Sekmadienį išsiregistruoju iš viešbučio ir patraukiu link senamiesčio.
Paslampineju tiesiog, be didelių planų. Užtinku sargybos keitimą 10 val. Viena galingiausių Europos šalių 17-18 a. Po to daugiau nei 180 metų laikėsi neutralumo politikos. Dabar juokuoja, kad prieš rusus atsilaikytų visas 7 dienas 🙂
Patraukiu link Vasos laivo, kuris laikomas švedų galybės eros (Stormaktstiden) simboliu. Daugybę kartų Stokholme ir tik dabar susiruošiau apžiūrėti Laivą…
Oho! Dydis tikrai ispūdingas!
Pradžiai pažiūriu filmuką. Pastatytas per 2,5 metų, 1628 m., vos išplaukes nuskendo. Vandeny išbuvo 333 m, iškeltas iš vandens, surinktas ir restauruotas stovi čia.
Panašus filmukas iš youtube:
Žmonių kokie kiekiai čia šiandien… Vis prisijungiu prie kokios ekskursijos paklausyt 🙂 Pasirodo, tai buvo pirmas dviejų ginklų dekių laivas, iki tol statė vieno dekio laivus.
Kodėl nuskendo?
Siauras ir aukštas, del to nestabilus. Turėjo būti sunkesnė apačia, platesnis korpusas. Ne gana to, atidarymo metu sumąstė pasipuikuoti ginklais, iššauti vienu metu iš visų pabūklų. Atidarė ir apatinio dekio ginklų angas… Papūtus vėjeliui laivas kiek pasviro ant šono, per atviras angas pradejo sunktis vanduo. Laivas paskendo per 20 min…
Pasidomėjus Vasos statybų istorija, susidaro įspūdis, kad prastai buvo ir su projekto valdymu…
Pastoviai keitėsi reikalavimai: pagal pirminį karaliaus užsakymą turėjo būti mažas laivas, vėliau karalius paprašė padidinti laivą, dar vėliau karalius nugirdo, kad Danijoje statomas dviejų ginklų dekių laivas, įsakė Vasą pakeisti taip, kad būtų dviejų dekių…
Vidury statybų pagrindinis laivo architektas susirgo ir mirė. Asistentui buvo nelengva perimti darbus, nes nebuvo detalių specifikacijų, darbo plano, milestone’ų. Dar blogiau, statybų pabaigoje buvo praignoruoti neigiami stabilumo testų rezultatai.
Karaliaus spaudimas kuo greičiau baigti darbus privertė laivą išplaukti… Po 1300 metrų atsidūrė po vandeniu…
Įdomus ir istorinis laikmetis. Karalius Gustavas II Adolfas užsakė Vasa laivą laivyno papildymui. Buvo planuota laivą panaudoti invazijai į Lenkiją-LDK (Abiejų Tautų Respubliką). Švedija 17 a. pastoviai kariavo su Danija, Lenkija-LDK, Rusija. Apie 1620 metus didžiausias priešas buvo Respublika, kurios išrinktasis karalius buvo Gustavo II Adolfo pusbrolis Zygmantas Vasa… Aišku, niekur ten muziejuj nėra minimas Lietuvos vardas, visur eina “lenkai”…
Vienas gidas labai pasikaustęs apie to meto ginklus ir puolimo strategijas. Pasakoja smulkiai kaip buvo šaudoma su to meto patrankomis, kaip geriausia neutralizuoti priešo laivą – dažnai tikslas buvo ne paskandinti, bet užgrobti. Ir dar geriau nenužudyti visų jūreivių, nes nebus kam plaukti… Dar daugiau, labiau apsimoka sužeisti, o ne nužudyti priešo žmones, vienas sužeistas pareikalaus kolegų dėmesio (reiškia, bus keli neutralizuoti, o ne vienas…)
Ko gero, pamatyti veikiančius visai panašius laivus kaip Vasa, galima seriale apie XVIII a. piratus – Black sails.
Nemažai informacijos apie laivo ištraukimą iš vandens, konservavimo būdus, laivo dekoracijas ir jų simboliką. Būtų ką veikt čia dar kokiai valandai-kitai :), bet nėr kada šiandien… Noriu dar patekti į Waldemarsudde – galeriją, parką, esantį toje pačioje Djurgarden saloje.
Šiuo metu čia vokiečių-danų ekspresionisto Emilio Noldes tapybos paroda. Nustebina tai, kad Nolde jau nuo 1920ųjų buvo aktyvus nacių partijos dalyvis. Turėjo negatyvią nuomonę apie žydų menininkus, ekspresionizmą laikė grynai vokišku stiliumi. Nepaisant to, Hitleris Noldes tapybą pasmerkė, apie 1000 darbų buvo pašalinti iš muziejų, menininkui uždrausta tapyti.
Žiūrint į dailininko darbus susidaro stiprus jausmas, kad jam svarbiausias dalykas – spalva. Tikrai, menininkas turėjo įdomų santykį su spalva. Anot Noldes, nakty verkiantys gyvūnai skamba “geliančiai geltonai” ir “tamsiai violetiniai”, o žmonės Anos dainuojantį balsą yra apibūdinęs spalva “tarp rožiškai raudonos ir tamsiai alyvinės”.
Nolde teigė, kad kiekviena spalva turi savo sielą – ugnies raudona, kraujo raudona, rožės raudona, sidabro mėlyna, dangaus mėlyna ar griaustinio mėlyna. Spalvos tarsi turi savo vidinį gyvenimą – verkia ir juokiasi, šaukia ir dainuoja… Man labai įdomus tas poetinis spalvos pajautimas, garsų susiejimas su spalvų pasauliu…
Užsuku į kito menininko – princo Eugenijaus, tapytojo peizažisto ir meno kolekcininko, parodą ir muziejų. Waldemarsudde – kažkada princo Eugenijaus namai, po mirties pagal testamentą palikti valstybei.
Pasimėgauju dar sekmadienio ramybe soduose, papietauju vienoj iš sodo kavinių, patraukiu link namų.
Sekmadieninis blusturgis pakeliui
Viešbuty laukdama taxi išgirstu, kad viena gyventoja derasi dėl taxi kainos į tą patį oro uostą. Pasiūlau važiuoti kartu. Taxi paaiškėja, kad lietuvė 🙂 !
Skrendu su Air Lituanica gana tuščiu propeleriniu lėktuvėliu. Gal koks 10 žmonių 40 vietų lėktuve. Ir dar gavom nemokamus sumuštinius… Na ir dar tai, kad tik valandą prieš tai buvo kitas tiesioginis skrydis į Vilnių… Atrodo, nieko keisto, kad visgi užsidarė Air Lituanica… Jei būtų skraidę į kokį Korką, nebūtų jiems tikrai pritrūkę keleivių 🙂
Kelionių užrašai 