Tradicinė firmos kelionė rudenį. Šį kartą į Ispanijos Karalystės sostinę – Madridą.
Per pirmas dienas ne daug Madrido tenka pamatyt.
Vakarinė Plaza de Espana
Torre de Madrid kairėje pastatytas 1957 m., tuo metu tai buvo didžiausias pastatas pasauly.
Šeštadienio popietę pora valandų pasivaikščiojimui. Praeinam karaliaus rūmus:
Santa María la Real de la Almudena katedra
Atrodo, geras triukas 😉 Toks ramus sėdi. Tikriausiai ten kėdė paslėpta :))
Pilna Ispanijos vėliavų ant namų. Įdomu, jie čia taip visada ar dabar, kai Katalonija juda link nepriklausomybės.
Artėja Helovinas…
Plaza Mayor verda gyvenimas, ko gero labiausiai turistinė Madrido vieta…
O sekmadienį prasideda mini atostogos. Kelios valandos pabraidžiojimui po Madridą.
Gran Via. Pastatų dydis, oho! Visąlaik galvą užvertus…
Vienoj aikštėj eilė prie kažko… Ogi stovi žmonės tam, kad užlipti ant Hario Poterio šluotos 🙂
Uždaryta gatvė, policija. Gal koks protestas del Katalonijos?
Priėjus arčiau paaiškėja, kad kažkoks festivalis. Kaimo folkloro kolektyvai šoka, groja.
Šitie geruliai su klumpėm ant špilkų
Didžiulė minia, priėjus arčiau – avių banda!
Susirūpinu, ar nesikankina avinukai. Gi sustumti taip į vieną krūvą… O kur dar miesto triukšmas…
Po to avinukai pradeda judėt…
Visai neaišku kodėl ir kaip. Ir dar tiek vargo paskui valyt gatves… Tik paskui paaiškėja, kad čia kasmetinė Madrido šventė Fiesta de la Trashumancia, kai avinukai “okupuoja” miestą.
Mercado San Miguel yra gera vieta greit papietauti. Už kelis eur galima nusipirkti tapas.
Traukiu link traukinių stoties, iš kur kelionė į Toledo.
Antocha stotis ko gero gražiausia stotis kokioj tekę būti. Viskas dėl sodo.
Vėžliukai užkrečia savo lėtumu…
Laukimas čia neprailgsta. Į peroną patekti galima tik praėjus security check, kaip oro uoste… Gal ir gerai, kažkaip saugesnis jausmas.
Iš Toledo grįžtu po poros dienų. Madride vėl turiu tik pusdienį.
Traukiu link dailės galerijų.
Pradžiai CaixaForum – šiuolaikinio meno galerija. Įspūdingas vertikalus sodas.
Šiuo metu čia dokumentinė ekspozicija. Dešimt istorijų. Nuo Libano elito fotoreportažo iki projekto apie San Salvadoro moteris, kur visiškai uždrausti abortai, moterys sodinamos į kalėjimus jei įvyksta persileidimas…
Paskutinė istorija apie ateities trapumą šiuolaikiniame pasauly.
Smagi interaktyvi ekspozicija. Krūva nuotraukų, galima išsirinkti kelias kurios limpa kartu. Įdomus jausmas, pradedi kitaip žiūrėt į nuotraukas, ieškot pranešimo, prasmių. Primena koliažų klijavimą 🙂
Netoliese yra Prado muziejus – viena didžiausių pasaulyje meno kolekcija. Neturiu šį kartą visakam nei laiko nei energijos. Noriu tik apžiūrėti El Greco.
Artėdama prie pasatato matau ilgą ilgą eilę… Jau svarstau, kad tikriausiai nestovėsiu. Einu link priekio, o ten žiūriu, kad eilė prasideda visai ne prie kasų ar įėjimo į muziejų. Keista, kad eilė išvis atrodo, kad eina į niekur 🙂 Matyt kažko nežinau…
Beiškodama El Greco aptinku įžymųjį Velasquez paveikslą. Dar spėju nufotografuot, kol nepripuolė apsauga, pasirodo, negalima čia fotografuoti…
Apžiūriu El Greco paveikslus ir einu lauk. Muziejaus mąsteliai įspūdingi, čia net poros dienų neužtektų visakam…
Išeinu iš muziejaus ir matau, kad dabar yra didžiulė eilė prie įėjimo… Ta pati, kur mačiau prieš tai, tik dar didesnė… Svarstau, gal čia koks nemokamas įėjimas vakarais būna, kad šitokie kiekiai žmonių…
Šalia botanikos sodas. Iki uždarymo dar valanda. Pasineriu į kvapų jūrą…
Ruduo… ne daug kas žydi net ir Ispanijoj…
Surandu dar keletą pasislėpusių irisų.
Jurginų kolekcija nuostabi…
Puiki mini atostogų pabaiga!
Kai jau visai sutemsta, išsikrapštau ieškot vakarienės. Viešbučio vadybininko siūlytas Les Artistes nedirba. Tai valgau šalia, kiek kičiniam La Vita e Bella. Svarbiausia, kad galiu sėdėt lauke, netoli jūros 🙂
Instaliacija katedroje. Helenos Escobedo instaliacija Emigrantai
Kelionių užrašai 