Šeštadienį išsiruošiu į Birką – seniausią Švedijos miestą (ar tiksliau, vietą, kur jis kažkada buvo).
Išplaukiam laivu nuo rotušės. Prieš tai dar turiu šiek tiek laiko pasidairyti aplinkui.
Maniau, kad čia jūra, o pasirodo, tai Melareno (Mälaren) ežeras – trečias pagal dydį Švedijoj, ilgis – 120 km. Vikingų laikais čia dar buvo Baltijos jūros įlanka.
Kai prieš 11 000 metų atsitraukė paskutinis ledynas, prasidėjo poledyninė reakcija (post glacial rebound). Žemės lygis vis dar kyla (dabar po 1 cm per metus). Tokiu būdu kažkur apie 1200 m. užsidarė įlanka ir atsirado Melareno ežeras.
O pasak skandinavų mitologijos, ežerą sukūrė deivė Gevjūnė (Gefjon). Karalius Gylfi pažadėjo deivei Gefjon duoti tiek žemės, kiek ji sugebės suarti su 4 jaučiais per vieną dieną ir vieną naktį. Tačiau deivė atsivedė jaučius iš milžinų šalies 🙂 Ne gana to, buvo išrautas gabalas žemės ir nutemptas į jūrą. Taip atsirado dabartinės Danijos sala Zelandija (Sjælland), o toje vietoje liko Melareno ežeras…
Ko gero kažkur iš čia vietiniai vikingai atlėkdavo plėšti ir mūsų kraštų…
Praplaukiam vieną salą pavadinimu Estbröte, išvertus – estų uola. Vienose kronikose aprašoma istorija, kaip netoliese gyvenęs švedų erlas Jon 1206 metais buvo nužudytas estų vikingų. Erlo žmona surinko armiją, pasivijo estus, išžudė visus iki vieno…
Pagaliau Björkö, sala, kurioje ir buvo seniausias miestas Švedijoje – Birka. Būtent miestas, o ne kaimas! Vienas didžiausių Skandinavijos prekybos centrų vikingų laikais. Iš čia buvo vykdoma prekyba su centrine ir rytų Europa, rytų šalimis. Laivai pasiekdavo Novgorodą, Bizantijos Imperiją, Abbasid Kalifatą…
Čia neseniai iškastas ir tas senovinis žiedas su arabišku užrašu, apie kurį neseniai rašė spauda.
Tik 2,5 valandos gaunam čia, anot gido, laivas – vienintelis transportas iš salos, jei pavėluosim, teks miegoti ant vikingų kapų 🙂
Puiki ekskusija su archeologu gidu! Pačioj pradžioj dar kartą paneigia visus nusistovejusius mitus apie vikingus. Vikingai – profesija, o ne etninė grupė. Vos keli procentai žmonių buvo vikingais. Ir jokių ragų neturėjo, nebuvo surasta nė vieno šalmo su ragais 🙂
Manoma, kad Birka atsirado apie 8 a. vidurį. Nėra išlikę rašytinių tekstų iš Birkos. Pagrindinis šaltinis – archeologiniai radiniai ir krikščionių misionierių istorijos, surašytos 9-11 amžiais.
Miestas buvo apleistas X amžiuje. Mokslininkai iki šiol spėlioja, kodėl. Galbūt dėl to, kad laivai negalėjo daugiau plaukti į jūrą dėl užsidariusios įlankos (dabar Melareno ežeras). Panašiu metu atsirado kitas vikingų miestas – Sigtuna (stovintis iki šių dienų).
Archeologiniai vietovės tyrinėjimai buvo pradėti po to, kai saloje XIX a. buvo surasti dideli kiekiai gintaro. Dabar tai UNESCO saugomas objektas. Vis dar kasinėjama, į miestą galima pažiūrėt tik iš tolo.
Vienas kalniukas vienam žmogui… Aptikta viso 3000 kapų. Manoma, kad čia vienu metu gyveno apie 700 žmonių.
Aišku, lyginant su kitais to meto miestais, tai pagal gyventojų kiekį Birka labiau panašus į didelį kaimą… Jau vien atsiminus Pompėją iš vakar dienos, kur 800 metų anksčiau buvo daugiau nei 10 000 žmonių. Palyginimui pasaulio miestai per žmonijos istoriją – čia.
Iš kitos pusės to meto Skandinavijoj Birka buvo vienas svarbiausių prekybinių centrų. O skandinavų vikingai savo laivais pasiekdavo tolimiausius kraštus… Padarė nemažai įtakos Airijai (įkūrė Dubliną, Corką ir kitus miestus), Britanijai, Prancūzijai, Rusijai ir kitoms šalims.
Atstatyti Birkos namukai:
Paslampinėju dar po muziejų, turistinėj parduotuvėlėj.
Archeologų dėlionės 🙂
Prajuokina šokoladas su užrašu nuo kapo Nr. 524:
Grįžinėjant laivu atgal į Stokholmą dar pakamantineju gidą apie History kanalo serialą Vikingai, kitas istorines Švedijos vietas. Apie “Vikingus” panaši nuomonė – serialas švietėjiška prasme ok, tik kad nemažai istorinių faktų gerai padarkyti – veikėjai paimti iš skirtingų epochų (pvz., Rollo), gana laisva įvykių interpretacija.
Stokholme išlipus iš laivo sumąstau, kad dar spėsiu į Bergius botanikos sodą. Atsirandu apie 4, tik valandą prieš oranžerijų uždarymą. Vos įžengus į vidų, patenku į nuostabią kvapų jūrą.
Nerealiai! Galėčiau valandas čia būt…
Dar suspeju ir į lotusų oranžeriją.
Ryžiai:
Mažiausios pasaulio gėlės:
Dar pabraidžioju po išorinius sodus. Įdomu apvaikščiot visas magnolijų rūšis, pavasaris – viskas žydi 🙂
Jei mokėčiau švedų kalbą daugiau nei apgraibom, tai būtų kur kas įdomiau čia.
Anglų kalba čia tik apie nuodingus augalus 🙂
Vakarėja… Namo link viešbučio…
Kelionių užrašai 