Posts Tagged ‘Vokietija’

Vokietija, Berlynas

Posted: November 19, 2016 in Vokietija 2016
Tags: , , , , , ,

Ilgasis vasaros savaitgalis. Kelionė prasideda ankstų rytą. Lėktuvas link Rygos pakyla kartu su saule…
Dar iš vakaro bandžiau susipažint su Berlyno ir Prūsijos istorija.  Berlynas atsirado nuo dviejų netoliese esančių prekybos postų XIII a. , kurie vėliau buvo apjungti. Miestas laikui bėgant stiprėjo, tapo Prūsijos sostine.

Prūsija atsirado XIII a. teutonų ordinui užkariavus Senąją Prūsiją, vieną iš baltų tautų. Germanai asimiliavo senuosius prūsus, kalba dar išliko iki 17 amžiaus. Kaip skambėjo prūsų kalba, galima išgirsti paklausius Romowe Rikoito dainas.

Lietuva atsilaikė! Dvi baltų tautos, skirtingi likimai…

Germanai vienijosi, stiprėjo. Dabar ko gero viena galingiausių EU ir pasaulio jėgų…

Viešbuty palieku lagaminą ir traukiu į centrą – link Brandenburgo vartų. Šie vartai, pastatyti XVIII a. pab., vieni iš 14 vartų, kurie buvo ant miesto sienos.
_DSC_0008.jpg

Nupėdinu iki Reichstago, norisi patekti į kupolą, bet paaiškėja, kad nėr vietų, reikėjo rezervuotis iš anksto… Kitam kartui 🙂
_IMG_9732.jpg

Praeinu paminklą, dedikuotą romams, nukentėjusiems nacionalistinio socializmo.
_IMG_9746.jpg

img_9744

Ieškau, kažkur netoliese dar turi būti memorialas žydams. Įspūdingas dydis ir dar vidury miesto! Kelialypis jausmas. Vaikštant betoniniais labirintais pajunti slegiantį šaltį, sunkumą, net baimę. O išėjus į išorę negali atitraukt akių nuo tobulos geometrijos…
_DSC_0028.jpg

_DSC_0036.jpg

Dar vienas – homoseksualams nukentėjusiems nuo nacionalinio socializmo.
_IMG_9791.jpg

_img_9758

Apsuku ratą ir vėl aš prie Brandenburgo vartų. Pasirodo, šiandien yra ta diena, kai prieš 55 metus, 1961 m., atsirado Siena, padalinusi miestą. Šiandien čia yra aukų minėjimo mitingas…
IMG_9798 (1).jpg

IMG_9751.jpg

Reichstagas kaip galios simbolis, šaltojo karo aukų prisiminimo mitingas prie Brandenburgo vartų, ir visai šalia memorialai žydams, romams, gėjams. Kontrastų miestas! Pirmą kartą Berlyne buvau 1995 m., visai kitoks miestas man išlikęs atminty. Tuomet buvo ištisa statybų aikštelė.

Pietauju netoli viešbučio. Po to lekiu į šalia esantį Šiuolaikinio meno centrą, vis dar vyksta Berlyno bienalė.
Cécile B. Evans nagrinėja mašinų ir žmonių interakciją.
img_9834

Josh Kline Crying Games sukurtas naudojant open source veido pakeitimo programa, aktorių veidai pakeisti žinomų politikų veidais.
IMG_9832.jpg

Shawn Maximo kambarys
_img_9847

Gaila, nedaug laiko turiu čia… Antrą dienos dalį praleidžiu su olfaktoriniais menais – Osmodrama!
IMG_9804

Kitą rytą išsikrapštau gana anksti iš viešbučio, net niekas dar nedirba. Pats laikas apžiūrėti miesto architekturą.

S, U bahnais važiuoju link zoologijos sodo. Aišku, kad neisiu aš į jį. Nenoriu skatinti gyvūnų kalėjimų…
Subombarduota Kaiser Wilhelm Memorial bažnyčia
_DSC_0043.jpg

Paslampinėju trumpai čia ir važiuoju toliau. Link Potsdamo aikštės.
_dsc_0041

_IMG_9785.jpg

_IMG_9922.jpg

IMG_9925.jpg

Ir vėl prie Brandenburgo vartų, čia neseniai iškeptas vartų ir miesto istorijos muziejus. Gerai pasislėpti nuo minios šurmulio, užtrunku čia…
IMG_9938.jpg

Po to traukiu link muziejų salos.
Blusturgis šiandien! Aišku, neatsilaikau, įkrenta rytietiška smilkalinė ir pora mažiukų indelių, panaudosiu kvapų kūrime 🙂
IMG_9989.jpg

Atsiduriu prie Berlyno Katedros, pamanau trumpam užsuksiu…
_DSC_0047.jpg

_DSC_0070.jpg

Kylu kylu pagal nuorodas į viršų… Kažkurioj randu užrašą – na jau nedaug liko, tik 132 laipteliai… Tikriausiai būsiu užlipus mėnesio laiptų normą…
Vaizdai vaizdeliai!..
_DSC_0076.jpg

_DSC_0093.jpgInstaliacija katedroje. Helenos Escobedo instaliacija Emigrantai
_DSC_0073.jpg

Prie muziejų salos vėl turgelis, turistinis čia. Įdomiausia apžiūrėt, kur buriuojasi daugiausiai žmonių. Akies vyzdžio fotografija! Vos nesusigundžiau…
_IMG_0002.jpg

Na štai pagaliau atsirandu prie Pergamono muziejaus. Visai nenudžiugina eilė prie įėjimo…Gąsdina užrašu, kad bus beveik 2 valandos nuo ten kur stoviu… Bet va, po 20 min rodo, kad jau įpusėjau… Stoviu toliau svarstydama, ar čia minios jausmo reikalai ir visi stovi, nes daug žmonių, ar tikrai tas muziejus toks geras ir vertas dėmesio… Nėr kito kelio, kaip patikrinti 😉
_IMG_0049.jpg

Visgi eilė užtruko ilgiau nei valandą, gal net viena ilgiausių stovėtų prie muziejaus įėjimo…

Babilono Ištaro vartai įspūdingi! Vaikštau atvipusiu žandikauliu.

_IMG_0073.jpg

Nors aišku, negaliu aš čia ramiai viską žiūrėti, neuždavinėdama sau klausimų, kaip čia viskas atsirado pas juos…

Matyt ne vienai kyla tokie klausimai, nes audiogidas bando pasiaiškinti – sako, kad pirko. Prie ne vieno eksponato yra kilmės ir įsigijimo istorija. Gali tuo tikėt arba ne… Nors iš kitos pusės, kad ir kokiais keliais tai buvo gauta, prisiminus viską, kas vyksta per šių dienų karus, džiaugiuosi, kad visa tai buvo išsaugota….

Ištaro vartų (6 a. pr. m. e.) likučiai buvo surastos kasinėjant Babiloną 1899 m. 1927 m. pervežta į Europą, surinkti kaip dėlionė, trūkstamas vietas pakeičiant naujais fragmentais.
DSC_0114.jpg

_dsc_0197

Įdomi Islamo meno ekspozicija.
_DSC_0151.jpg

_DSC_0147.jpg

_DSC_0139.jpg

Įspūdingi kelių tūkstančių metų senumo žmonijos kūriniai
_DSC_0184.jpg

_DSC_0172.jpg

_img_0066

_img_0057

_IMG_0083.jpg

Pedinu link viešbučio, kuris pasirodo, ne taip jau toli nuo čia. Muzika. Šokiai. Gultukai. Pakrantė linksminasi 🙂
_IMG_0096.jpg

_IMG_0100.jpg

Po vakarienės vėl Osmodrama!..
IMG_9811.jpg

Kitą rytą turiu kelias valandas iki lėktuvo. Šiandien noriu gamtos! Botanikos sodas skelbiasi, kad yra trečias pagal gerumą pasauly. S bahn, paskui pėdinu Hortenzijų gatve. Visai kitoks rajonėlis, nei centras.

Oho, sodo mąsteliai! Akivazdu, kad ne kelioms valandoms čia… Visai dienai būtų ką veikt! Prioretizuoju… Pažiūriu planą ir žinau, kur užtruksiu tikrai – kvapiųjų augalų sodelis 🙂

Jurginai cia vadinami Dahlen
_DSC_0336.jpg

_DSC_0214.jpg

_DSC_0322.jpg

DSC_0222 (2).jpg

Kvepiančios žolės! Kvapų rojus. Pasijuntu tarsi nuostabiausio kvapo viduj…
_DSC_0328.jpg

_DSC_0331.jpg

O po to aišku lendu į šiltnamius.
_img_0114

Dydis įspūdingas! Ko gero bus rimčiausias mano aplankytas botanikos sodas!..
_IMG_0127.jpg

_IMG_0132.jpg

_DSC_0308.jpg

IMG_0175.jpg

Vienam šiltnamy jau net susirūpinu, kad nepavėluočiau į skrydį. Prie kiekvieno augalo ženkliukai, sužymėtas naudojimas. O dar gausybė olfaktorinių augalų! Puikiai viskas aprašyta.
IMG_0164.jpg

_IMG_0151.jpg

_IMG_0166.jpg

_IMG_0167.jpg

O kur dar muziejus ir parkas, iki kurių net nedaėjau. Kelios valandos praskrido kaip sekundė!
_DSC_0314.jpg

Na manau, teks čia sugrįžt dar. Geriausia, pavasari 🙂
_IMG_0182.jpg

Dar užbėgu į parduotuvėlę, pagriebiu kelis džiovintus egzotinius augalus ir bėgu į viešbutį lagamino, po to lėktuvą.

_DSC_0338.jpg

Puikus ilgasis savaitgalis! Norėsiu sugrįžti 🙂

Šį kartą į Berlyną mane atvežė nosis.  Šeštadienis, kelios minutės prieš atidarymą 14 val., atsirandu prie St. Johannes-Evangelist-Kirche, kur ir vyksta kvapų meno festivalis – Osmodrama. Kiek nugąsdina išlindus į lauką vadybininkė su pasakymu, kad yra kažkokių techninių problemų… Na bet čia dėl to ir atvažiavau, tai ramiai laukiu, kol atsidarys 🙂
IMG_9804

Štai ir jis, pagrindinis veikėjas – Smeller 2.0, elektroniniai kvapų vargonai, sukurti menininko Wolfgang Georgsdorf.
IMG_9871.jpg

Kvapai įpurškiami į patalpą, po to gana greit ištraukiami, nesusimaišę su prieš tai buvusiais. Ir taip kvapas po kvapo.

Mašina – mokslas ir menas kartu, tarpdisciplininis kūrinys, parfumeriai, vėdinimo technologai, IT specialistai. Smeller 2.0 pirmą kartą pamatė pasaulį 2012 m. O pirma mechaniškai valdoma versija buvo sukurta 1996 m.
Mašina turi 64 kvapų kanalus.

Pirmas šios dienos programos kūrinys – Autocomplete. Wolfgang Georgsdorf sukurta kvapų kompozicija. Tik kvapai. Menininko sukurta seka, kurianti istorijas žiūrovo, ty. uodžiančiojo galvoje.

Blaškausi tarp kvapų sukeltų prisiminimų ir atpažintų substancijų fiksavimo…
Kava, dantisto kabinetas, šampūnas, kremas, sugedusi žuvis, jazminaičiai, prisvilę svogūnai, rūkytas kumpis, troškinys, popkornas, kokosas, šokoladas, civetas. Ir taip toliau.

Sukasi, kartojasi, užburiantis kvapų šokis. Tarsi leidžia dar ir dar kartą suprasti, atspėti, papildyti istoriją, ištraukti vis gilesnius prisiminimus… Kai kurie kvapai ne iškart atsiskleidžia, pagauni, kad lyg kažkas pažįstamo, bet nėra kada įsijausti, ateina sekantis… Ne visi malonūs iš pirmo žvilgsnio. Pasigirsta komentarai ir nosies raukymai iš negausios publikos…

Kaip dažnai mes ignoruojam “blogus” kvapus, slepiamės nuo jų, kol nosis išvis atpranta pilnai funkcionuoti… Kas daro kvapus maloniais/ne?
Ar tik asociacijos? Ar galėtų pasidaryti bloga nuo kvapo, jei ne asociacija?
Tačiau ir tuos “blogus” po kelinto karto prisijaukini, visai nelieka pasipriešinimo.

IMG_9859

Kvapų smelodija sukuria istorijas. Labai taiklus kompozicijos pavadinimas – Autocomplete 🙂

Kitas kūrinys – House Fugues. Tie patys kvapai kaip Autocomplete, tik čia sugrupuoti į istorijas ir dar kartu su garsu. Dabar tarsi gauni menininko sukurtų istorijų variantus.

Toks jausmas, kad garso neužtektų suvokti istorijos, kvapai papildo, ir taip prieš akis išnyra gana aiškūs vaizdai…
Kavinė. Skalbykla. Traukiniu stotis. Tai tik keletas iš kompozicijų.

Norisi “prisiklijuoti” prie kai kurių kvapų, bet pora įkvėpimų ir jų nelieka, ateina kiti. Net norisi, kad viskas vyktų lėčiau, norisi įsijausti, perprasti…

Prisiminiau Kultūros nakties Kvapų detektyvą. Panašus jausmas – kvapai pažįstami, tačiau ne iškart pavyksta iškrapštyt iš atminties, įvardinti… Čia man irgi detektyvas 🙂 Kai kurie kvapai nesužadina mano atminties. O gal tiesiog skirtingos mūsų patirtys?

Laikoma, kad kvapai ištraukia prisiminimus daug greičiau nei garsas ar vaizdai, gi yra tiesus priėjimas prie limbinės sistemos, praeities kvapų saugyklos.

Momentais viskas taip gerai suveikia, kad gana ryškiai viską pajauti, teleportuojiesi kažkur toli nuo čia… Uostas…

Prisimenu, žiūrėjau video apie tai kaip buvo kuriami Osmodramos kvapai, kartu su parfumeriu Geza Schön, geriausiai žinomu iš Escentric Molecule. Buvo nuspręsta kai kuriuos kvapus sukurti natūraliom priemonėm, ty., pavyzdžiui žuvies kvapas sukuriamas ne perfumerinėm priemonėm, o į dėžutę įdedant sugedusios žuvies…

Sakyčiau, puikiai pristatytas festivalis projekto puslapyje Osmodrama.com. Pilna informacijos, nemažai video su menininkų diskusijom.

Sekančios valandos kūrinys vadinasi – Miniatiūros. Dar 15 istorijų.

Po to – Five silent pieces, Mute Alley, vėl kvapai tyloje.
Žmonės ateina, išeina. Kažkurį laiką čia esu išvis viena…
_IMG_9893.jpg

Mąstau, kad tos kompozicijos kaip sudėtingas kvapas. Geras kvapas pasakoja istoriją. Čia istorijos pasakojimas daug tikslesnis, labiau kotroliuojamas kvapo molekulių padavimas į nosį.

Kažkuriuo momentu pagaunu savy diskusiją apie tai, kas kompozicijai geriau – realybės atkūrimas ar estetika, tebunie ir abstrakti?..

Po kelių valandų ta mašina jau lyg gyvas daiktas, su savo kvėpavimu… Tarsi menininko minties pratęsimas. Ir net kartais apima jausmas, kad esu kūrinio viduj… Viskas susilieja, susijungia į viena: mašinos iškvėpimas-mano įkvėpimas…

Nuostabi keturių valandų kvapų meditacija!..

Pradeda kartoti kūrinius, pats laikas atsitraukti vakarienei. Po jos, aš vėl čia, 21 val. dar bus olfaktorinis filmas. O kol kas vėl – Miniatiūros!

Gamtos miniatiūra ypatingai išraiškinga, jaučiuosi kaip kaime.

Ne su visom taip. Mąstau, ar reikia save spausti, žaisti žaidimą “atspėk istoriją”. Iš kitos pusės, mokytojai menininkai, iš kurių mokiausiu kurti, kartojo – pranešimas turi būti perduotas kaip įmanoma tiksliau.

Pastebiu, kad antrą kartą uostydama miniatiuras, pagaunu daugiau.

Gal visgi skubėjimas, nuovargis ir kitos aplinkybės neleidžia suprasti sunčiamų pranešimų, o ne menininko kūrinio netikslumai…

Sukasi jau man galvoj idėjos, ką galima būtų padaryt su tokiu aparatu… Prisimenu Tomarą, nedidelį Portugalijos miestuką, kur norėčiau grįžt būtent dėl įdomaus patirto smellscape… Jau įsivaizduoju, kaip kartu sudėjus virtualios realybės technologijas ir Smeller 2.0, galėtų būti beveik gyvas pasivaikščiojimas po Tomarą!

Vakaras sukuria šešėlius, mašina pavirsta į monstriuką, besispjaudantį kvapais…
IMG_9895.jpg

Pagaliau, pirmą kartą žiūriu olfaktorinį filmą! No(i)se I
IMG_9898

Pradžioj nėr kvapų. Jau pamanau, kad man anosmija… Sakau, gal nosis pavargo po kelių valandų intensyvaus uodimo…

Bet ne, pradeda eit…

Kvapas spalvai! Labai idomu! Vienas iš mano pastarųjų metų projektų – spalvų ir kvapų sintezė.

Dar šį sausį buvau Eglės Rakauskaites parodoj, kur menininkė pristatė savo kvapus-spalvas, stebėjausi, kad kurdama savo kvapus prikabinau visai kitokias asociacijas.

Čia vėl spalvos, kai kurios net tos pačios, o interpretacija vėl kita. Bet ir vėl negaliu su tuo nesutikti… Mėtinė šviesiai žaliai, citrusinė šviesiai geltonai, buitinės dujos baltai… Tiesa, viena geltona ir čia turėjo animalistinį civeto atspalvį, labai panašų į E. Rakauskaitės geltoną…

Filmui artėjant link pabaigos jau atrodo, taip naturalu, kad su vaizdu eina ir kvapas!.. Kada gi ateis laikai, kai visus filmus kino teatre žiūrėsim su kvapais?..

Baigiasi filmas, o žmonės nesiskirsto…

Trumpam atveriamos durys – monstriuko, spjaudančio kvapus, viduriai…
_IMG_9900.jpg

Uždeda dar kartą Autocomplete… Superinė dienos pabaiga!

Kitą dieną – ta pati programa, tai leidžiu laiką miesto senamiesty, o po vakarienės ateinu čia – “deserto” 🙂

Šį karta kvapai su komentarais, netoliese sėdi grupelė, krykštauja kvapų atpažinimo džiaugsmais.

Išvis toks įspūdis, kad šiandien susirinkę draugų draugai, nemažai besisveikinančių vieni su kitais. Ne gana to, šį vakarą ateina ir pats maestro Wolfgang Georgsdorf! Vienu metu sėdi man už nugaros, pasakoja kažką draugams, norėčiau geriau suprasti vokiečių kalbą!..

Šiandien vaikščiodama po Berlyną aptikau kai kuriuos kvapus iš osmodramos kūrinių. Pavyzdžiui vienoj metro stoty, perone, prie pat traukinių, mano nuostabai, buvo gėlių krautuvėlė. O vakar niekaip nesupratau, prie ko čia stoties kompozicijoj gėlės… Šiandien Miniatiuros ‘skaitosi’ kur kas lengviau…

Dar kartą žiūriu olfaktorinį filmą No(i)se I.

Po filmo išsitraukiu visas savo vokiečių kalbos žinias, prieinu, padėkoju maestro. Jei ryt iš ryto dirbtų, tikrai vėl čia ateičiau 🙂

Lauksiu kito Smeller 2.0 pasirodymo…