Vasario vidury susiplanuoju ilgą savaitgalį. Venecija – sena svajonė. Ankstyvas skrydis per Varšuvą. Pats laikas paskaitinėti apie Veneciją.
Didžiausias Europos miestas su mažiausiai automobilių.118 salelių, apie 150 kanalų, 400 tiltų.
Tikiuosi, kad bus vandens kanaluose… Dar sausio pradžioj buvo sausra…
Venetai – yliru gentis užėmusi Adrijos pakrantę 5 a. pr. m. e. Venecija garsėjo pirkliais, menais, aukso amžius – 13-15 amžius.
Vienintelė susisiekimo priemonė senamiestyje – laiveliai. Įdomu, kad 1562 m. buvo paskelbtas nutarimas, reikalaujantis visas gondolas dažyti juodai, kad gyventojai liautųsi demonstravę savo turtingumą. Ypatingomis progomis leidžiama puošti gėlėmis.
Nenuobodi Venecijos istorija… Prancūzai už 84 tūkst. sidabrinių nupirko venecijiečius kryžių karams, o tuo tarpu jie ir toliau prekiavo su musulmonais nuo Sirijos iki Ispanijos. Po to sekė Konstantinopolio kolonizacija…
Prasidėjus užjūrio kelionėms (po Kolumbo “atradimų”) Venecijos pirklių reikšmė sumenko, be to, ir jų laivai nepasiekė taip toli. Viduramžiais venecijiečiai Europą kerėjo menais.
Lenku servisas oro uoste nenudžiugina… Nusileidus lėktuvui dar tupėjom 25 min kol privežė trapą… Gerai, kad dabar persėdimui turiu 3 val. Grižtant bus tik valanda…
Štai ir Venecija! Leidžiamės įdomiai, atrodo, kad į jūrą 🙂
Iš oro uosto į centrą vandens transportu!
Nepaskubėsi čia… 10 min iki Alilaguna stoties, ten gaunu bilietą, einu prie Blue line, dar palaukiu kokį pusvalandį eilėj.
Pagaliau laive… Rodos, juda vėžlio žingsniu, visi kiti laiveliai lenkia mus…
Rome2rio siūlo lipt Ospedale, nuo čia turi būti 10 min iki viešbučio… Beveik viena išlipu ir prasideda mano klaidžiojimai siaurais senamiesčio labirintais. Gerai, kad yra ir nuostabių aikščių:
Visiškai pasimetus, maps programėlė net nesuranda gatvės su mano viešbučiu… Tikiuosi, anksčiau išsisaugotas pin’as yra teisingas… Neisivaizduoju ką daryčiau be technologijų. Pagaliau!..
Po to dar išsiaiškinu, kad galėjau lipti prie šv. Morkaus aikštės, San Zaccaria stoty, tik dar būtų 40 minučių plaukimo nuo Ospedale…
Lekiu kol saulė nenusileido link šv. Morkaus aikštės, kuri yra visai netoliese.
Šiandien Bazilika ir Dodžų rūmais grožiuosi tik iš išorės.
Minioje aptinku porą su karnavalo kaukėm!
Komercija užgulus visą aikštę…. Rožę duoda vyriokas, o paskui išmušinėja pinigus… Šiek tiek pasimalu čia ir einu į krantinę su viltim, kad bus mažiau turistų… Bet ten ne geriau… Spėlioju, kodėl kai kurie tiltai tiek apgulti, kad net nepraeisi…
Traukiu kur mažiau žmonių, aplink kanaliukus. Suku ratais be jokio tikslo.
Vel šv. Morkus, krantinė… Nuleidinėju saulę.
Vakarėjant žmonių smarkiai sumažėja, matyt dauguma vienadieniai…
Pailsiu viešbuty šiek tiek ir einu vakarieniaut į vadybininko rekomenduotą restoranėlį – Tratoria Rivetta. Juokingas padavėjas, išklausia, kad esu iš Lietuvos, tai paskui “kartojasi” rusiškus žodžius… Pasodina prie didesnio stalo tai greit pradedam kalbėt su pagyvenusia pora – protestantų kunigas su žmona, sako, kad ne pirmą kartą Venecijoj, visada vakarieniauja čia. Desertas – Karnavalo pyragėlis nerealus!
Šv. Morkaus aikštė nustebina vakare dar labiau… Labiausiai apleista centrinė miesto aikštė, mano kada nors matyta… Spėju, kad net Katedros aikštėj sutikčiau daugiau žmonių panašiu metu… Jaučiuosi tarsi kokiam vienadienio turizmo mieste, kuris gyvena sulyg autobusų užvežimais…
Ieškodama kelio atgal į viešbutį pasiklystu kokį šimtą kartų 🙂 Vakarinė Venecija man kur kas labiau patinka.
Sutinku ir keletą kaukėtųjų… Svarstau, įdomus jausmas turėtų būti už kaukės. Nors visi ir taip gyvenam su kaukėm, kiekvieną dieną pakeičiam net ne vieną kartą… O štai čia kaukės demonstravimas pavirsta estetiniu įvykiu praeiviams, kaip mat visi traukia fotoparatus… Jau nekantriai laukiu šeštadienio, kai bus Venecijos karnavalo renginiai…
Penktadienio rytas paskendęs rūke…
Pėdinu, kur akys veda, kol miestas tuščias.
Didysis Kanalas – miesto greitkelis 🙂
Prieš važiuodama į Veneciją visų klausinėjau, ką reik būtinai pamatyti čia. Visi rekomendavo paplaukiojimą gondola. Aišku, nėr pigi atrakcija, jei imti privačią gondolą. Viator užsisakiau shared godolą. Oho, kiek čia tų gudruolių. Sodina visus po 5. Plaukiam!
Papietauju Osteria da bacco, po pietų laukia dar viena Viator užsakyta kelionė po salas.
Šiandienos vakarienei einu į kitą viešbuty rekomenduotą vietą – Antica Sacrestia. Jei nežinotum, niekaip nerastum, toliau nuo pagrindinių kanalų. Padavėjas klausinėja, kaip lietuviškai pasakyti Ačiū. Valgau tipišką venecijietišką, sakyčiau keistoko skonio, maistą. Išeinant gaunu dovanų restorano sausainių pakelį 🙂
Grįždama vėl pasiklystu… Pradedu įsimylėti Veneciją. Nuostabu, kai gali pasiklysti net tada kai žinai, kad reiktų pasukti du kartus dešinėn ir turėtum būt viešbuty…
Padedu sausainius ir dar einu paklaidžiot…
Šeštadienis – Karnavalo diena. Ryte pasimakaloju aplinkui kanalus.
Po to iš Viator turiu užsisakius ekskursiją Dodgų rūmai ir Bazilika.
Dodžų rūmai yra vieta, kur beveik 7 šimtmečius sėdėjo Venecijos Respublikos vyriausybė. Įspūdingos salės, įdomūs gido pasakojimai. Laikas pralekia.
Po to per minias prasibraunam į Baziliką.
Didžioji Bazilikos dalis yra karo grobis, tame tarpe ir čia saugomas šv. Morkaus kūnas, kurį venecijiečiai parsivežė nelegaliai iš Egipto…
Auksinės mozaikos, brangakmeniais nusagstytas Pala d’Oro altorius… Gražu, bet yra dvejopas jausmas čia būnant…
Negalima fotografuoti viduje, foto iš interneto.
Po ekskursijos pasineriu į karnavalo šurmulį… Miestas tirštai užsikišęs, kai kur siauros gatvikės sunkiai praeinamos…
Vakare poilsis, vakarienė. Kitą dieną laukia tik kelionė namo…
Išvažinėdama mąstau, kaip čia sugrįšti. Toks jausmas, kad šį kartą buvo tik pirmas paviršutinis susipažinimas. Iki meno galerijų net nepriėjau… O kur dar Venecijos biennale…
Na ką, šių metų kelionių sezonas atidarytas 🙂 !
Kelionių užrašai 