenda, norisi po stogu. Lendu į šviežiai iškeptą dizaino ir mados muziejų. Matyt čia dažnai lyja, šalia drabužinės aptinku modernią skėčių saugyklą 🙂
DSC_0120_

Laikinoj ekspozicijoj apie TAP (nacionalinių avialinijų) ženklo kūrimą. Pirmos uniformos. Įdomu, kaip portugalai mato save. Kažkokios gana nykios spalvos…
IMG_4373_

IMG_4382_

Pastovioj ekspozicijoj neduoda fotografuoti. Dizaino istorijos apžvalga nuo 1850 m. iki šių dienų.

Susirandu TI, nusiperku day card (bus patogiau, nei pirkinet transporto ir muziejų bilietus).  Patraukiu link Belemo pyragėlių 🙂

Jau pravažiuodama tramvajum pastebiu didžiulę minią prie įžymiosios kavinės. Aišku, vietos atsisėsti aš negaunu, nors ir rašo, kad turi 400 kėdžių… Bet eilė išsinešimui juda neįtikėtinai greitai!
IMG_4389_IMG_4388

Grįžinėdama smingu kamšty. Atgal nekopiu pėsčiom į Alfamą, pasigaunu senovinį tramvajų 28.

Viešbučio vadybininkė žadėjo užsakyt man vietą fado restoranėly, bet nėr vietų… Paskambina dar į kelias, tas pats… Ar čia, kad šeštadienis, ar kad dar pas juos tikrai yra high season, nors ir spalio vidurys 🙂 ?

Vakarieniauju Alfamoj, po to pablūdiju dar siaurom maurų senamiesčio gatvelėm ir į viešbutį…

Gražus rytas Lisabonoje 🙂 Džiaugiuosi nuostabia Alfamos panorama.
DSC_0895_

DSC_0898_

DSC_0896_

Po to vėl einu žemyn link Komercijos aikštės.

Tuk tukai! Neprisimenu jų, kai buvau čia prieš 10 metų…
IMG_4444 (1)_

Įsėdu pasivažinėt 28 traukinuku, bet kažkaip pražiopsau išlipimą iš traukinuko, tai važiuoju toliau, žiūrėsiu kur nuveš…
IMG_4446_IMG_4475_

IMG_4449

Pakeliui pamatau Estrela Baziliką, lyg kažką skaičiau apie ją, iššoku apžiūrėt. Pasirodo, Bazilika buvo pastatyta XVIII a. kaip padėka už karalienei gimusį sūnų.
DSC_0907_

Užsikabaroju ir ant Bazilikos stogo 🙂
DSC_0919_

DSC_0914_

DSC_0920_

DSC_0909_

Užsuku dar į Estrela sodus.
DSC_0923_

DSC_0925_

DSC_0937_

DSC_0932_

Išeinant iš sodo patenku į lietų, pats laikas vėl lyst į tramvajų. Sekmadienio vidurdienis, visi tramvajai sausakimši, kai kurie net nestoja, užtrunka kol įsėdu į vieną…
IMG_4480_

Vėl aš Komercijos aikštėj 🙂
IMG_4486_

DSC_0976_

DSC_0958_

DSC_0978_

IMG_4553

Čia einu į Story center, dar vieną šviežiai iškeptą muziejų apie Lisabonos istoriją. Visai smagus interaktyvus muziejus.

Miesto istorija pradedant nuo įkūrimo.
DSC_0948_

Aukso amžius prasidėjo su kelionėm į užjūrius.
DSC_0949_

Atsiranda visokių naujų skanumynų, kavos, tabako. Salė kvepia šafranu ir cinamonu!
IMG_4507_

Įdomus pasaulio pasidalijimas tarp Ispanijos ir Portugalijos. 1494 metų Tordesiljo susitarimas perpjovė žemyną per pusę…

Didžiausiai miesto nelaimei, 1755 metų žemės drebėjimui, dedikuota didelė ekspozicijos dalis, yra ir beveik 3D filmukas.

Išlindus iš kino salės – stiprus kvapas! Lyg atsidūrus laidojimo biure… Iliustruoja gendančius kūnus Lisabonos gatvėse po drebėjimo…
IMG_4523_

Aišku, kvapas toks gana “nupudrintas”, nė iš tolo neneša į The Smell of War kūrinių tikroviškumą. Čia šitą kvapą vos ne kvepalams priskirtum 🙂

Pagarba muziejaus kūrėjams! Labai smagu, kad ekspozicijoj panaudojo ir kvapus 🙂

Po žemės drebėjimo portugalai pagalbą iš kitų šalių gavo po beveik mėnesio. Tiek laiko užtrukdavo tais laikais informacijos sklaida… Neužilgo pradėjo atstatinėti. Nupaišė gridinį miestą. Kvartalus suskirstė pagal amatus, atsirado bendra kanalizacija, šaligatviai. Tiesa, gyventojai pradžioj bumbėjo, kad dėl didesnių atstumų užtrunku daug ilgau apsipirkti 🙂
IMG_4529_

Papietauju Komercijos aikštėj ir traukiu link Belemo. Visų pirmą į Jeronimo vienuolyną. Dar vienas nuostabus Manuelinio stiliaus kūrinys, saugomas UNESCO.
DSC_0994_

DSC_0983_

DSC_0023_

DSC_0024_

DSC_0005_

DSC_0002_

Po to dar gerą valandą prasitrinu Tropiniame botanikos sode netoliese – džiaugsmas nosiai ir akims 🙂
DSC_0028_

DSC_0031_

DSC_0057_

DSC_0035_

DSC_0055

Užeinu į bonsai sodelį, užsuka vietinis gyventojas pabendraut 🙂
DSC_0063_

Apžiūrinėjam abu medelius 🙂
DSC_0067_

DSC_0085_

DSC_0093_

Dar vieną šeimynėlę aptinku, stebi praeinantį pasaulį 🙂
DSC_0103_

DSC_0113_

DSC_0116_

Visi keliai Lisabonoj eina pro Komercijos aikštę 🙂 Vėl aš čia, užsikeliu su rua Augusta Arch liftu palydėt saulės 🙂
IMG_4703_

IMG_4722_

IMG_4724_

Išplaukia rytinis laivas…
IMG_4717_

IMG_4734_

IMG_4741_

Užsuku į viešbutį pailsėt, laukia dar vakaras fado kavinukėje…

Jaukus nedidelis restoranėlis Boteco Da Fá. Užsisakau maisto, laukiu, kol pasirodys kokia standartinė moteriškė, tikiuos balsas bus nelabai spiegiantis…
IMG_4762

O pasirodo du jauni vaikinai ir seniokas 🙂

Nuostabu! Jose Manuel Barreto. Tradiciškai įsigyju CD.
Gaila, vaizdas gana tamsus įraše…

Dar geriau, po pertraukos – uždainuoja padavėjas! Nu jau visai ne stereotipinis fado dainuotojas! Nuostabu! Puiki atostogų pabaiga 🙂

IMG_4769

Kita rytą keliauju namo. Tikiuosi čia sugrįžt kitą kartą anksčiau nei po 10 metų…
IMG_4774_

Portugalija, Tomar

Posted: November 8, 2015 in Portugalija 2015
Tags: , , ,

Autobusas, traukinys, dar vienas… Ir aš jau Portugalijos centre – Tomar.
DSC_0620_

Kaip Monsanto buvo garsų miestas, taip Tomaras – kvapų. Mąstau, kodėl Monsanto man tiek nedaug kvapų buvo. Ryškiai prisimenu pusryčių sūrio, man ant kelių miegojusio katuko, vakarienei krosnyje kepamos žuvies, žolelių arbatos kvapus. Dieną net specialiai buvau pradėjus ieškoti kvepiančios augmenijos. Kelios rožės ir tai skleidė gana silpną kvapą. Ir suvedžiau viską į atšalusį kalnų orą, rudenį, nužydėjusius augalus ir daug daug šalto akmens… Hm, o gal įsijungus audialikai buvo užsidariusi nosis??..

O čia, šitame mieste tarsi užplūdo visa kvapų kakafonija. Nuo rytietiškų kvapų, smilkalų iki kvepalų sintetikos, muilo, benzino ir pačių įvairiausių animalistinių… Svarstau, ar čia dėl to, kad mieste žymiai daugiau gyvybės? Ar kad ryte skaičiau straipsnį apie miestų smellscapus ir nosis įsijungė nesąmoningai?..

Balandžiai!!
DSC_0622_

Einu pasivaikščiot į miesto parkelį.

Kaži apie ką tie du šnekasi?..DSC_0625_

Pasirodo, tai du draugai Fernandai, gimę Tomare, kompozitorius Lopes-Graca ir farmacininkas ir rašytojas Nini Ferreira, susitikę taip ir leisdavo laiką ant suoliuko parke.

Tabuleiros festivalis vyksta liepą kas 4 metai. Mieste vyksta procesijos, žygiuoja apie 400 moterų, ant galvų neša popierinių gėlių skulptūras. Krepšys su gėlėm tokio pat dydžio kaip ir jo nešėja, sveria apie 15 kg. Visas miestas išpuoštas gėlių girliandom. Šiais metais kaip tik buvo festivalis.

Miestas kai kur vis dar pasipuošęs, pvz., viešbuty 🙂 Arba kitas gėlių krepšys vienoj vitrinoj.
IMG_4052

IMG_4304_

IMG_4022_

Užsuku į dailės parodą – portugalų dailininkės Maria Gabriel paroda.
IMG_4019_

Vakarėja…
DSC_0644 (1)_

IMG_4045

Rytas pro viešbučio langus.IMG_4059_

DSC_0659_

Traukiu į kalno viršų, link vienuolyno Convento de Cristo.
DSC_0661_

DSC_0669_

IMG_4085_

DSC_0672_

IMG_4092_

Nuostabu, kad turiu marias laiko ir galiu iš lėto viską apžiūrėt. Vienuolynas įkurtas XII a., vėliau tapo tamplierių būstine. Aštuonios pilys, bažnyčia. Tamplieriai gavo žemės iš karaliaus. Pilis absorbavo iki tol buvusius maurų statinius. Kai kurie dalykai net buvo pritaikyti, pvz. pylimas yra mauriškas.

Tamplieriai buvo išformuoti, susikūrė naujas ordinas. Anot legendų, Tomare vis dar gali būti paslėpti tamplierių lobiai, gal net Šventasis gralis….
IMG_4100_

IMG_4102_

DSC_0739_

IMG_4201_

DSC_0803_

DSC_0695_

Įspūdinga apvali koplyčia Rotunda – riteriai galėjo dalyvauti mišiose nenulipdami nuo žirgų…
DSC_0707_

DSC_0709_

DSC_0711_

IMG_4131_

Manuelino stiliaus langas sukurtas 1510-1513 m. Anot audiogido, langas pilnas simbolių yra gyva karaliaus Manuelio I propaganda…
DSC_0828_

DSC_0816_

DSC_0826_

IMG_4175_

DSC_0770_

DSC_0767

IMG_4136_

DSC_0840_

DSC_0832_

DSC_0833_

Pasidžiaugus pilies sodais leidžiuosi žemyn.
Braidau po miestuką – kažkiek primena Vilnių, matyt kad ir čia jaučiasi stiprus žydiškas pėdsakas…
IMG_4062_

Išlikus ir viena iš sinagogų.
IMG_4011_

Vėl eidama sugerinėju į save visus kvapus. Kiek čia yra frankinsenco! Ir tikrai ne vienoj vietoj jį aptinku! Ko gero, šitas miestas kvepia kitaip, nei kiti mano lankyti Portugalijos miestai, kaimai.

Einu į modernaus meno galeriją. Gaila, audiogidas tik portugališkas…
IMG_4269_

IMG_4262

Miestukas nedidelis, laiko marios, atrodo, aplankysiu visus muziejus čia 🙂 Degtukų dėžučių muziejus. Didžiausia kolekciją Europoj – 127 šalys, virš 40 tūkst. dėžučių…
IMG_4281_

Dar viena galerija pakeliui – šiuolaikinis menas. Nu šį kartą net aš nelabai įsikertu, ką nori pasakyti…
IMG_4282IMG_4283

Taverna antiqua – nuostabi vakarienė žvakių šviesoje! Šį kartą tripadvisor (numeris 1 Tomare) tikrai nemelavo!
DSC_0842_

DSC_0843_

Prie kito stalo netoliese sėdi vaikinas, pradedam kalbėt. Gyvena Kalifornijoj, turi lenkiškų šaknų, eina Santjago de Compostela keliu…  30 km per diena, pavalgai, pamiegi, iš ryto vėl tas pats… Iš pasakojimo suprantu – kol kas ne man…

Vienas padavėjas praeidamas klausia manes, ar patiko pilis 😉 Sako, mačiau tave, aš ten dienom dirbu, atlieku praktiką, vedu nemokamas ekskusijas 🙂

Pasirodo, visas maistas čia kavinėj autentiškas. Ir net tualetas turi viduramžių elementų – durų laikymo mechanizmas! Nedaug kur esu fotografavus tualetus…
IMG_4295_

IMG_4299 (1)_

Restoraną įkūrė restauratoriai-istorikai studentai! Maistas iš viduramžių. Nėra nei bulvių, nei ryžių. Naudoja tik vieną ingredientą, kurio tada nebuvo – imbierą.

O muzika irgi labai į temą. Visą vakarą kankinu padavėjus su klausimais, kas dabar groja 😉

Lyginu su vakarykšte bejausme vakariene… Ir vėl prieinu prie tos pačios išvados – jau kur įdėta širdis, tai jau tikrai pajausi… Ir čia, kaip ta vieta Monsanto Lazy Vera’s, kuri įsirašo giliai ir traukia sugrįžti atgal, dar net iš ten neišėjus….

Einu dar paklaidžioti vakarinėm Tomaro gatvelėm…
DSC_0850_

DSC_0846_

Kitą rytą vėl traukinių stoty, važiuoju toliau 🙂
IMG_4315

Pagaliau aš čia, prie Lovie pilies durų!

The Smell of War (liet: karo kvapas) paroda dedikuota pirmajai dujų atakai Pirmo Pasaulinio karo metu, lygiai prieš 100 metų. Didžioji dalis meno kūrinių – kvapai!
IMG_2907

Kartu su bilietu gaunu detalų parodos aprašymą. Lankytojo gidas rašo, kad kvapai yra nekenksmingi, tačiau uostymas yra jūsų pačių rizika (angl.: The scents are harmless. However, smelling is on your own risk). Tik paskui suprantu, ką jie turi omeny…

Olfaktoriniai, ir ne tik, kūriniai. Emergency BraDr. Elena Bodnar – būdas greitai pasigaminti kaukę dujų atakos metu 🙂 Iš Ukrainos kilusi medikė už šį išradimą yra gavusi Ig Nobel premiją.
IMG_2918

Dar vienam ukrainiečių menininkui dedikuota nemaža dalis parodoje. Caflo Yrot (1874-1970) – gydytojas, vertėjas, mokytojas, laisvalaikiu kūrė meną, pagrindinė priemonė – kvapas. Tačiau pasauliui niekada neparodė savo kūrybos. Tik 2014 metais, menininko sūnus susisiekė su Peter de Cupere ir pristatė tėvo darbus. Tikroji menininko pavardė yra neatskleidžiama, Yrot Caflo yra pseudonimas, ir perskaičius iš kitos pusės gauname – olfactory 🙂

Zenit kameros dėklas primenantis nosį. Kūrinio pavadinimas – Nosis matymui (angl: Nose to See). Užfiksuoti akimirką galima ne tik vaizdu, bet ir kvapu. Uoslė tokia pat svarbi kaip ir matymas.
IMG_2939

Kitas šio menininko kūrinys sukurtas iš Eastman Kodak 1912 metais – Odorografas (запахвидовище). Viduje yra bekvapis muilas, sugeriantis kvapą. Kūrinį paliko savo kambaryje, po jo mirties šeima galėtų prisiminti jo kvapą… Neišku, ar odorografas veikė, greičiausiai tai labiau kaip pareiškimas, kad kvapas gali atkurti atimintyje vaizdinius.
IMG_2928

Sakyčiau, gana kontroversiškas kūrinys Le parfum de sang (kraujo kvepalai). Kaip medikas labai domėjosi kūnu ir kūno kvapais. Laikė, kad labiausiai asmeniški kvepalai yra kraujas. Be kraujo žmogus negali gyventi, bet ir negali uosti savo gyvenimo kvapo – kraujo kūno viduje. Taip atsirado idėja apie kvepalų pompą, sujungtą su adata…
IMG_2944

Turint omeny, kad tai buvo XX a. pradžia Ukrainoje, menininkas tikrai buvo tikrai labai progresyvus savo laikmečiui.
IMG_2950 (1)

Parodos kuratorius ir dalyvis, belgų menininkas Peter de Cupere taip pat gali šiek tiek šokiruoti savo kūryba.

Dead Body Bullets (2000-2015). Stiklinės kulkos pripildytos mirusių kūnų kvapo. Kulkose yra skirtingas kvapo koncentrato kiekis, priklausomai nuo amžiaus, lyties, kūno ūgio ir svorio, jo mirties metu… Iš didesnio kūno daugiau galima išdistiliuoti… Nori nenori prisimeni Suskind’o Kvepalų Grenujį…

Meno kūrinys kvestionuoja nužudymą, nes ir po mirties lieka kvapas. Mirusio kūno kvapą ir kitus šio meninko kūrinius padėjo sukurti IFF perfumeriai.
IMG_2923

Kitas kūrinys – Heroes also die (Herojai taip pat miršta) (1997-2015) – lauro lapų šalmai. Lauras yra pergalės simbolis, tačiau herojai irgi miršta… Po kiekvienu šalmu buteliukas su skirtingu kvapu, reprezentuojančiu skirtingą personaliją. Galima išsirinkti vieną iš kvapų, užsipurkšti sau ant rankos ir tokiu būdu tarsi trumpam atgaivinti herojų…
IMG_2954 (1)

War Flower 1 (2014) kaip granatos formos gėlė auganti iš šalmo. Gėlė kvepianti paraku, simbolizuojanti natūralią kovą dėl išgyvenimo.
IMG_2920

Blood Drop Monument (2015) kraujas laša į šalmą. Aišku, tai ne tikras kraujas. Raudonai dažytas šviežio kraujo kvapas. Galima užsidėti kvapo ant bloterio arba odos…
IMG_2932

Ko gero įdomiausi parodos kvapai – perfumerio Chistophe Laudamiel oro skulptūros (Air Sculpture).

Palapinė turi 2 duris, pastoviai įpurškiamas kvapas, tokiu būdu jis visuomet yra gana stiprus. Užėjus į palapinės vidų tarsi susilieji su kvapo skulptūra, įkvepi ir nori nenori – kvapas tave kažkur nuneša…

Medical Horse #2 (2015) perkelia į WWI medicininės pagalbos palapinę – desinfekciniai kvapai, mediciniai augalai, alkoholis…
IMG_2935

OMG – as in: Oh Merde! Gas! #4 (2015) viduje imituojamas dujų atakos kvapas. Sunkiai nusakomas kvapas, bet norisi rauti iškart iš tos palapinės…

Panašiai ir Fear (2012) (baimė) – tiesiog jauti tvyrančią šaltą miško drėgmę, kažkokią metalinę grėsmę… Toks jausmas, kad akimirkai atsiduriu kažkur miške apkasuose su sunkiai apsakoma stingdančia baime…
IMG_2936_

Dar vienas menininko kūrinį galima pauostyti ant bloterių, aišku prisitepu ir sau ant riešo… The Liberating Smell of Michelin-Breguet Airplains (2015) turi miškų žalumos, o kartu sunkaus lėktuvų metališkumo, odos. Tačiau nėra toks tamsus, kaip tie kvapai palapinėse…

Christophe Laudamiel dabar vienas įdomiausių menininkų su ilgu sąrašu projektų. Tarp kurių – 2009 metais sukurta pirmoji Kvapų Opera (Scent Opera) su 30+ kvapų, kvapo takelis filmui The Perfume (pagal Suskind romaną). 2012 metais pirma solo paroda Phantosmia…all but the smell dedikuota tik kvapų menui, ne gana to, atskleidė parodos kvapų formules!

Beje, čia galima paklausyti kaip perfumeris pasakoja apie baimės kvapo kūrimą.

Kai kurių kvapų aš nesugebu uostyti daugiau nei akimirką. Kala tiesiai į pasąmonę. Viename iš olfaktorinių kūrinių buvo jausmas – dar įkvėpsiu ir supykins… Monument (2015), sukurtas Claros Ursitti, išleidžiamas į orą kas pusvalandį, kad sušvelninti poveikį. Menininkė paskutinius du metus tyrinėja gendančius kūnus…

Kita menininkė antrina su savo kvapu. Tiesa, realizuotas ne naudojant parfumerines medžiagas, bet supermarkete pirktą mėsą. Specialiai šiai parodai sukurtas Maki Ueda kūrinys The Juice of War – Hiroshima and Nagasaki (2015). Anot menininkės, su karo kvapu labiausiai asocijuojasi gendantys kūnai. Menininkė savo tinklaraštyje aprašo, kaip buvo kuriama instaliacija. Kvapą užuodi palindus po gaubtu
IMG_2933_

Visai kitoks parodos eksponatas – Lisos Kirk kūrinys Revolution (2008), sukurtas su parfumere Patricia Choux, yra ir oficialiai išleisti kvepalai, kuriuos galima įsigyti ir naudoti 🙂

Lisa Kirk revoliucijų dalyviams ir liudininkams uždavė klausimą Kaip kvepia revoliucija? Atsakymas: sudžiuvęs kraujas, degėsiai, degalai, šlapimas. Kvapas gana animalistinis, stipriai jaučiamas civetas, muskusai, oda, mediena, vetiverija.

Kvapo pristatymo reklama: https://vimeo.com/15666669

Dar pora menininkų kūrinių Scratch and sniff technika. Camilla Nicklaus-Maurer Fieldpost (2015) centre – 100 metų atvirukas su Lovie pilies vaizdu. Atvirukas buvo siųstas 1915 metais vokiečių kareivio iš Belgijos fronto. Žiūrovui siūloma pirštu patrinti nuotrauką ir užuosti buitinių dujų kvapą.
IMG_2925

Sue Corke & Hagen Betzwieser Moon (2010) sukūrė mėnulio atvirutę pagal Apollo astronautų teigimą, kad mėnulis (tiksliau mėnulio dulkės) kvepia paraku…
IMG_2929_

Pabaigai Gayil Nails interaktyvi instaliacija iš trijų dalių atkurtoje WWI palatoje (kas čia, Lovie pilyje ir buvo WWI metu). Pakėlus kiekvieną iš dujokaukių išgirsti dujų šnypštimą ir užuodi skirtingą kvapą, reprezentuojantį vidinę būseną – Nightmares arba karo košmarai (gendantys kūnai, šlapimas, purvini rūbai, purvas), Self-Soothing Shell-Shock arba išgijimo iliuzija (išplauti rūbai, laimo kvapas), Hallucinations arba susitaikymas, sugrįžimas į pasaulį (kalėdų vakarienės kvapas).
IMG_2952

Labai stipru! Visa paroda tikrai nukelia 100 metų atgal, į karo baisumus… Kvapas daug galingesnis už vaizdines priemones atminties ar įspūdžio perteikimo prasme.

Nesu patyrusi karo. Juolab WWI, kokiu būdu man viskas tarsi atsistojo prieš akis? Ar tiesiog bendras miksas situacijų, patirčių plius vaizduotė? Ar gal tai daug giliau, kaip esu skaičius apie tyrimus apie baimių persidavimą per genus?.. Kaip pavyzdžiui, čia vienas iš tokių tyrimų su pelytėm ir vyšnios kvapu…

Pirma mano aplankyta rimta olfaktorinė paroda. Ko gero, viena geriausių šios kelionės patirčių…

Kvapų kūrimas man yra įdomiausias būtent kaip meno rūšis, kaip išraiškos priemonė perteikti idėjas, emocijas. Ir tiesiog nuostabu, kad šitos parodos kūriniai-kvapai yra tokie stiprūs, tiesmuki, nenugludinti, ‘neįvynioti į vatą’!

Išėjus iš parodos turiu ‘atsičiukinti’, sugrįžti į šitą pasaulį… Ir koks džiaugsmas, kad kol kas jame nėra karo!
IMG_2970__

Pagaliau atostogos!
Keliauju į šviesos miestą – Lugdunum, toks yra senovinis Lyon’o pavadinimas.
Prieš daugiau nei 2000 metų keltai čia, ant Fourvière kalvos buvo pastate šventyklą šviesos dievui Lugui. Formaliai miestą įkūrė romėnai 43 m. pr. m. e. Dabar Lijone gyvena panašiai kaip Vilniuj, apie 500 tūkst. žmonių, senamiestis saugomas UNESCO.
Jau ne pirmas miestas, kai grybauju su nuvykimu iki viešbučio 🙂 Išlipus iš lėktuvo patraukiu link Rhone express tramvajaus, taip greičiausia pasiekti miesto centrą, turiu ir bilietą. Deja, kartais visi priplanavimai nueina veltui – tvarkos saugotojai užtvėrę įėjimą, sako, linija uždaryta dėl kažkokio įvykio, kada atidarys, neaišku… Paklausus kaip nukakti į centrą, mosteli ranka į autobusus, pasako 6 aikštelė ir viskas. Ten jau pilna tokių kaip aš 🙂 Spoksau į autobusų tvarkaraštį – vienas tik numeris ir tas visiskai neaiškus, nes nėra jokių Lyon centras ar pan. stotelių. Bandau klausti vienų. Nieko nežino ir nekalba angliškai. Tada klausiu kitą – žino, bet kalba tik prancūziškai. Toks įspūdis, kad stotelėj tik pasimetę turistai ir vietiniai, kalbantys tik savo kalba 😉 Viena moteriškė labai nori padėti, bet ko gero angliškai kalba mažiau nei aš prancūziškai. Iš kokio trečio karto jau suprantu, kaip reikia važiuot, tik man rodos, ji bando nurodyti kiek sudėtingesnį variantą – per centrinę stotį.
Ilgai laukiam buso, pradedu mąstyt apie taxi, ale nusprendžiu, kad taip bus įdomiau 🙂
Atsiranda dar viena, angliškai kalbanti moteris. Mane priduoda naujai moteriškei – ‘follow her’ 🙂 Nu jau tikrai žinau, kad bus viskas gerai, būsiu pristatyta į vietą. Autobusas, tramvajus, metro – kol atvaziuoju iki Bellecour aikštės, išbandau visas 3 miesto trandsporto rušis, ir visa kelionė tik – 3,2 eur.
Išlipus iš metro, reikia susigaudyt kurioj pusėj viešbutis, ir staiga pradeda pilti kaip iš kibiro. Pasidedu daiktus, užkandu truputį ir einu pasivaikščiot, negi dabar lauksi kol nustos lyt 🙂
IMG_0528_

Suku ratais aplink Bellecour, vėjai visai užlaužia mano skėtį, tenka pirkti naują…
IMG_0537

DSC_0297

DSC_0289

Vakarienei einu į vieną iš bouchonų (taip čia vadinamos tradicinio lijonietiško maisto kavinės). Sunku išsirinkti, netraukia manęs šian nei prie galvų, nei prie kojų, nei prie žarnų… Maistas čia toks naminis, gana paprastas. Lijonas yra laikomas maisto gurmanų sostine, bet nepagaunu aš šiandien čia Duendes…
Po vakarienės dar šiek tiek pasišlaistau ir namo, į viešbutį.

Visi miestai, šalys turi savo augimo, klestėjimo ir nuosmukio laikus. Ko gero, Lijonas labiausiai klestėjo galų-romanų laikais, kuomet 300 metų tai buvo svarbiaus miestas vakarinėje Romos imperijos dalyje, po Romos.
Kitą dieną, iš pat ryto traukiu į romėnų laikus 🙂
Keliuosi funikulierium į kalvos viršų.
Čia buvo miesto širdis romėnų laikais, amfiteatras galėjo talpinti 10 tūkstančių žmonių.
DSC_0374

Ir kaip tais laikais statė namus, kad sienos stovi visus 2000 metų!
DSC_0362
Užsuku ir į romėnų muziejų.
Lijone buvo daromi stiklo dirbiniai. 3-5 amžiaus kvepalų buteliukai:
DSC_0397_
Romėnų kelių tinklas. Rašo, kad tais laikais Romos imperijoje buvo gana kosmopolitiški miestai, žmonės lengvai keldavosi gyventi kitur.
IMG_0587DSC_0392_

Išeidama pastebiu lankstinuką – Gadagne muziejuj paroda apie rožes! To man užtenka, pėdinu link rožių 🙂
Leidžiuosi žemyn pėsčia, nes kažkur užmačiau, kad pakeliui dar turi būti sodai, bet kažkaip nusileidžiu iki apačios ir nesurandu į juos įėjimo. Palieku kitai dienai…
DSC_0410 copy

Rožės – paroda apie rožes ir Lijono rožių augintojus. Nuo rožės anatomijos iki spalvų, kvapų.
IMG_0607IMG_0623_
Skirtingos rožės kvepia skirtingai – rožės, vaisiai, prieskoniai ir t.t.
Kvapų ratas
IMG_0617

Aišku, galima ir pauostyt – damaskinių rožių eterinis.
IMG_0622

Mini sodelis Gadagne muziejuje.
DSC_0427_
Traukiu pasivaikščiot į senamiestį (Lyon Vieux). Pakeliui praeinu Miniatiūrų ir kino muziejų, visai neplanavau aš į jį eit, bet kažkaip prie įėjimo pamačiau vieną kitą miniatiūrą ir susigundžiau trumpam užsukt. Ir koks man džiaugsmas, kai pamačiau, kad pirma ekspozicija (rūsyje) dedikuota filmui Perfume: The Story of a Murderer!
Filmui kurti naudotos dekoracijos. Puikiai perteikta atmosfera. Tame tarpe ir kvapais. Niūrus rūsys, buteliukai, rožės. Viskas tarsi persismelkę gyvybės ir mirties kvapais. Nerealu!
DSC_0434_

DSC_0435_

DSC_0437_

Laikas man čia sustoja, reikia gi apžiūrėt kiekvieną buteliuką… Pasirodo, specialiai filmavimui lenkų gamykloje buvo sukurta 1300 buteliukų. Grasso kvapų muziejus suteikė reikalingą istorinę medžiagą tam, kad sukurti 18 a. perfumeriją, kvepalų parduotuvę.
DSC_0449_

Kelios salės skirtos kino efektams. Pasirodo, kino triukai pradėti naudoti vos tik atsirado kinematografija, jau 1895 m. Pavyzdžiui, filmavimas aktorių ir aplinkos atskirai (žalias fonas).
KInas1

Plačiai buvo naudojamos miniatiūros. Les Trois Mousquetaires (2011) naudotas skrendantis laivas:
IMG_0691_

Didžiausia revoliucija buvo skaitmenizavimas. Pavyzdžiui, dabar gali būti nesunkiai redaguojamos scenos – iškerpami, perkeliami nufilmuoti aktoriai ir t.t. jei kartais pasikeičia scenarijus.

Nereali Julien Martinez gotiškų lėlių paroda vienoj iš salių:
IMG_0712_

IMG_0705_

Ronan-Jim Sevellec miniatiūros, mąstelis 1/12
IMG_0728_

Einu užkąsti. Po pietų – ekskursija. Vakar nusipirkau 2 dienom miesto kortą, vadybininkė įkalbėjo nueiti ir į pora ekskursijų, sakė, kitaip bus sunku vienai apžiūrėt trubules. Kas tai yra, tikiuosi čia ir išsiaiškint 🙂
Žmonių susirenka nemažai, spėlioju, ką čia darys su tokia minia. Ogi ateina 3 gidai, išdalina visiems imtuvus su ausinėm, gidas kalba – visi puikiai girdi 🙂

Pradedam nuo Lijono Katedros, baigtos statyti 15 a. Katedra statyta 300 metų, nes anot gidės, tuo metu jie dar buvo nepriklausomi ir statybas finansavo patys žmonės. Katedra buvo daug prašmatnesnė, nei dabar. Protestantų-katalikų karas 16 a., prancūzų revoliucija gerokai pravalė Katedros dekoracijas, paveikslus… Klausiu gidės apie tuos nepriklausomybės laikus, bet ji į kalbas daug nesivelia, sako, labai jau komplikuota Prancūzijos istorija…
DSC_0521_

Trubules atsirado po to, kai miestas smarkiai augo, namais užstatė visus tarpus, taip atsirado praėjimai iš vienos gatvės į kitą per kiemelius. Dabar dauguma praėjimų ir kiemų yra privatūs ir uždari.

IMG_0748IMG_0777_

IMG_0756_DSC_0500_

DSC_0505_

DSC_0470

Vienam iš kiemų randam ir gyventoją 🙂
IMG_0750

Patraukiu link Confluences, šviežiai iškepto muziejaus, atidaryto prie abiejų miesto upių susiliejimo vietos.
DSC_0509_

Labai daug žmonių (prie kai kurių salių reikia stovėt didžiulėj eilėj, kad patekti), per mažai struktūros, mano akimis. Na bet džiaugiuosi, kad šitiek žmonių domisi, iš kur mes atsiradom ir kur einam 🙂
Homo floresiensis žmonės gyveno prieš 95 tūkst. Metų Indonezijoje:
IMG_0783_

Viena ekspozicija apie 17 a. gamtos įdomybių muziejus Europoje, žemėlapyje ir Radvilų muziejus 🙂
IMG_0812

Šviečianti optinio pluošto suknelė
IMG_0804

DSC_0513_

Traukiu vėl į senamiestį vakarienei. Pralinksmina astrologinės dienos prognozės tramvajuose 🙂
IMG_0829

Sutemus dar viena ekskursija – naktinis šviesų Lijonas autobusu
DSC_0558_DSC_0557_

DSC_0551_

IMG_0854

Prisimenant pirmą mano kelionę, kuri nugulė internete – Prancūzija, Provansas 2012 metų rudenį.

http://atostogosprovance.blogspot.com/2012_09_30_archive.html
(navigacija dešinėj viršuje arba per “naujesni pranešimai” puslapio pabaigoje)

pr1

pr2

pr7

pr8

pr3

pr5

pr4

pr9

pr6

Sekmadienis Burren regione.
Burren pavadinimas kilęs iš airiško žodžio Boíreann, reiškiančio akmenuota vietovė. Tai apie 250 kv. km kalkakmenio laukas. Gana skurdi augmenija, medžių beveik nėra.

Cituojant vieno Kromvelio armijos karininko žodžius 1651 m., tai šalis, kur nėra pakankamai vandens žmogų paskandinti, nei pakankamai medžių jį pakarti, nei pakankamai žemės jį palaidoti…

Angliškai: “of this barony it is said that it is a country where there is not water enough to drown a man, wood enough to hang one, nor earth enough to bury them. This last is so scarce that the inhabitants steal it from one another and yet their cattle are very fat. The grass grows in tufts of earth of two or three foot square which lies between the limestone rocks and is very sweet and nourishing.”
B23

B32

BurrenA

Pirmas sustojimas – Burren informacijos centras Kilfenore kaimelyje. Visai įdomi ekspozicija ir filmukas.

Netoliese Kilfenore katedra, pastatyta apie 1189 m.
Kilf3

Kilf2

Kilfenore dar vadinamas “septynių kryžių miestu” dėl didelės anktyvosios krikščionybės kryžių (High Cross).
Kilf6

KIlf8

Kilf7

Caherconnell ringfortas. Tiksliau forto likučiai. Reikia įsijungti šiek tiek vaizduotę, kad suprasti, kaip čia viskas atrodė… Čia vis dar darbuojasi archeologai…
ringfort3

ringfort2

Ringfort8

Burren perfumery

p3L

Gamybos patalpos, gaila sekmadienis, negalima pažiūrėti gamybos gyvai…

P2P1

Nėra šiandien ir pagrindinio kvepalininko… Bandau išklausti esančių darbuotojų apie tai, kaip ir iš ko maišo savo kvepalus. Tvirtina, kad visiškai natūralūs, skiedimui naudoja organinį spiritą. Parfumerijos gaminami kvepalai man visai įdomūs, tik mano nosis įtaria, kad naudojamos ir sintetinės medžiagos… Parfumerija kartais daro dirbtuves, bet daugiausiai apie kosmetikos kūrimą. Išuostau visą nedidelę eterinių aliejų kolekciją (orientuota tik į aromaterapiją), pora nusiperku.

Vos atvažiavus į Airiją, pradėjau tyrinėt, kaip čia su natūralių kvapų gamybos kultūra… Atrodo, kad Burren perfumerija yra daugiausiai pasistūmėjus tuo klausimu… Lietuviai turi būti labai laimingi, kad yra Kvapų namai su šimtais kokybiškų eterinių aliejų, natūralių parfumerinių medžiagų, kvapų ir kosmetikos kūrimo dirbtuvėmis ir stovyklomis…

Parfumerijos sodas labai įdomus. Galėčiau čia praleisti valandas! Augalai sužymėti etiketėmis, aprašymuose ne tik pavadinimas, bet ir naudojimo būdai.

S9

Vokiškas česnakas
GG1

Karšulis
s1

Karsulis1

S111

s3

Dar vienas sustojimas – bronzos laikų Poulnabrone dolmenas, datuojamas 4200-2900 pr.m.e. Manoma, kad buvo naudojamas ritualuose, žmonių laidojimui.
dolmen2

Dolmen1

Važiuojant Burren pakrantės keliu, jūros krantas.BUola

Coast

Dar viena nuostabi diena, praleista unikalioje Airijos vietovėje!

B1