Posts Tagged ‘Lyon’

Pirmadienis Lyon’e… Visai kitokia nuotaika mieste, liaudis ramiai traukia į darba. Aš irgi į tą pusę 🙂

Kaip yra kažkas pasakęs, Lyon pastatytas tarp dviejų kalvų, Fourvière ir Croix-Rousse, Fourvière skirta melstis, Croix-Rousse – dirbti. Tai pirmadienio rytą patraukiu į darbo kalvą 🙂

Šiandien daug grybauju 🙂 Ne iškart randu Šilko dirbtuvių muziejų. Paaiškėja, kad dar uždarytas. Slampinėdama aplink aptinku terasą su gyva muzika 🙂 Sėdi sau vaikinas su gitara, repetuoja vakaro programą… Tai aš irgi prisėdu čia kuriam laikui, pasigrožėti pirmadienio rytu…
img1

Grįžtu į šilko namus. Ekskursija prancūziškai, tik karts nuo karto paverčia šiek tiek į anglų kalbą.

16 amžiuje italų šilkas prancūzams pasidarė per brangus, tai Prancūzijos karalius Francis I pakvietė italų meistrus apsigyventi Lijone. Persikėlę italų meistrai gavo teisę nemokėti mokesčių iki gyvenimo pabaigos. 17 amžiaus vidury jau trečdalis miesto gyventojų (15 tūkst.) buvo susijęs su šilko industrija.
DSC_0576_

IMG_0876

Didžiąją dalį laiko ir praleidžiam prie audimo staklių. Iki šiol čia rankomis audžia prabangius šilko audinius, metras kainuoja kelis tūkstančius eur…

IMG_0875

IMG_0901

Aišku, dabar jau nemažai skaitmenizuota, tačiau vistiek ir dabar paruošti stakles tokiam audimui gali užtrunkti kelis mėnesius. Audimas rankinis. Gidas-meistras rodo, kaip tai daroma, kaip galima pataisyti klaidas (rollback’as) ir t.t.
IMG_0908

Perforacijos gerokai pagreitino audimą, anksčiau viskas atrodė taip:
DSC_0582_

Pėdinu žemyn. Vėl kažko ieškau, nerandu… Matyt tokia jau diena šiandien.
IMG_0931

Nusibosta klaidžioti. Apytuštės gatvės, pastebiu tik kelis turistus iš rytų šalies. Kažko klausia vietinių, po to kažkur traukia. Aj, pamanau, einu ir aš paskui, kur nors nueisiu 🙂

Akurat! Šilko dažymo butikas! Parodo mums kaip gamina šilko šifono skaras rankiniu spausdinimo būdu. Kiek spalvų, tiek kartų reikia dėti spaudą.
DSC_0594_

IMG_0938

Antrame aukšte parodo rankinį velveto dažymą – tiesiog teptukais.
IMG_0939_

IMG_0941 (1)

Rankinis darbas, kainos atitinkamos, nedidelis šalikelis – 100 eur. Nesusigundau…

Aikštė Terreaux. Sėdžiu, pietauju priešais meno muziejų, bet šį kartą netraukia manes ten…
DSC_0604_

DSC_0609_

DSC_0612_

IMG_0950_

Einu paieškot dar tų paišytų namų, kur vakar naktį pravažiavom su autobusine ekskursija.
IMG_0948 (1)

DSC_0611_

Pasirodo, ant šito namo ne šiaip sau piliečiai, o Lyon įžymybės: Antoine de St Exupery, Josepth-Marie Jacquard, Andre-Marie Ampere, broliai Lumiere, Paul Bocuse ir t.t.
DSC_0621_

Siena, dedikuota Lyon’o dailininkui Tony Tolle

DSC_0617_

Kažkodėl dar noriu šiandien pasikelti ir į “maldų” kalną – Fourvière. Pakeliui sumąstau išlipti Bellecour, pėdinu link Hotel Dieux, bet panašu, kad uždarytas rekonstrukcijai, nedirba…
Fourvière žmonių kiekiai kokie! Ko gero, labiausiai turistinė vieta visam Lijone.
DSC_0629_

DSC_0631_

Pasėdineju vienoj, kitoj koplyčioj. Visgi po 15 km per dieną jaučiasi kojoms…
DSC_0640_

DSC_0662_DSC_0665_

Panorama nereali!
DSC_0651_

Pėdinu žemyn, šį kartą randu tuos sodus, kur vakar – ne 🙂
DSC_0690_

DSC_0696_

Ateina laikas ieškot vakarienės. Šį kartą jau paskaiciau, kodel Lyon – gastronomijos sostinė, ir kur reikia valgyti. Traukiu vėl link Hotel de Ville. Vos išlindus iš metro – muzika! Jazzo vakaras Operos kavinėje. Aišku, smingu kuriam laikui čia 😉

Tada einu ieškot tų rekomenduotų vietų, maža tikimybė, bet reikia pabandyt laimę 🙂 3 vietas patikrinu. Nea, viskas “complet”. Bet vos įkišus nosį iškart gali suprasti, tikrai geros vietos. Pvz., Café des Federations tikrai rezervuosiu, kai kitą kartą būsiu Lyon’e 🙂
Šiandien surandu visai neblogą, neturistinę vietą vakarienei. Jau beveik pradedu jausti, kad prasidėjo atostogos…

Pėdinu dar paspoksot į Lyon šviesas. Atrodo, kad kai kurie namai, skulptūros tarsi atgyja nakčiai.
DSC_0705_

Raitelis, rodos, tuoj nušoks į aikštę 🙂
DSC_0707_

DSC_0714_

DSC_0711 (1)_

Kita diena – paskutinė čia, Lijone. Tiksliau, pusdienis, nes po piet jau važiuoju į kitą miestą. Ta proga keliauju į Port-Dieu stotį nusipirkt bilieto. Po to keliauju į brolių Lumiere muziejų. Smalsu, kaip žmonės ėmė ir tiesiog sukūrė kiną…
DSC_0724_

1895 m. patentu buvo registruotas brolių sukurtas aparatas kinematografas.
Nebuvo netikėta. Pasirodo, kinas jau kuris laikas sklandė ore… Netgi pavadinimas kinematografas jau buvo registruotas prieš kelis metus kito išradėjo (L. G. Bouly).
IMG_1084_

Broliai Lumiere laikomi pirmais kino kūrėjais, jų filmas “La Sortie de l’Usine Lumière à Lyon” (liet: Darbininkai išeina iš Lumiere fabriko), nufilmuotas 1894 m. laikomas pirmu sukurtu filmu.

Vienas žinomiausių jų filmų, “Arrivée d’un train à la Ciotat” labai realistiškai rodo į minią artėjantį traukinį.

Auguste ir Louis buvo žinomo portretisto ir fotografo Antoine Lumiere sūnūs. Antoine įkūrė fotografijos įrangos verslą. Abu sūnus išsiuntė mokytis į technologinę mokyklą. Duodavo vaikams įvairius iššūkius jau nuo mažumės – sugalvoti sprendimus įvairioms problemoms. Louis, jau būdamos 17-os sugalvojo “sausos plokštelės” procesą, kas gerai padėjo tėvo verslui.

Vieną dieną tėvas tarė vaikams, Edison sukūrė judančius paveikslėlius dėžėje, o jūs imkit ir ištraukit juos visiems 😉 Broliai išanalizavę silpnąsias Edison aparato puses, sukūrė savo aparatą. Įdomu, kad juos inspiravo ir siuvimo mašina 🙂
IMG_1039IMG_1059

IMG_1064

Pirmose reklamose nebuvo filmų pavadinimų, nes žmonės ėjo žiūrėti fenomeno
IMG_1068

Įdomu, kad vėliau broliai sugrįžo vėl prie fotografijos, nes tikėjo, kad filmų reikalas buvo be ateities…
IMG_1081

Louis toliau tobulino fotografijos sritį, tame tarpe išrado Autochrominę spalvotą fotografiją (beje, tai ir laikė didžiausiu išradimu avo gyvenime). Auguste pasinėrė į medicininę veiklą, dirbo su medicininiais tyrimais.
Per visa gyvenimą broliai užregistravo beveik 200 patentų.
IMG_1072

Laiko neturiu daug, bet visai gerai susižiūri dokumentinis M. Viotte filmas La temps des Lumiere.

Grįžtu į “belekur” aikštę, papietaut, susirinkt daiktų iš viešbučio.

Pėdinu dar Antoine St Exupery gatve link upės.
IMG_1094_

IMG_1091

Grįžtant į aikštę, prisimenu, kad dar turi būti kažkur Exupery statula… Niekaip nerandu, kur ta statula 🙂

Jau net internete suieškau, kad turi būt vakarinėj aikštės daly. Nematau nieko panašaus… Jau net pradedu naudot Šerlocko metodus 🙂 Mąstau, kad jei statuloje mažasis princas, tai didelė tikimybė, kad bus kažkur netoli vaikų žaidimo aikštelės.

Akurat! Štai jie – mažasis princas ir Antoine Exupery, pasislėpę po medžiais 🙂
IMG_1109_

IMG_1107

Užrašai ant paminklo
IMG_1106
Antrąjį suprantu iškart, be žodyno 🙂
Citata iš Mažojo princo: “On ne voit bien qu’avec le cœur. L’essentiel est invisible pour les yeux”
“Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akims.”
IMG_1101_

Pagaliau atostogos!
Keliauju į šviesos miestą – Lugdunum, toks yra senovinis Lyon’o pavadinimas.
Prieš daugiau nei 2000 metų keltai čia, ant Fourvière kalvos buvo pastate šventyklą šviesos dievui Lugui. Formaliai miestą įkūrė romėnai 43 m. pr. m. e. Dabar Lijone gyvena panašiai kaip Vilniuj, apie 500 tūkst. žmonių, senamiestis saugomas UNESCO.
Jau ne pirmas miestas, kai grybauju su nuvykimu iki viešbučio 🙂 Išlipus iš lėktuvo patraukiu link Rhone express tramvajaus, taip greičiausia pasiekti miesto centrą, turiu ir bilietą. Deja, kartais visi priplanavimai nueina veltui – tvarkos saugotojai užtvėrę įėjimą, sako, linija uždaryta dėl kažkokio įvykio, kada atidarys, neaišku… Paklausus kaip nukakti į centrą, mosteli ranka į autobusus, pasako 6 aikštelė ir viskas. Ten jau pilna tokių kaip aš 🙂 Spoksau į autobusų tvarkaraštį – vienas tik numeris ir tas visiskai neaiškus, nes nėra jokių Lyon centras ar pan. stotelių. Bandau klausti vienų. Nieko nežino ir nekalba angliškai. Tada klausiu kitą – žino, bet kalba tik prancūziškai. Toks įspūdis, kad stotelėj tik pasimetę turistai ir vietiniai, kalbantys tik savo kalba 😉 Viena moteriškė labai nori padėti, bet ko gero angliškai kalba mažiau nei aš prancūziškai. Iš kokio trečio karto jau suprantu, kaip reikia važiuot, tik man rodos, ji bando nurodyti kiek sudėtingesnį variantą – per centrinę stotį.
Ilgai laukiam buso, pradedu mąstyt apie taxi, ale nusprendžiu, kad taip bus įdomiau 🙂
Atsiranda dar viena, angliškai kalbanti moteris. Mane priduoda naujai moteriškei – ‘follow her’ 🙂 Nu jau tikrai žinau, kad bus viskas gerai, būsiu pristatyta į vietą. Autobusas, tramvajus, metro – kol atvaziuoju iki Bellecour aikštės, išbandau visas 3 miesto trandsporto rušis, ir visa kelionė tik – 3,2 eur.
Išlipus iš metro, reikia susigaudyt kurioj pusėj viešbutis, ir staiga pradeda pilti kaip iš kibiro. Pasidedu daiktus, užkandu truputį ir einu pasivaikščiot, negi dabar lauksi kol nustos lyt 🙂
IMG_0528_

Suku ratais aplink Bellecour, vėjai visai užlaužia mano skėtį, tenka pirkti naują…
IMG_0537

DSC_0297

DSC_0289

Vakarienei einu į vieną iš bouchonų (taip čia vadinamos tradicinio lijonietiško maisto kavinės). Sunku išsirinkti, netraukia manęs šian nei prie galvų, nei prie kojų, nei prie žarnų… Maistas čia toks naminis, gana paprastas. Lijonas yra laikomas maisto gurmanų sostine, bet nepagaunu aš šiandien čia Duendes…
Po vakarienės dar šiek tiek pasišlaistau ir namo, į viešbutį.

Visi miestai, šalys turi savo augimo, klestėjimo ir nuosmukio laikus. Ko gero, Lijonas labiausiai klestėjo galų-romanų laikais, kuomet 300 metų tai buvo svarbiaus miestas vakarinėje Romos imperijos dalyje, po Romos.
Kitą dieną, iš pat ryto traukiu į romėnų laikus 🙂
Keliuosi funikulierium į kalvos viršų.
Čia buvo miesto širdis romėnų laikais, amfiteatras galėjo talpinti 10 tūkstančių žmonių.
DSC_0374

Ir kaip tais laikais statė namus, kad sienos stovi visus 2000 metų!
DSC_0362
Užsuku ir į romėnų muziejų.
Lijone buvo daromi stiklo dirbiniai. 3-5 amžiaus kvepalų buteliukai:
DSC_0397_
Romėnų kelių tinklas. Rašo, kad tais laikais Romos imperijoje buvo gana kosmopolitiški miestai, žmonės lengvai keldavosi gyventi kitur.
IMG_0587DSC_0392_

Išeidama pastebiu lankstinuką – Gadagne muziejuj paroda apie rožes! To man užtenka, pėdinu link rožių 🙂
Leidžiuosi žemyn pėsčia, nes kažkur užmačiau, kad pakeliui dar turi būti sodai, bet kažkaip nusileidžiu iki apačios ir nesurandu į juos įėjimo. Palieku kitai dienai…
DSC_0410 copy

Rožės – paroda apie rožes ir Lijono rožių augintojus. Nuo rožės anatomijos iki spalvų, kvapų.
IMG_0607IMG_0623_
Skirtingos rožės kvepia skirtingai – rožės, vaisiai, prieskoniai ir t.t.
Kvapų ratas
IMG_0617

Aišku, galima ir pauostyt – damaskinių rožių eterinis.
IMG_0622

Mini sodelis Gadagne muziejuje.
DSC_0427_
Traukiu pasivaikščiot į senamiestį (Lyon Vieux). Pakeliui praeinu Miniatiūrų ir kino muziejų, visai neplanavau aš į jį eit, bet kažkaip prie įėjimo pamačiau vieną kitą miniatiūrą ir susigundžiau trumpam užsukt. Ir koks man džiaugsmas, kai pamačiau, kad pirma ekspozicija (rūsyje) dedikuota filmui Perfume: The Story of a Murderer!
Filmui kurti naudotos dekoracijos. Puikiai perteikta atmosfera. Tame tarpe ir kvapais. Niūrus rūsys, buteliukai, rožės. Viskas tarsi persismelkę gyvybės ir mirties kvapais. Nerealu!
DSC_0434_

DSC_0435_

DSC_0437_

Laikas man čia sustoja, reikia gi apžiūrėt kiekvieną buteliuką… Pasirodo, specialiai filmavimui lenkų gamykloje buvo sukurta 1300 buteliukų. Grasso kvapų muziejus suteikė reikalingą istorinę medžiagą tam, kad sukurti 18 a. perfumeriją, kvepalų parduotuvę.
DSC_0449_

Kelios salės skirtos kino efektams. Pasirodo, kino triukai pradėti naudoti vos tik atsirado kinematografija, jau 1895 m. Pavyzdžiui, filmavimas aktorių ir aplinkos atskirai (žalias fonas).
KInas1

Plačiai buvo naudojamos miniatiūros. Les Trois Mousquetaires (2011) naudotas skrendantis laivas:
IMG_0691_

Didžiausia revoliucija buvo skaitmenizavimas. Pavyzdžiui, dabar gali būti nesunkiai redaguojamos scenos – iškerpami, perkeliami nufilmuoti aktoriai ir t.t. jei kartais pasikeičia scenarijus.

Nereali Julien Martinez gotiškų lėlių paroda vienoj iš salių:
IMG_0712_

IMG_0705_

Ronan-Jim Sevellec miniatiūros, mąstelis 1/12
IMG_0728_

Einu užkąsti. Po pietų – ekskursija. Vakar nusipirkau 2 dienom miesto kortą, vadybininkė įkalbėjo nueiti ir į pora ekskursijų, sakė, kitaip bus sunku vienai apžiūrėt trubules. Kas tai yra, tikiuosi čia ir išsiaiškint 🙂
Žmonių susirenka nemažai, spėlioju, ką čia darys su tokia minia. Ogi ateina 3 gidai, išdalina visiems imtuvus su ausinėm, gidas kalba – visi puikiai girdi 🙂

Pradedam nuo Lijono Katedros, baigtos statyti 15 a. Katedra statyta 300 metų, nes anot gidės, tuo metu jie dar buvo nepriklausomi ir statybas finansavo patys žmonės. Katedra buvo daug prašmatnesnė, nei dabar. Protestantų-katalikų karas 16 a., prancūzų revoliucija gerokai pravalė Katedros dekoracijas, paveikslus… Klausiu gidės apie tuos nepriklausomybės laikus, bet ji į kalbas daug nesivelia, sako, labai jau komplikuota Prancūzijos istorija…
DSC_0521_

Trubules atsirado po to, kai miestas smarkiai augo, namais užstatė visus tarpus, taip atsirado praėjimai iš vienos gatvės į kitą per kiemelius. Dabar dauguma praėjimų ir kiemų yra privatūs ir uždari.

IMG_0748IMG_0777_

IMG_0756_DSC_0500_

DSC_0505_

DSC_0470

Vienam iš kiemų randam ir gyventoją 🙂
IMG_0750

Patraukiu link Confluences, šviežiai iškepto muziejaus, atidaryto prie abiejų miesto upių susiliejimo vietos.
DSC_0509_

Labai daug žmonių (prie kai kurių salių reikia stovėt didžiulėj eilėj, kad patekti), per mažai struktūros, mano akimis. Na bet džiaugiuosi, kad šitiek žmonių domisi, iš kur mes atsiradom ir kur einam 🙂
Homo floresiensis žmonės gyveno prieš 95 tūkst. Metų Indonezijoje:
IMG_0783_

Viena ekspozicija apie 17 a. gamtos įdomybių muziejus Europoje, žemėlapyje ir Radvilų muziejus 🙂
IMG_0812

Šviečianti optinio pluošto suknelė
IMG_0804

DSC_0513_

Traukiu vėl į senamiestį vakarienei. Pralinksmina astrologinės dienos prognozės tramvajuose 🙂
IMG_0829

Sutemus dar viena ekskursija – naktinis šviesų Lijonas autobusu
DSC_0558_DSC_0557_

DSC_0551_

IMG_0854